Thjeshtėsia (urtėsia) e
besimtarit nė fenė e Allahut
Allahu ka thėnė nė Kur’an nė suren El Kasas 83: ”Atė,
vend tė pėrjetshėm (Xhennetin) u kemi
pėrgaditur atyre qė nuk duan as
mendjemadhėsi, e as ngatėrresa nė tokė,
pėrfundim i kėndshėm u takon atyre qė i
frikėsohen All-llahut”, nga ky ajet
kuptojmė se All-llahu s.v.t. vendbanim tė
pėrhershėm Xhennetin e ka bėrė pėr ata qė
nuk duan mendjemadhėsi. Ibn Tejmije (All-llahu e
mėshiroftė) nė librin e tij “Mexhmu el
Fetave” vėllimi 18 ka thėnė nė komentin e
kėtij ajeti qė e lexuam mė lart se njerėzit
ndahen nė 3 grupe:
1. Njerėzit qė duan tė ngriten mbi tė
tjerėt dhe tė bėjnė shkatėrrime mbi Tokė,
e ky ėshtė kundėrshtim i Urdhėrit tė
All-llahut, nė kėtė grup hyjnė faraonėt e
ndryshėm qė kanė bėrė padrejtėsi nė Tokė e
po ashtu edhe sot jehuditė tė cilėt mundohen
tė ngriten duke u bėrė padrejtėsi njerėzve
tjerė.
2. Njerėzit qė duan tė prishin e
shkatėrrojnė, por pa dashur tė ngriten
mbi tė tjerėt, siē janė hajdutėt, kriminelėt
etj.
3. Njerėzit qė duan tė ngriten, por pa
shkatėrruar, sikurse qė janė ata qė kanė
fe me tė cilėn duan tė ngriten mbi tė
tjerėt, e kėta janė banorėt e Xhennetit, tė
cilėt nuk dėshirojnė shkatėrrim nė Tokė.
Gjėrat qė e mohojnė thjeshtėsinė
1) Tė shohėsh te vetja jote tė drejta mbi
All-llahun d.m.th., tė krenohesh me
vetėveten. Ka thėnė Pejgamberi a.s.
“Nuk do ta shpėtojė askėnd prej jush puna e
tij”, thanė: ”As ty, o
Resulullah”, tha: “As mua vetėm
nėse mė mbulon All-llahu me mėshirėn e
Tij...”. Ka patur prej njerėzve mė
herėt qė kanė thėnė kaluan 20 vjet qė nuk e
kam pėrdorė fjalėn bėhu pėr shkak
pėrulsie ndaj All-llahut ngase All-llahu
ėshtė I Vetėm, e i cili thotė bėhu e bėhet.
2) Ta konsiderosh vetėn mė tė mirė se tė
tjerėt dhe me vlera mė tė mėdha se ata -
dije o njeri se je krijuar prej njė pike
uji, pastaj All-llahu tė dha formėn edhe tė
udhėzoi qė mos tė jesh mendjemadh. Nėse je i
ditur dije se kush ta dha kėtė dituri, siē
thotė All-llahu: (I mėsoi njeriut atė qė
nuk e dinte).
3) Tė lavdėruarit e vetėvetės
All-llahu ka thėnė mos e lavdroni vetėvetėn
tuaj se All-llahu e din se kush ėshtė mė i
ruajturi prej jush.
4) Tė pėlqyerit e vetėvetės Muhammedi
a.s., ka thėnė: “Tri gjėra janė
shkatėrruese lakmia, ndjekja e epsheve dhe
pėlqimi i vetvetės”.
5) Mospranimi i gabimeve dhe as i
kėshillės - ka prej njerėzve qė thonė se
mua nuk mė pėlqen vetėvetja, ndėrsa kur ta
kshillosh tė kundėrshton dhe thotė: A ti do
mė kshillosh, duke e konsideruar vetėn
sikurse tė lartė, mirėpo shembulli i tij
ėshtė sikurse i njė njeriu qė hyp nė kodėr
lartė, ndėrsa tė tjerėt poshtė i duken tė
vogėl, por edhe kėtyre tė vogėlve, ai atje
lartė ju duket edhe mė i vogėl, kėshtu ėshtė
gjendja e mendjemėdhenjėve.
Disa nga thjeshtėsitė e Muhammedit a.s.
Tregon Ajshja r.a., se i Dėrguari i
All-llahut e qepte rrobėn e tij vetė,
rregullonte sandalet e tij dhe i bėnte ato
punė qė i bėjnė burrat nė shtėpinė e tyre.
Ndėrsa sot, nėse vepron kėshtu, njerėzit
thonė se ty po tė komandon gruaja. Pėr ta
thjeshtėsuar veten, Pejgamberi a.s.,
thoshte: “Nuk ka dėrguar All-llahu ndonjė
pejgamber e mos tė ketė ruajtur delet. Edhe
unė kam qenė bari delesh me qera pėr banorėt
e Mekes”. Transmeton Ebu Mes’udi se njė ditė
erdhi njė njeri te i Dėrguari a.s.,
dhe i foli atij, por vazhdoi tė dridhej i
tėri, deri sa i tha atij i
Dėrguari-qetėsohu, unė nuk jam mbret, por
jam bir i njė gruaje e cila ushqehej me
pastėrma (mish tė kripur e tė tharė nė
Diell).
Dijeni o vėllėzėr, se krenaria dhe mburrja i
takon vetėm Islamit andaj kapuni tė gjithė
pėr fenė e All-llahut s.v.t., duke e lutur
atė qė tė na shtojė diturinė dhe tė na
ruajė nga mendjemadhėsia, vetėpėlqimi, etj.
Elhamdulil-Lahi Rabil ‘alemin.