Ēdo ditė shkencėtarėt perėndimorė shpalosin
njohuritė bashkėkohore, por ato nuk konsiderohen
tė reja pėr fenė tonė tė pastėr. Hulumtimet
bashkėkohore vėrtetojnė se jeta shoqėrore
pozitive pėr njeriun ėshtė shumė mė e dobishme
pėr shėndetin e tij sesa vrulli, entuziazmi dhe
ushtrimet sportive. Ajo i ul rreziqet e goditjes
me sėmundjet si infarkti miokardiak, ēmenduria,
madje edhe tė ftohurit e rėndomtė.
Njė hulumtim i ri vjen nga universiteti
australian Exeter. Shkencėtarėt kanė konstatuar
se qėndrimi brenda njė shoqėrie, tė punuarit nė
kuadėr tė saj, qoftė ajo nė punė ose nė shtėpi
ka ndikim jashtėzakonisht tė madh shėrues tė
sėmundjeve.
Pas njė mbikėqyrjeje tė gjatė, profesor Alex
Haslam nga Universiteti Exeter thotė: "Njeriu
ėshtė adaptuar ndaj jetės shoqėrore dhe tė
jetojė nė grupe qė nga fillimi i krijimit tė tij.
Kėto grupe janė pjesė e pandashme e
personalitetit tė tij, madje ato caktojnė fatin
e tij shėndetėsor dhe intelektual".
Nė njė studim tjetėr qė ėshtė bėrė nė vitin 2008
nė revistėn “Neuropsychological Rehabilitation”,
shkencėtarėt kanė vėrejtur se jeta shoqėrore e
mbushur me bashkėveprim, dashuri dhe vėllazėri
ka mundėsi ta mbrojė njeriun nga sulmi i zemrės,
vdekja e papritur dhe tė parandalojė nga
ēmenduria dhe problemet e memories.
Ndėrsa nė njė studim tė vitit 2009 tė publikuar
nė “Ageing and Society” ėshtė konstatuar se sa
mė e madhe tė jetė lidhja e njeriut me shoqėrinė
dhe ambientin nė tė cilin jeton, sa mė i madh tė
jetė bashkėpunimi mes tyre, ka ndikim tė madh nė
parandalimin nga sėmundja Alzheimer (AD).
Lexues tė nderuar, pasi vėrejtėm se ē'thonė
shkencėtarėt perėndimorė, tė shohim se ē'thotė
feja jonė e pastėr.
Tė gjithė ne e dimė rėndėsinė e xhematit nė
mėsimet e Profetit tė mėshirės, e para prej tyre
ėshtė namazi. I Dėrguari i Allahut, lavdėrimi
dhe paqja e Zotit qoftė mbi tė, e ka bėrė
shpėrblimin e namazit me xhemat me njėzet e
shtatė gradė mė tepėr! Kjo nuk ėshtė mė kot, por
pėr shkak tė dobive tė shumta, qė shkencėtarėt
akoma vazhdojnė t’i zbulojnė, kurse sot vėrejmė
dobi shėndetėsore qė shfaqen nė jetėn shoqėrore
apo nė grupe. I Dėrguari i Allahut, lavdėrimi
dhe paqja e Zotit qoftė mbi tė, thotė: "Namazi
me xhemat ėshtė mė i vlefshėm se namazi i cili
falet vetėm pėr njėzet e shtatė shkallė." (Buhariu
dhe Muslimi)
Prandaj, vėlla i nderuar besimtar! Kur kujdesesh
pėr namazin me xhemat ti fiton shpėrblim shumė
tė madh dhe njėkohėsisht shėron veten nga shumė
sėmundje.
Gjithashtu ne e dimė hadithin e shkėlqyer tė
Profetit, paqja e Zotit qoftė mbi tė, nė tė
cilin thotė: "Njė popull qė mblidhet nė njė
shtėpi prej shtėpive tė Allahut, e pėrmendin Atė,
ata i mbulojnė engjėjt, i kaplon mėshira, u
zbret njė kėnaqėsi, i kaplon mėshira dhe i
pėrmend Allahu tek ata qė janė tek Ai."
(Muslimi)
Meditoni me mua fjalėn "popull" nė mėnyrė qė tė
na jep tė kuptojmė vlerėn e xhematit e mos tė
jemi tė vetmuar nė pėrmendjen e Allahut dhe
gjatė adhurimit.
Gjithashtu i Dėrguari i Allahut, kėsaj ēėshtjeje
i ka kushtuar rėndėsi tė madhe, saqė ka kėrkuar
prej besimtarėve qė tė jenė si njė trup i vetėm.
Ai ka thėnė: “Vėrtet, besimtari pėr
besimtarin ėshtė sikurse njė fortifikatė, e cila
forcohet mes veti pėrmes pjesėve tė saj." (Buhariu
dhe Muslimi)
Gjithashtu ai thotė: "Shembulli i besimtarėve
nė dashurinė ndėrmjet tyre, mėshirėn dhe
butėsinė, ėshtė si shembulli i njė trupi tė
vetėm, nėse ankohet njė prej gjymtyrėve tė tij,
atėherė e pason atė i gjithė trupi me dhimbje e
vuajtje." (Buhariu dhe Muslimi).
Kjo na jep tė kuptojmė se i Dėrguari i Allahut,
dėshiron pėr neve mirėsinė dhe dobinė. Nuk ėshtė
vetėm kjo, madje i Dėrguari ka paralajmėruar dhe
na ka tėrhequr vėrejtjen nda ndarja, pėrēarja
dhe izolimi. Ai thotė: "Bashkohuni me
xhematin dhe kini kujdes ndarjen, sepse shejtani
ėshtė me atė qė ėshtė vetėm, e kur janė dy veta
ai ėshtė mė larg." (Hadith sahih, shėnon Ibn
Maxhe, 2363)
Ndėrsa sa i pėrket fjalėve tė Allahut tė
Lartėsuar, asnjėherė nuk gjejmė nė Kuran "O
ti besimtar", por gjithnjė; "O besimtarė" (Bekare,
104). Gjithashtu Allahu i Lartėsuar thotė: "Ndihmojeni
njėri-tjetrin nė punė tė mira dhe nė tė
ruajturit nga tė kėqijat dhe jo nė gjynahe dhe
armiqėsi! Frikėsojuni Allahut, sepse Ai dėnon
ashpėr" (Maide, 2), e me qindra ajete tė
tjera.
Parashtrohet pyetja lexues tė nderuar: Ēfarė
nėnkupton fakti qė gjendet kjo pėrputhshmėri
ndėrmjet mėsimeve tė Islamit dhe mėsimeve qė
porosisin shkencėtarėt perėndimorė sot pas
provave tė gjata? Ateistėt kur u larguan nga
feja vendosėn mėsime tė veēanta pėr ta, tė
quajtura "liri personale", sot po fillojnė tė
kthehen drejt atyre mėsimeve dhe tė nxjerrin
dobi qė pėrputhen me mėsimet e fesė sonė tė
pastėr. Kjo na vėrteton se mėsimet me tė cilat
ka ardhur Islami janė tė vėrteta dhe se Islami
ėshtė feja qė duhet ndjekur.