Shumė nga njerėzit i sheh tė cilėt mburren para
tė tjerėve, ndėrsa dobėsohen dhe bien para atyre
qė janė nėn ta apo qė janė tė afėrmit e tyre.
Nė tė vėrtetė fusha e parė nė tė cilėn shihet
burrėria ėshtė kur njeriu ngadhėnjen ndaj vetes
sė tij, ndaj epshit tė tij, i cili gjithmonė e
urdhėron nė tė kėqija. Njeri ėshtė ai i cili kur
e thėrret vetja e tij nė mėkat e kundėrshton atė
dhe kur epshi i tij mundohet ta lėviz ai e
frenon epshin e vet dhe para tij ka kėnaqėsi tė
ndryshme, ndėrsa ai nuk i pėrgjigjet atyre.
Vlerėn mė tė madhe e ka ai i ri i cili rritet nė
adhurim ndaj Allahut, kur tė afėrmit dhe shokėt
e tij e thėrrasin nė shoqėrimin nė tė kėqija dhe
nė kėnaqėsi tė ndaluara, ndėrsa ai largohet nga
kjo. Ky njeri tė cilit u janė lehtėsuar dyert e
mėkateve, nė tė cilat njerėzit vrapojnė pas tyre
apo e thėrret njė grua e bukur dhe me pozitė,
ndėrsa ai i thotė: “Unė i frikėsohem Allahut.”
Rini e nderuar! Ngadhėnjimi mė i madh ėshtė
ngadhėnjimi ndaj gjėrave qė tė shpien nė ato qė
janė jo morale dhe ngadhėnjimi ndaj epsheve tė
tua. Ndėrsa humbja mė e madhe ėshtė atėherė kur
njeriu e kupton rrugėn e gabuar, por e kalon
atė, sepse nuk ka mundėsi qė t;i thotė vetės sė
tij jo. Pra, ku janė burrat kėtu? Ku janė burrat
tė cilėt ngadhėnjejnė ndaj vetes? Ku janė ata tė
cilėt e dirigjojnė epshin e tyre e jo epshi ata?
Ata e urdhėrojnė epshin, e jo epshi ata.
Ata
tė cilėt dėshtojnė nė betejėn me veten e tyre
ata do tė dėshtojnė edhe nė betejėn me armikun e
tyre, ndėrsa nuk ka mundėsi tė ngadhėnjejė njė
umet tė cilin e udhėheqin njerėzit tė cilėt kanė
dėshtuar me veten e tyre.
Ja, ky ėshtė Abdurrahman ed Dahil, i cili kur
zbriti prej detit nė tokėn e Spanjės i ofruan
atij verė qė tė pijė. E refuzoi duke thėnė: “Unė
kam nevojė diēka qė mė shton mendjen time e jo
diēka qė ma humb mendjen time.” Nga kjo njerėzit
e njohėn vlerėn e tij. Pastaj ia ofruan njė
robėreshė tė bukur, e shikoi, pastaj tha: “Me tė
vėrtetė, qenka e bukur, por nėse unė e marr kėtė
dhe pastaj merrem me synimet e mija qė i kam,
atėherė e lė pas dore kėtė robėreshė e kėshtu i
bėj zullum asaj. E nėse merrem me tė
(robėreshėn) dhe largohem nga synimet e mia,
atėherė i bėj zullum synimeve tė mia; pra, nuk
kam nevojė tani pėr kėtė robėreshė.
Si burrat janė ata qė kur vetja e tyre i thėrret
nė mėkat ata ngadhėnjejnė ndaj kėsaj, po ashtu
ata ngadhėnjejnė edhe kur i thėrret vetja e tyre
nė hidhėrim dhe nė nacionalizėm, nė tė cilin nuk
ėshtė i kėnaqur i Mėshirshmi.
Transmetohet se i dėrguari ishte duke ligjėruar
nė hytbe dhe tha: “...Ē’ėshtė flakėrimi
(zemėrimi)?” Thanė: “Ai i cili ėshtė i
zemėruar.” Tha i dėrguari i Allahut: “Zemėrimi
ėshtė (e tha kėtė tri herė) kur njeriu
hidhėrohet dhe shtohet hidhėrimi i tij, gjersa
tė skuqet fytyra e tij, rrėqethen flokėt e tij
dhe pastaj e flakėron atė hidhėrimi.” Transmeton
Imam Ahmedi.
Ndėrsa dy koleksionet e vėrteta shėnojnė se Ebu
Hurejra transmeton nga i dėrguari i Allahut se
ka thėnė: “Nuk ėshtė i ashpėr ai tė cilin e
kaplon zemėrimi, por i ashpėr ėshtė ai i cili e
pengon veten nė rast hidhėrimi.”
Me tė vėrtetė, pėrgjigjja nė
provokime, ulėrima, emocioni nė hidhėrime,
gjuajtja me fjalė tė ndyra tė afėrmin apo tė
largėtin, janė ēėshtje qė secili ka mundėsi t’i
veprojė. Por atė tė cilėn nuk mund ta bėjnė
pėrveē tė menēurit, ėshtė butėsia kur fluturojnė
mendjet e mendjelehtėve, ėshtė ai i cili fal
atėherė kur i forti hakmerret. Pėr kėtė Allahu i
ka lavdėruar njė grup prej tė devotshmėve tė
cilėve i ka premtuar falje dhe xhenete tė gjėra.
Thotė Allahu: “Dhe
ngutuni (me punė qė meritoni) nė falje mėkatesh
nga Zoti juaj dhe pėr nė njė xhenet, gjerėsia e
tė cilit ėshtė si gjerėsia e qiejve dhe e tokės,
i pėrgatitur pėr tė devotshmit. Tė cilėt japin
kur janė shlirė edhe kur janė nė vėshtirėsi dhe
qė e frenojnė mllefin, qė u falin (tė keqen)
njerėzve, e Allahu i do bamirėsit. Edhe ata tė
cilėt kur bėjnė ndonjė (mėkat) tė shėmtuar ose i
bėjnė zullum vetes sė tyre, e pėrmendin Allahun
dhe kėrkojnė falje pėr mėkatet e tyre - e kush i
falė mėkatet pėrveē Allahut? - dhe qė duke
ditur, nuk vazhdojnė nė atė qė kanė punuar (nė
tė keqen). Shpėrblimi i tė tillėve ėshtė falja
nga Zoti i tyre dhe xhenetet nėpėr tė cilėt
rrjedhin lumenj e aty do rrinė pėrgjithmonė. Sa
i mirė ėshtė shpėrblimi i atyre qė punojnė.”
Ali Imran, 133-136.
Mirėsia ndaj atij qė tė bėn keq
ėshtė njė shkallė qė nuk ka mundėsi ta arrijė
ēdokush. Allahu thotė nė Kuran: “Nuk
ėshtė e barabartė e mira dhe e keqja. Andaj, (tė
keqen) ktheje me mirėsi, se atėherė ai, mes teje
dhe tė cilit ka armiqėsi, do tė bėhet (si) mik i
afėrt. Mirėpo, kėtė nuk e arrin kush, pos atyre
tė durueshmėve, dhe nuk e arrin kush, pos atyre
me virtyt tė lartė.” Fusilet, 34-35.
Ndoshta nga njė herė i lejohet qė
njeriu ta kėrkojė tė drejtėn e tij dhe tė
ngadhėnjejė ndaj atij qė i ka bėrė zullum, por
heqja dorė nga e drejta e jote nganjėherė ėshtė
veēori qė e plotėson burrėrinė tėnde. Kėtė nuk
kanė mundėsi ta bėjnė pėrveē ata qė kanė synime
tė larta. Allahu thotė nė Kuran: “Ndėshkimi
i tė keqes, bėhet me njė tė keqe nė tė njėjtėn
masė, e kush fal e bėn pajtim, shpėrblimi i tij
ėshtė tek Allahu. Vėrtet, Ai nuk i do
zullumqarėt. E kush hakmerret pėr padrejtėsitė
qė i janė bėrė, ndaj tė tillėve nuk ka ndonjė
pėrgjegjėsi. Pėrgjegjėsia (ndėshkimi) ėshtė
vetėm kundėr atyre qė u bėjnė njerėzve padrejtė
dhe kundėr atyre qė pa farė arsye bėjnė
ērregullime nė tokė. Pėr tė tillėt ėshtė njė
dėnim i dhembshėm. Kush bėn durim dhe fal, s'ka
dyshim se ajo ėshtė virtyti mė i lartė (i
lavdishėm).” Shura, 40-43.