Pėrfundim i keq ėshtė qė
njeriu tė vdesė duke qenė nga ata qė ia kthyen shpinėn
rrugės sė Allahut dhe morėn nėpėr kėmbė dhe nuk i
zbatuan atė qė ishin tė obliguar. Pra, s’ka dyshim se ky
ėshtė pėrfundim i keq, gjė prej sė cilės kanė frikė edhe
tė devotshmit dhe se vazhdimisht janė modest ndaj Zotit
tė tyre qė t’i largojė nga kjo.
Tek disa persona kur
atyre u afrohet vdekja paraqiten disa shenja, apo
gjenden ne disa gjendje, tė cilat japin tė kuptojmė se
ky njeri ka pėrfundim tė keq, si p.sh. mos shprehja me
gojė e fjalės sė dėshmisė (La ilahe il Allah),
apo tė mohojė qė ta thotė kėtė fjalė, apo tė flasė
personi nė momentet e vdekjes fjalė tė kėqija apo tė
pėrmendė gjėra qė janė tė ndaluara, qė jep tė kuptosh
se shpirtin e ka tė lidhur me kėso gjėra, e tė ngjashme,
qofshin fjalė apo vepra tė cilat argumentojnė devijimin
nga feja e Allahut tė Lartėsuar. Kėtu nė kėtė kontekst
do tė pėrmendim disa shembuj, prej tyre:
·
Ibėn Kajimi (Allahu e mėshiroftė!)
pėrmendi nė librin e tij “El xheuabul kafi”, se njė
njeriu i ishte afruar vdekja dhe atij i ishte thėnė nė
momentet e vdekjes: “Thuaj La ilahe il Allah!”
Ai ka thėnė: “Kjo fjalė nuk mė bėn dobi, pasi unė nuk
di qė kam falė ndonjėherė namaz.” Dhe nuk e tha
kėtė fjalė.
·
Gjithashtu, imam Dhehebiu ka pėrmendur
njė njeri, i cili ishte shoqėruar shumė me ata qė pinin
alkool, e kur i ishte afruar vdekja, i kishte ardhur njė
njeri qė ta pėrkujtojė me fjalėn e dėshmisė La
ilahe il Allah e ai ia ktheu kėtij tė fundit
duke i thėnė: “Pi dhe mė shėrbe mua!” dhe vdiq
nė kėtė gjendje.
·
Ibėn Kajimi tregon pėr njė njeri, i
cili ishte i njohur qė shumė e donte muzikėn edhe
gjithnjė kėndonte, kur atij iu afrua vdekja e
pėrkujtuan me fjalėn e dėshmisė La ilahe il Allah,
ndėrsa ai pėrsėriste nė vete muzikėn, duke bėrė
ta-ta-ta-ta, derisa vdiq dhe nuk e tha dėshminė e
besimit.
·
Gjithashtu, Ibėn Kajimi tha: “Mė kanė
treguar disa tregtarė pėr njė tė afėrm tė tyre, tė
cilit ishte afruar vdekja e ata ishin prezent dhe
filluan qė ta pėrkujtojnė me fjalėn La ilahe il
Allah e ai thoshte: “Kjo copė e stofit ėshtė e
lirė, e kjo tjetra ėshtė material i mirė e kėshtu me
radhė, derisa vdiq e asnjėherė nuk e tha shehadetin.
Lusim Allahun tė na ruaj nga raste tė kėtilla!
·
Nė kėtė kontekst do t’i paraqesim disa
komente tė Ibėn Kajimt ku i bėri si rezyme e rasteve tė
lartpėrmendura:
Subhanallah, sa shumė raste tė kėtilla
dėshmuan njerėzit pėr tė marrė mėsim, mirėpo raste qė ne
nuk i dimė janė edhe mė shumė lidhur me ngjarje apo
gjendje tė njerėzve nė momentet e vdekjes. Paramendo kur
njeriu sa ėshtė gjallė dhe i fortė dhe e ka mendjen tė
shėndoshė dhe ka fuqi tė plotė pėr tė menduar dhe
analizuar, megjithatė shejtani po gjen rrugė tė
depėrtojė tek ai dhe po e manipulon qė tė jetė nė
shėrbim tė tij, duke i bėrė mėkat Allahut, dhe se e bėri
tė pa kujdesshme zemrėn e tij ndaj pėrkujtimit tė
Allahut, gjuhėn e tij e bėri qė tė mos e pėrmend Atė,
gjymtyrėt e tij mos tė veprojnė nė nėnshtrim ndaj Tij. E
si mendon kur njeriut do t’i humb forca dhe se mendja
dhe zemra e tij do tė jenė tė angazhuar me gjendjen nė
tė cilėn gjendet (bėhet fjalė kur atij i vjen vdekja)
apo me sėmundjet qė ka nė ato momente?! Kėto janė raste
pėr tė marrė mend, duke e pasur parasysh se nė kėto
momente shejtani nė maksimum mbledh forcėn e tij dhe
pėrqendrimin e tij dhe mundohet qė tė forcohet sa mė
shumė qė ka mundėsi qė tė arrijė qėllimin e tij tek ky
njeri, ngase ky ėshtė shansi i fundit pėr ndikim dhe se
momentet kur mė sė shumti shejtani do tė jetė i fortė
janė ēastet e vdekjes sė njeriut, ngase momentet kur
njeriu ėshtė mė i dobėt janė momentet e vdekjes. Pra, ka
shumė njerėz qė i nėnshtrohen shejtanit nė kėto momente,
mirėpo kemi edhe raste tė tilla qė Allahu i forcon nė
atė gjendje. Allahu i Lartėsuar thotė:
“Allahu i forcon ata qė besuan nė fjalėn
e fortė (tė mirė) nė jetėn e kėsaj bote edhe nė botėn
tjetėr, ndėrsa mizorėt Allahu i bėn tė humbur. Allahu
punon ē’tė dojė.”(Ibrahim, 27) Pra, si ta bėjė Allahu tė
suksesshėm nė kėto ēaste dikė, i cili tėrė jetėn e tij
e kaloi larg rrugės sė Allahut dhe pasoi epshin e tij,
ngase zemra e tij ishte larg Zotit tė vet dhe e
pakujdesshme pėr tė, ishte rob i epshit tė tij, gjuha e
tij ishte e tharė nga tė pėrmendurit e Allahut,
gjymtyrėt e tij ishin jo tė nėnshtruara ndaj Krijuesit
tė tyre, ndėrsa angazhoheshin nė mėkat ndaj Tij. E kjo
ėshtė larg mendėsh qė tė ketė ky njeri pėrfundim tė
mirė.
Pėrfundimi i keq
ndodh nė dy gjendje (Zoti na ruajt!)
E para, ka tė bėjė me
zemrėn dhe gjendjen e saj. Nė kėto ēaste dyshon ose
mohon Zotin, kėshtu qė atij i merret shpirti nė kėtė
gjendje, qė do tė thotė se ky ka pengesė mes tij dhe
Zotit e qė do tė rezultojė nė njė dėnim tė dhimbshėm e
tė pėrhershėm.
E dyta, ėshtė mė e lehtė
se e lartpėrmendura e kjo ėshtė qė tė mbisundojė nė
zemrėn e tij nė ēastet e vdekjes dashuria ndaj ndonjė
gjėje tė kėsaj bote, apo ndonjė epshi tė ndaluar dhe
kjo gjė i parafytyrohet nė zemrėn e tij, ngase njeriu
vdes nė atė qė ka jetuar, dhe nėse ka qenė njeri qė ka
punuar me kamat do t’i pėrfundohet jeta e tij me kėtė, e
nėse ka qenė prej atyre qė gjatė jetės kanė konsumuar
narkotik apo gjėra tė tjera tė ndaluar, siē janė:
muzika, shikimi i fotografive tė ndaluara, padrejtėsia
ndaj njerėzve e tė ngjashme me to, do t’i pėrfundohet
jeta me kėto punė, pra me diēka qė vėrehet pėrfundimi i
keq i tij. Mirėpo, nėse ky njeri, nė esencė, ka besimin,
atėherė do tė jetė i rrezikuar nga njė dėnim prej
Allahut tė Lartėsuar.
Shkaqet e pėrfundimit tė keq
Pra me anė tė kėsaj qė
pėrmendėm mė lartė mėsohet se pėrfundimi i keq kthehet
tek disa shkaqe tė mėhershme e qė ia vlen tė kemi kujdes
nga to, e prej mė tė mėdhenjve prej tyre janė:
Njollosja e besimit tė pastėr.
Ai qė nuk e ka besimin e pastėr do t’i paraqiten
pasojat e tij atėherė kur ky ka nevojė mė sė shumti pėr
tė (besimin) dhe se nuk do ta ketė pėrforcimin nga ana
e Allahut.
Angazhimi i vetėm me kėtė botė dhe
lidhja ngushtė me tė.
Devijimi nga rruga e Allahut si dhe
kthimi i shpinėn sė udhėzimit tė Tij.
Vazhdimėsia nė mėkate, si dhe mishėrimi
me to,
ngase nėse njeriu ka qenė i lidhur me diēka gjatė tėrė
jetės sė tij, atij do t’i kthehen kujtimet e kėsaj gjėje
nė momentet e fundit, nė shumicėn e rasteve.
Ibėn Kethiri thotė se mėkatet dhe epshet
do ta nėnēmojnė njeriun nė ēastet e vdekjes, po ashtu do
ta ketė edhe nėnēmimin dhe poshtėrimin e shejtanit.
Paramendo kur tani i bėhen dy poshtėrime dhe nė anėn
tjetėr imani i dobėt qė do tė jetė ky rezultat i
barabartė me pėrfundim tė keq. Allahu thotė: “E
djalli ėshtė ai qė njeriun e humb dhe e lė tė vetmuar.”
( Furkan, 29)
Duhet ta dimė se
pėrfundimi i keq nuk vjen duke pasur zemėr tė mirė e
punė tė mira, fjalė tė mira, ngase asnjėherė nuk ėshtė
dėgjuar njė gjė e tillė, por vjen me brendėsi (zemėr) tė
keqe dhe me vepra tė kėqija, apo involvimi nė mėkate tė
mėdha, ose marrja guxim pėr tė bėrė krime e mizori, gjė
qė kėto gjėra mund ta mundin atė deri nė momentet e
vdekjes e tė vdesė pa u penduar.
Vėlla i dashur!
Ia vlen pėr njeriun e
menēur qė tė ketė kujdes e tė mos mishėrohet me ndonjė
haram e anėn tjetėr ia vlen qė ai t’i angazhojė zemrėn,
gjuhėn, gjymtyrėt e tij nė pėrmendje tė Allahut dhe tė
jetė i nėnshtruar Allahut kudo qė tė jetė. Pėr hir tė
kėtij, momenti final tė tij se nėse poshtėrohet (nė
momentin e vdekjes) do tė jetė gjithmonė i poshtėruar.
O Zot, na i bė punėt tona
mė tė mira pėrfundim i jetės sonė dhe jetėn mė tė mirė
nė fundin e saj dhe ditėt mė tė mira kur tė takojmė Ty
dhe na bė tė suksesshėm neve qė tė veprojmė mirė dhe
t’i largohemi mėkateve!