Vlera e veprave nė dhjetėditėshin e parė tė
dhulhixhes
Transmetohet nga Abdullah Ibėn Abasi (Allahu
qoftė i kėnaqur me tė!) se Resulullahu (salallahu
alejhi ue selem) ka thėnė: “Nuk ka ditė nė
tė cilat punėt e mira tė jenė mė tė dashura tek
Allahu sesa kryerja e tyre nė kėto dhjetė ditė.
Thanė: ‘Edhe mė tė dashura se xhihadi (nėse
bėhet nė kohė tjetėr)?’ Tha: ‘Mė tė dashura edhe
se xhihadi (nė kohė tjetėr), vetėm nėse dikush
del nė xhihad me veten dhe pasurinė e tij e nuk
kthehet me asnjėrėn prej tyre (nga xhihadi).”
(Transmeton Buhariu)
Gjithashtu,
transmetohet nga Abdullah Ibėn Umeri (Allahu
qoftė i kėnaqur me tė!): “Isha prezent te
Resulullahu kur u pėrmendėn veprat, ai tha: ‘Nuk
ka asnjė ditė ku veprat janė mė me vlerė se kėto
ditė.’ Thanė: ‘O I dėrguar i Allahut, as edhe
xhihadi nė rrugėn e Allahut (nėse bėhet nė kohė
tjetėr)?’ Ai tha: ‘As xhihadi nė rrugėn e
Allahut, pėrveē nėse del njeriu me veten dhe
pasurinė e tij, pastaj vdesė nė kėto ditė.” (Transmeton Ahmedi dhe shejh Albani e
cilėson senedin e tij si hasen)
Kėto dy hadithe dhe hadithet e tjera aludojnė se
ēdo vepėr e mirė e cila ndodhė nė dhjetėdiėshin
e parė tė dhulhixhes ėshtė mė e dashur tek
Allahu se nėse e njejta vepėr ndodhė nė ndonjė
ditė tjetėr. Nėse kjo ėshtė mė e dashur tek
Allahu, atėherė nėnkuptohet se ajo ėshtė mė me
vlerė tek Ai. Pra, nga hadithi nėnkuptuam se ai
njeri qė bėnė vepra tė mira kėtyre ditėve ėshtė
mė i vlefshėm se muxhahidi qė lufton nė rrugėn e
Allahut dhe kthehet me pasurinė e tij pa vdekur
dhe se veprat nė dhjetėditėshin e parė tė
dhulhixhes shumėfishohen, pa pėrjashtim se ēfarė
vepre ėshtė ajo.
Veprat qė preferohen tė bėhen gjatė kėtyre
ditėve
Nėse e kuptove, vėlla i dashur, vlerėn e kėtyre
ditėve nga ditėt e tjera se kėto sezone janė
begati tė Allahut ndaj robėrve tė Tij, shanc i
madh qė duhet tė shfrytėzohet, nėse ke kuptuar
kėtė tė tėrėn, atėherė ėshtė mė se e nevojshme
tė pėrqėndrohesh dhe tė japėsh mundin nė
adhurime nė kėto ditė, tė shumosh format dhe
llojet e ibadeteve. Kėshtu ka qenė gjendja e
selefėve nė kėto sezone. Ebu Uthman Nehdi thotė:
“Selefėt i madhėronin tri dhjetėditėshe (gjatė
vitit): dhjetėditėshin e fundit tė ramazanit,
dhjetėditėshin e parė tė dhulhixhes dhe
dhjetėditėshin e parė tė muharremit.”
Nga veprat tė cilat preferohen tė bėhen kėto
ditė janė:
1.
Kryerja e haxhit dhe umres.
Kėto dy vepra janė ato mė me vlerė qė mund t`i
kryej besimtari nė kėtė dhjetėditėsh, atij qė
Allahu ia mundėson haxhin apo kryerjen e umres
ashtu si duhet, shpėrblimi i tij ėshtė xheneti.
Resulullahu thotė: “Umreja deri nė umre
tjetėr ėshtė falje e mėkateve qė bėhen ndėrmjet
tyre, kurse haxhi i pranuar nuk ka shpėrblim
vetėm se xhenetin.” (Transmeton Buhariu dhe
Muslimi)
Haxhi i pranuar ėshtė ai haxh qė ėshtė nė
pėrputhje me udhėzimin e Resulullahut, nuk
pėrzihet me mėkate, syefaqėsi, fjalė tė ndyta
dhe sharje, por ai haxh nė tė cilėn ka
shpėrblime dhe vepra tė mira.
2.
Agjėrimi.
Agjėrimi bėn pjesė nė
grupin e veprave tė mira dhe konsiderohet si njė
nga mė tė vlefshmet, ashtu siē sqarohet kjo nė
hadithin kudsij, ku Resulullahu (Paqja dhe
bekimi i Allahut qofshin mbi tė!)tregon se Allahu i
Lartėsuar thotė: “Ēdo vepėr e birit tė
Ademit ėshtė pėr vetėn e tij, pėrveē agjėrimit,
ai ėshtė pėr mua dhe unė e shpėrblej pėr tė.” (Tranasmeton
Buhariu dhe Muslimi).
I
Dėrguari i Allahut e ka veēuar me disa hadithe
agjėrimin e ditės sė Arafatit nga ditėt e tjerė
tė kėtij dhjetėditėshi, pėr tė treguar vlerėn tė
kėsaj dite.
“Pėr agjėrimin e ditės sė Arafatit kam
shpresė se Allahu do tė mė falė mėkatet e vitit
tė kaluar dhe tė vitit tė ardhshėm.” (Transmeton
Muslimi)
Prandaj, ėshtė sunet pėr muslimanin tė agjėrojė
ditėn e nėntė tė dhulhixhes, pasiqė Profeti
nxitė nė kėtė, kurse pėr agjėrimin e tė dhjetė
ditėve tė dhulhixhes se ėshtė sunet, ka thėnė
imam Neveviu.
3.
Namazi.
Namazi ėshtė njėri nga veprat mė tė mėdha dhe mė
me vlerė, prandaj kėrkohet nga muslimani tė
pėrkujdeset pėr kohėt e tyre dhe tė fal mė
xhemat. Gjithashtu, i preferohet qė ai tė
shpeshtoj nė faljen e namazeve vullnetare (nafile)
kėto ditė, pėr shkak se kjo ėshtė njė nga
ibadetet mė tė lavdėruara tek Allahu i
Lartėsauar. Muhamedi (Paqja dhe bekimi i Allahut
qofshin mbi tė!) thotė: “Robi im vazhdon
tė mė afrohet me vepra vullnetare derisa ta dua
atė.” (Transmeton Buhariu)
4.
Tekbiri, tahmidi, tehlili dhe dhikri.
Transmetohet nga Umeri (Allahu qoftė i kėnaqur
me tė) se profeti ka thėnė: “Nuk ka ndonjė
ditė mė e madhe tek Allahu dhe qė vepra tė jetė
mė e dashur tek Ai, se sa nėse kryhet (vepra)
gjatė kėtyre dhjetė ditėve, prandaj shpeshtoni
gjatė kėtyre ditėve tehlilin, tekbirin dhe
tahmidin.” (Transmeton Ahmedi)
Tekbir do tė thotė thėnia Allahu ekber, tahmid
ėshtė thėnia elhamdulilah, tehlil ėshtė thėnia
La ilahe ilallah, kurse dhikėr do tė thotė
pėrkujtimi i Allahut nė pėrgjithėsi.
Imam Buhariu thotė se Ibėn Umeri dhe Ebu Hurejre
(Allahu qoftė i kėnaqur me ta!) gjatė kėtyre
dhjetė ditėve dilnin nė treg duke i thėnė
tekbiret dhe njerėzit thonin tekbiret pasi i
dėgjonin ata dy. Gjithashtu, ka thėnė se Umeri
kur i bėnte tekbiret nė vendin e tij nė Mina,
ata qė ishin nė xhami e dėgjonin atė dhe edhe
ata bėnin tekbir, pastaj i bėnin tekbiret edhe
ata qė ishin nė treg. Ibėn Umeri gjatė kėtyre
ditėve i bėnte tekbiret pas namazeve, nė shtrat,
nė vendqėndrimin e tij, kur ecte rrugės dhe
gjatė tėrė kohės.
Ėshtė e preferuar qė besimtari ta ngrejė zėrin
me tekbire gjatė kėtyre ditėve, por duhet tė
ketė kujdes nga tekbiri nė grup (sė bashku),
pasiqė kjo vepėr nuk ėshtė pėrcjellur nga
Resulullahu dhe nga askush prej selefėve,
prandaj sunet ėshtė qė secili nė vete tė bėjė
tekbirin.
5.
Dhėnia e sadakasė.
Kjo vepėr hyn nė grupin e veprave tė mira, pėr
tė cilat preferohet qė muslimani t`i kryej.