Pėr agjėrimin
nafile tė ditės sė shtunė, dijetarėt janė nė mospajtim. Disa
prej tyre mendojnė se agjėrimi i ditės sė shtunė nuk lejohet,
duke u argumentuar me hadithin nė tė cilin Profeti (Paqja
dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ka thėnė:
“Mos
agjėroni ditėn e shtunė, pėrveē nėse jeni nė agjėrim tė
detyruar (farz)! Nėse ndonjė prej jush nuk gjen ushqim,
atėherė le tė marrė nga tungu i pemės dhe le tė hajė prej
saj!”
Ebu Daudi, Ed Darmi, Ahmedi, Ibn Huzejme.
Lejth ibn Sad
(njė prej dijetarėve tė hadithit) ka thėnė: “ Nėse ky
hadith pėrmendej nė prani tė Ibn Shihab ez Zuhrit, ai
thoshte se ky ėshtė hadith himsij (i tansmetuar nga banorėt
e qytetit Himsij nė Siri) dhe ėshtė nė kundėrshtim me
hadithin e saktė.”
Mendimi i
imam Zuhriut ėshtė mėndimi i shumicės sė dijetarėve.
Argument pėr kėtė ėshtė hadithi i transmetuar nga Buhariu
dhe Muslimi se Profeti (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin
mbi tė!) ka thėnė:
“Asnjė
prej jush mos tė agjėrojė ditėn e xhuma, me kusht qė tė
agjėrojė njė ditė para dhe pas saj!”
Kėshtu,
shumica e dijetarėve janė argumentuar me kėtė hadith se
agjėrimi nė ditėn e shtunė ėshtė i lejuar, pasi sipas
hadithit tė mėsipėrm ajo ditė vjen pas ditės sė xhuma. Nga
kjo qartėsohet se agjėrimi i ditės sė shtunė nuk lejohet si
ditė e veēantė, me pėrjashtim nėse ky agjėrim ėshtė si
vazhim i agjėrimit tė ditės sė xhuma apo pėr shkak tė
agjėrimit tė ditės sė Arafatit, ditėve tė bardha apo ditės
sė ashuras.
Imam
Tirmidhiu pėrmend mendimin e shumicės sė dijetarėve duke
cituar hadithin nė “Sunenin” e tij :
“Kuptimi i
tė urryerit tė agjėrimit nė ditėn e shtunė ėshtė posaēėrimi
i kėsaj dite me agjėrim, pasi ēifutėt janė ata qė e
madhėrojnė kėtė ditė.”
