Kėto janė nga gjėrat mė tė
rėndėsishme pėr shėrimin e zemrave tė ngurtėsuara.
- Le ta kujtojė njeriu atė vend qė
patjetėr ka pėr tė shkuar; t’i vizitojė varret duke
menduar se nė ato momente ka prej atyre qė po dėnohen,
ka prej atyre qė thėrrasin pėr ndihmė, por askush nuk
mund t’i pėrgjigjet!
- Le tė mendojė njeriu se njė ditė
do tė futet nė atė gropė tė errėt dhe tė ngushtė dhe se
do tė jetė ushqim pėr krimbat dhe gjarpėrinjtė, do tė
jetė i vetėm e pa ndihmės, edhe nėse ka qenė mbret nė
dynja!
- Le tė kujtojė njeriu se vdekja do
t’i vijė herėt a vonė, do t’i vijė engjėlli i vdekjes,
por pa e lajmėruar, e nuk dihet se nė ēfarė gjendje e
gjen!
- Le t’i pėrcjellė njeriu tė
vdekurit duke menduar se edhe atė do ta mbartin tė
tjerėt!
- Le tė mendojė momentet kur ėshtė
nė shtratin e vdekjes, i vijnė tė afėrmit rreth e qark,
i flasin, por ai nuk iu kthen dot pėrgjigje!
-Kujto, kur tė lajmėrojnė doktorin
pėr tė tė shėruar, por ai nuk mundet, mendo momentet kur
tė dalė shpirti, pėr t’iu dorėzuar Krijuesit tė
vet, mendoje veten nė duart e atij qė ėshtė duke tė larė,
e ti nuk lėviz dot!
-Mendo, kur tė largohesh nga kjo
dynja njė herė e pėrgjithmonė, duke i dhėnė fund veprave
tė tua, qofshin tė mira apo tė kėqija!
Jo pa qėllim Muhamedi (Paqja
dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ka thėnė :
“Kujtojeni shpesh atė qė ua
ndėrpret ėndrrat, dėshirat, e ajo ėshtė vdekja!”
“….I vizitoni ato (varrezat),
sepse ajo ua zbut zemrėn, jua bėn sytė tė lotojnė dhe ju
kujton ahiretin!”
Kush e kujton vdekjen ka 4 mirėsi :
· Shpejton pendimin;
· I zbutet zemra;
· Gjallėron aktivitetin e
njeriut;
· Ka njė pėrfundim tė
mire;
- Le tė kujtojė njeriu ditėn kur i
fryhet surit dhe do tė vdesin tė gjithė, veē atij qė do
Allahu i Madhėruar, kur yjet tė shkapėrderdhen,
kur kodrat tė bėhen si lesh i prishur, kur detet tė
vlojnė si zjarri i flakėruar, kur qielli tė jetė hequr e
tė jetė ēarė, kur xhehenemi tė jetė ndezur fort, kur tė
dridhet toka, kur tė hapen varret e tė dalin njerėzit si
insekte tė shpėrndara!
- Le tė kujtojė njeriu ditėn, kur
ēdo shtatzėnė do ta hedhė fėmijėn e vet, kur njerėzit tė
jenė si tė dehur, por jo, ata nuk janė tė dehur, por
dėnimi i Allahut tė Madhėruar ėshtė i ashpėr!
- Le tė kujtojė njeriu ditėn, kur
fėmijėt do tė bėhen pleq nga frika e asaj qė shohin para
syve!
- Le tė pėrfytyrojė njeriu
qėndrimin para Zotit tė vet, Zotit tė
botėrave, tė zhveshur burra e gra bashkė! Eshtė njė
gjendje aq e frikshme ajo skenė sa qė i bėn ata as tė
mos iu shkojė mendja, e jo mė, tė shohin njėri tjetrin.
- Le tė pėrfytyrojė njeriu
qėndrimin nė atė diell, i cili tashmė ėshtė shumė afėr,
njerėzit mbulohen nga djersėt e tyre, ditėn kur tė
ndahet fėmija nga prindi, vėllai prej vėllait, kur
njeriu tė ndahet nga gruaja e fėmijėt, kur ēdonjėrit i
mjafton vetėm ēėshtja e vet!
- Le tė kujtojė ditėn, kur do tė
ketė fytyra tė pluhurosura e tė mbuluara nga njė
errėsirė e zezė!
- Le tė kujtojė njeriu momentet e
fillimit tė llogarisė, kur tė shpėrndahen librat e
veprave, e kur njerėzit do tė thonė :
“ O i mjeri unė, tė mos mė
jepej fare libri im. Dhe tė mos dija fare se si ėshtė
llogaria ime. Ah, sikur tė kishte qenė ajo (vdekja)
mbarim i amshueshėm pėr mua. Pasuria ime nuk mė bėri
fare dobi. U largua nga
unė autoriteti qė kisha. E u thuhet zebanive : Kapeni (fort)
atė, e vėrjani prangat! Pastaj atė futeni nė
xhehenem… !Pastaj, lidheni atė me njė zinxhir tė gjatė
70 kutė !” (Haka, 25-32.)
“Pėrkujto ditėn kur
njerėzit do tė thonė pasi tė shohin librin me veprat e
tyre : “Tė mjerėt ne ! Ē’ėshtė puna e kėtij libri, qė
nuk ka lėnė as (mėkat)
tė vogėl e as tė madh pa e pėrfshirė?” (Keh , 49.)
-Kujto momentet, kur pas mbarimit
tė llogarisė, fillon shijimi i dėnimit! Si do tė jetė
gjendja e banorėve tė zjarrit (Zoti na ruajtė prej tij)
?! Ushqim pėr ta, do tė jetė pema e Zekumit dhe uji i
fėlliqur.
“Pėrpiqet ta pėrpijė, por nuk
mundet ta gėlltisė atė, atij i vjen vdekja nga tė gjitha
anėt, por ai nuk vdes, atė e pret dėnim shumė i rėndė.”
Ata (banorėt e zjarrit) hidhen me
fytyrė nė zjarr, lėndė djegėse e tė cilit janė njerėzit
dhe gurėt.
-Kujto kur Allahu i Madhėruar
u shfaq atyre re tė zeza dhe u thotė :
“O banorėt e zjarrit, ēfarė
kėrkoni? U kujtohen retė e dunjasė dhe thonė : “ Zoti
ynė duam ujė!” Por u bien atyre nga retė, pranga qė iu
shtohen edhe mė, si dhe zinxhirė qė ua shtojnė
zinxhirėt qė i kanė dhe atyre u hidhen shkėndija nga
zjarri. U shuhet etja me ujė tė valė qė ua copėton
zorrėt.” (Muhamed, 15.)
-Dijeni, se rrobat e tyre janė prej
katrani, zifti, janė rroba prej zjarri, e u hidhet ujė i
valė mbi kokat e tyre, e me tė u shkrihet krejt ēka ka
nė barqet dhe lėkurat e tyre! Kujto o njeri, kur ata,
banorėt e zjarrit tė thonė :
“Zoti ynė, ne na patėn mundur tė
kėqijat, (u dhamė
shumė pas epsheve tė dynjasė) dhe si tė tillė
ishim tė humbur! Zoti ynė, na nxirr prej tij, e nėse
gabojmė pėrsėri, atėherė vėrtet jemi mizorė! Ai thotė :
“Heshtni aty, e mos flisni!” (Muminun, 107-108.)
Edhe pse i dimė kėto gjėra, pėrsėri
nuk i kujtojmė herė pas here, pas vdekjes nuk ka kthim
prapa.
“Zemra nuk ngurtėsohet, vetėm se
pėr shkak tė dashurisė pėr dynjanė, nuk i shtohet
dashuria pėr dynjanė, vetėm nėse i shtohen punėt, nuk i
shtohen punėt e dynjasė, vetėm se nga harrimi i
ahiretit, e nuk harrohet ahireti, vetėm se nga pėrmendja
e pakėt e Allahut tė Madhėruar.”
(Fjalė e urtė)
-Thotė Allahu i Madhėruar :
“Frikėsojuni ditės, kur do tė
ktheheni tek Allahu dhe secilit njeri i plotėsohet ajo
qė ka fituar dhe askujt nuk i bėhet padrejtėsi !” (Bekare,
281.)
Ka qenė njė nxėnės i Abdullah
ibn Abasit, kur shkonte pėr nė xhami kishte dy rrugė.
Kur kalonte nga rruga qė ishte pėrmes tregut, nuk flinte
atė natė. E pyetėn djemtė e tij, pse e bėnte kėtė gjė. E
ai tha :
-“Nė treg ėshtė njė kovaē, e kur
e shoh zjarrin e tij, mė kujton zjarrin e xhehenemit dhe
atė natė e kaloj nė ibadet.”
Kujtimi i ahiretit nuk duhet tė
mbetet vetėm tek tė qarėt, por ajo duhet tė shoqėrohet
me vepra qė tė na ruajnė nga tė kėqijat e kėsaj dite.