Me Emrin e
All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit. Atė e
lavdėrojmė vetėm prej Tij ndihmė dhe falje kėrkojmė.
Atė qė All-llahu e udhėzon, askush nuk mundet t’a humbė.
Dhe atė qė All-llahu e privon nga Rruga e Drejtė, askush
nuk mundet t’a udhėzojė.
Dėshmoj se askush nuk
meriton adhurim pėrveē All-llahut dhe se Muhammedi ėshtė
rob dhe i Dėrguar i Tij.Dhe mė pas:
Fudejl ibėn Ijadi –
Rahimehull-llah – njėherė ndejti me njė tė moshuar dhe e
pyeti “Sa vjeēar je?”, i moshuari iu pėrgjigj
“60vjet”. Shtoi Fudejli: “ A e ke ditur
se pėr 60 vjet ti je duke udhėtuar drejt Zotit tėnd,
dhe pothuajse vetėm sa s’ke arritur ?“ Plaku ra nė
qetėsi. Ai pėshpėriti, “Inna lil-laahi ue Inna Ilejhi
Raxhi’un (Tė All-llahut jemi dhe te Ai do tė kthehemi).”
Fudejli pyeti: “A e di domethėnien e kėsaj thėnie?!
Ti je duke thėnė se je rob i All-llahut dhe se te Ai do
tė kthehesh. Cilido qė e din se ėshtė rob i All-llahut,
dhe se te Ai do tė kthehet, duhet tė dij se do tė
qėndrojė nė Ditėn e Gjykimit. Dhe cilido qė e di se do
tė qėndrojė nė Ditėn e Gjykimit, le ta dijė se ai do tė
jetė pėrgjegjės pėr atė ē’ka ka bėrė nė kėtė jetė. Dhe
se ai qė e din se do tė jetė pėrgjegjės pėr atė ē’ka ka
bėrė, le t’a dijė se do tė pyetet. Dhe ēdokush qė e di
se do tė pyetet le tė pėrgadit qė tash pėrgjigje!”.
“ Ē’ka tė bėj unė atėherė?”, pyeti njeriu.
“Ėshtė thjeshtė. Kryej vepra nė atė ē’ka tė ka mbetur nė
jetė, do tė tė falėt e kaluara. Nėse jo, atėherė do tė
llogaritesh pėr tė kaluarėn dhe pėr ē’ka do tė vjen”,
iu pėrgjegj Fudajli
Nė kohėrat jo shumė tė
largėta, sa herė qė ndėrmirrej ndonjė udhėtim mirreshin
masa tė caktuara. Shkretėtirat ishin tė gjata, tė nxehta
dhe tė ashpra. Tė pamėshirshme. Atėherė nuk mund tė
shihej asnjė njeri me milje pėrveē sipėrfaqe tė tėra
kodrash shterpe me rėrė. Kėshtu qė, duhej tė posedoje
rezerva nė ushqime para se tė filloje udhėtime. Duhej
tė kishe ushqim dhe ujė tė mjaftueshėm, ēdo gjė qė tė
ndihmon pėr udhėtim.
Qė kėshtu, nė
ajetet ku flitet pėr haxhin, kur secili duhet tė merrė
udhė pėr tė arritur nė Ka’be, All-llahu tėrhoqi
vėmendjen e robėrve tė tij nė njė udhėtim tjetėr, nė
udhėtimin e ēdo shpirti pa marrė parasysh se a e dinė
ata apo dėshirojnė tė mbeten tė pakujdesshėm. All-llahu
tėrhoqi vėmendjet e tyre nė udhėtimin kah Jeta e
Pėrtejme,kah Xhenneti apo Xhehennemi. Dhe pėrgatituni
me furnizim (pėr rrugė),e
furnizimi mė i mirė ėshtė devotshmėria,o ju tė zotėt e
mendjes keni dronė Time" . – (El Bekare:197)
Transmeton ibni Umeri:"Njė
ditė isha me Muhammedin (sal- All-llahu 'alehji ue
sel-lem). Ai u kthye kah unė, shtrėngoi tė dy krahėt e
mi me duart e tij tė bekuara, dhe tha: “Qėndro nė
kėtė botė si njė i huaj apo njė udhėtar.”
Dhe sa herė qė ibni Umeri ua transmetonte kėtė
hadith nxėnėsve tė tij, shtonte: “ Kur tė arrini
mbrėmjen, mos e pritni agimin, dhe nėse e arrini agimin
mos e pritni mbrėmjen . Shfrytėzojeni shėndetin para
sėmundjes, si dhe shfrytėzojeni jetėn para vdekjes.”
–( Buhariu ).
Tregimi yt dhe i imi
duhet tė jenė tregime tė njė tė huaji nė qytet apo tė
njė udhėtari. Nė kohė tė fundit, autori ka jetuar njė
jetė tė njė njeriu tė huaj qė po pėrgaditej tė udhėtonte.
Ka gjashtė vjet qė ai ka jetuar nė Medine Munevere dhe
tani ka ardhur koha qė tė shkon mė tej. Kėtyre ditėve,
ai bleu njė copė sapuni dhe mendoi nė vete, a thua vallė
se a do tė jetojė aq gjatė qė tė pėrdori tėrė kėtė copė,
apo duhet t’a marrė njė tjetėr mė tė vogėl?! Pajisjet
dhe veglat ranė nga raftet e supermarketit. Mu duk
interesant, por nuk kishte kohė pėr gėzim, sepse ato
duhej tė ktheheshin nėpėr rafte. Udhėtimi vetėm sa s’ka
filluar. E kreva edhe njė udhėtim plotėsues nė Xhaminė e
Muhammedit (sal-All-llahu 'alehji ue sel-lem), ku i
kushtoja kujdes qėndrimit nė namaz. Udhėtimi vetėm sa
s’ka filluar.
Kur prindėrit tanė, Ademi
dhe Hava – Alejhuma Selam – qenė pėrjashtuar nga
Xhenneti, zemrat e tyre vazhduan tė rėnkojnė pėr
shtėpinė e tyre tė parė. Ju e dini se si ėshtė kur tė
rinjtė shkojnė nė kamp. Ēdo natė ata qanjnė sepse janė
tė pėrmalluar pėr shtėpi. Kėshtu ishte edhe me prindėrit
tanė. Dhe ne si fėmijėt e tyre, si besimtarė nė All-llahun
e Lartėsuar, nė Pejgamberin (sal-Allahu 'alehji ue
sel-lem) dhe nė botėn tjetėr, ky ėshtė ai pėrmallim pėr
shtėpi, pėr ēdo ditė pėr derisa nuk arrijmė nė shtėpi,
inshAll-llah. Kjo ėshtė ndjenja e njė tė huaji, kėtė
duhet t’a ndiejmė gjatė tėrė jetės.
Muhammedi (sal-All-llahu
'alehji ue sel-lem) ka thėnė: “Ēka kam unė me kėtė
botė. Shembulli i kėsaj bote dhe shembulli im ėshtė si
shembulli i njė udhėtari. Duke udhėtuar nė nxehtėsinė e
pasdites, ai ndalet tė pushojė nėn hijen e njė peme pėr
disa ēaste. Mė pastaj ai u ngrit dhe shkoi” (Ahmedi,
Tirmidhiu. Hadith hasen).
Udhėtimi ėshtė
jeta! Destinacioni ėshtė Xhenneti ose Xhehennemi. Aliu
(radijAll-llahu ‘anhu) thoshte:
“Dunjaja duhet tė tė braktis ndėrsa
ahireti ėshtė nisur nė drejtimin tėnd. Tė dyja kanė
fėmijė, kėshtu bėhu prej fėmijėve tė ahiretit e jo prej
fėmijėvė tė dunjasė. Nė tė vėrtetė sot ka vepra e jo
llogaritje, ndėrsa nesėr ka llogaritje e jo vepra.”
Njė njeri i menēur
ka thėnė, “I huaj ėshtė ai i
cili i ik dunjaja, ndėrsa ahireti vrapon kah ai. Si mund
tė preokupohet me diēka qė po e braktis e t’ia kthejė
shpinėn diēkahit qė po vie kah ai.”
Ky ėshtė udhėtimi
nė tė cilėn tė gjithė jemi, kėshtu qė tash ne jemi ata
qė duhet t’a shfrytėzojmė kohėn. Muhammed ibėn Vasi’u (
Rahimhull-llah) ėshtė pyetur njėherė pėr atė ēka mendon
ai?! Ai u pėrgjigj: “Cili ėshtė
mendimi yt pėr dikė qė ēdo ditė udhėton nga njė milje
drejt ahiretit?!”
Tė dashur vėllezėr
e motra! Secili shpirt ėshtė duke udhėtuar. Disa e kanė
kuptuar kėtė dhe e kalojnė kohėn nė pėrgaditje pėr
pyetjet qė do tė vijnė, pėr shpėrblim. Disa jetojnė
“jetė maksimale” sikurse thonė ata, tė pakujdesshėm dhe
mospėrfillės pėr ahiret. All-llahu (Subhanehu ue Te‘Ala)
e pėrshkruan Ditėn nė cilėn mė nė fund do tė ringjallen
dhe ku do t’a shijojnė erėn e zjarrit: "(I thuhet) Ti
ishe nė njė huti nga kjo (ditė)
e Ne ta tėrhoqėm perdėn tėnde dhe tash ti sheh shumė
mprehtė!” ( Kaf :22 )
Ata janė duke jetuar nė
njė dehje djallėzore. Krejt pėr ēka ata brengosen ėshtė
vetura e re, shtėpi mė e madhe dhe njė bashkėshorte tė
bukur. Disa nė kėtė botė arrijnė tė pendohen. Tė tjerėt
do t’a dėgjojnė kėtė ajet kur pendimi nuk do t’u bėjė
dobi.
Pjesa e dytė:
Pakujdesia
Nė Suren Kijameh, All-llahu
(Subhanehu ue Te ‘Ala) e pėrshkruan daljen e shpirtit
nė ēastet e fundit. Ai ndoshta ra pėr tė fjetur pa pasur
qėllim qė tė falė namazin e sabahut. Ai ndoshta iu
premtoi fėmijėve tė tij se ata do tė shkonin nė
Diznilend. Ai i premtoi gruas sė tij fustan tė ri. Ai i
ka premtuar vetes njė veturė tė re nėse e then rekordin
e tij nė golf. Mirėpo, megjithatė, sonte atij i erdhi
njė mysafir i papritur. Oh, por edhe pse sot mysafiri
kishte tė caktuar njė takim me tė, mirėpo ai ishte i
pakujdesshėm dhe kishte harruar!
"Jo dhe
Jo! Po kur tė arrijė (shpirti)
nė gropė tė fytit (tė gjoksit)"
– 26
Shpirti nuk e lėshon
trupin menjėherė. Ai e lėshon trupin pjesė- pjesė,
pėrderisa nuk arrin nė klavikul, pėrderisa nuk arrin nė
fyt. Kėmbėt dhe duart e tij ishin tė vdekura. Shpirti
gargariste nė fyt. Ai klithi. Gruaja dhe fėmijėt e tij
iu afruan atij. Ē’ka nuk ėshtė nė rregull?! Ē’ka nuk
ėshtė nė rregull. Jo tash, se tani ai do tė fillojė njė
udhėtim.
"Dhe thuhet
(nga familja e tė afėrmit):
"Kush do ta shėrojė?" – 27
Madje edhe nė
frymėmarrjet e fundit, gruaja e tij shpejton kah
telefoni pėr tė thirrė ndihmėn e shpejtė. Fėmijėt
shikonin majtas-djathtas pėr dikė qė tė mund t’ua
shpėtonte babanė e tyre. Jo, askush nuk mund qė t’ua
shpėtojė babanė e tyre nga vdekja kur tė arrin ajo.
Ēdokush do tė vdesė.
"Dhe ai
bindet se ai po ndahet" – 28
Tani ai do tė pėrballet
me realitetin. Ai e din se ky ėshtė fundi. Koha pėr
nisje ka adhur, tash do tė fillon njė udhėtim. Nga cila
gjė do tė niset ai. Nga Kur'ani tė cilin e ka kėnduar
pas namazit tė ikindisė? Pas katėr rekateve tė cilat i
ka falur nė namazin e natės, nė kėto netė tė ftohta tė
dimrit? A ėshtė nisur bile nga namazi pesė herė nė ditė?
!
"E t'i puqet kofsha pėr kofshe
(t'i vėshtirėsohet gjendja)".– 29
Tė huajt e pastruan
trupin e tij, tė panjohurit e mbėshtjellin trupin e tij
me qefin, tė panjohurit ia falėn Namazin e xhenazez.
Poshtė, poshtė nė gropėn e cila po e priste qė nga dita
kur ka ardhur nė kėtė botė. Tani, fillon udhėtimi i tij
...
"Atė ditė
vetėm te Zoti yt shkohet" – 30
Tė dashur vėllezėr e
motra! Mos e shtyeni pendimin pėr Ramazan! Mos pritni
derisa tė shkoni nė Haxh! Pendohuni tash e pėrgadituni
pėr kėtė udhėtim! Kthehuni te All-llahu sa nuk ėshtė
vonė! Tash!
Aliu (RadijAll-llahu
‘anhu) njėherė qėndronte nė ballė tė njė varri dhe i tha
shokut tė tij, “Po tė kishte mundėsi ky njeri tė
kthehej nė kėtė jetė, ēka mendon se do tė bėnte ky njeri?”
Shoku i tij iu pėrgjegj: “Asgjė pėrveē veprave tė
mira.” Aliu (RadijAll-llahu ‘anhu) pastaj tha:
“Nėse ato punė nuk mund t’i
bėjė ai, atėherė kryej ti.”
Nėse je i ri dhe i bukur
sot, ke frikė All-llahun (Subhanehu ue Te ‘Ala) dhe
vishu ashtu si tė ka urdhėruar Ai. Nėse sot ke shėndet,
adhuroje All-llahun (Subhanehu ue Te ‘Ala) sa mė shumė
qė ke mundėsi para se tė tė arrijė pleqėria. Nėse je i
pasur sot, pėrdore pasurinė tėnde pėr hir tė All-llah (Subhanehu
ue Te ‘Ala) para se tė vijė dita kur do t’a humbėsh.
Nėse ke sot kohė tė lirė, shpenzoje kohėn nė mbajtjen nė
mend tė Kur'anit dhe duke lexuar hadith para se tė vijė
koha kur nuk do tė kesh kohė mė. Nėse je i tillė sot,
shfrytėzoje jetėn tėnde nė pėrgaditje pėr etapėn tjetėr
tė udhėtimit tėnd, nė pėrgaditje pėr takimin tėnd me
All-llahun(Subhanehu ue Te ‘Ala).
Ibni Abbasi (RadijAll-llahu
‘anhum) e ka dėgjuar Muhammedin (sal-All-llahu 'alehji
ue sel-lem) duke e kėshilluar dikėnd, tha,
“Shfrytėzo nė jetėn tėnde pesė gjėra para
pesė tjerave: rininė para pleqėrisė, shėndetin para
sėmundjes, pasurinė para varfėrisė, kohėn e lirė para se
tė jeshė i zėnė dhe jetėn tėndė para vdekjes!”