Disa
kuptime tė gabuara tė njerėzve rreth burrėrisė
Njerėzit
gjithmonė nxitojnė nė realizimin e burrėrisė dhe
lavdėrimin me tė si dhe nuk kanė dėshirė tė qortohen me
atė se nuk kanė burrėri dhe me humbjen e saj. Pėr kėtė i
sheh ata tė cilėt nuk plotėsohet impulsi i burrėrisė sė
tyre mundohen qė tė gjejnė metoda tė tjera pėr ta
ngritur atė mangėsi dhe ta mbushin atė zbrazėti qė kanė
duke pėrdorur kėto forma:
Dėshmimi
i vetvetes
Shumė
prej tė rinjve bėjnė pjesė nė kėtė. Qėndron nė mendimin
e tij, ngre kokėn e tij dhe mendon se ėshtė njė gjė e
kėrkuar qė ta kundėrshtojė mėsuesinė tij nė shkollė apo
prindin e tij nė shtėpi. Gjuha e tij gjithmonė pėrsėrit
fjalėt: A nuk jam burrė? A nuk jam prej atyre qė tė
zgjedh vet atė qė mė bėn dobi? Si ka mundėsi qė e
ardhmja ime tė jetė nė duart e tė tjerėve, a nuk mė
takon mua qė tė pėrcaktoj tė ardhmen time? Shpeshherė
atij i ndihmojnė nė kėtė edhe shokėt e tij dhe
bashkėkohėsit e tij duke e shtyrė nė kėtė, duke ia
forcuar mendimin atij dhe shpėtimin e tij nė kėtė
formė.
Nganjėherė e ndihmojnė kokėfortėsinė e kėtij tė riu edhe
injoranca e disa edukuesve nė kėtė mėnyrė.
Ky i ri
nuk e di se Allahu i ka urdhėruar robėrit e Tij qė t’i
shtrijnė krahėt e tyre tė mėshirės pėr prindėrit e tyre.
Allahu thotė: “Dhe nė shenjė mėshire shtrije pranė
tyre krahun pėrulės e respektues dhe thuaj: ‘Zoti im!
Mėshiroi ata tė dy, sikurse mė edukuan mua kur isha i
vogėl’.” Isra, 24.Po ashtu ai nuk e ka
dėgjuar fjalėn e tė Dėrguarit tė Allahut: “Shko dhe bėji
ata tė qeshin, ashtu sikur i bėre tė qajnė.” Sikur ti
kishte kuptuar kėto gjėra, me siguri ai do tė kishte njė
gjendje tjetėr nga ajo qė ėshtė nė tė.
I riu i
cili posedon burrėri nuk ka nevojė qė tė mundohet ta
tregojė veten para tė tjerėve dhe nuk ka nevojė tė
mundohet ta prodhoj atė. Nėse nuk dikton gjendja e tij
pėr kėtė apo nuk dėshmojnė veprat e tij pėr burrėrinė e
tij, mundimi i tij pėr prodhimin e burrėrisė dhe
paraqitja para tė tjerėve se unė jam burrė, nuk tė shpie
diku tjetėr pėrveēse nė dėshtim dhe nė humbje.
Ėshtė mė
primare pėr tė qė ti bind ata qė janė pranė tij me
burrėrinė e tij pėrmes qetėsimit tė tij dhe t’ju tregoj
tė tjerėve se ai nuk ėshtė njė fėmijė, por ka aftėsi
tani qė tė administroj mospajtimet me tė tjerėt dhe se
ai ka mundėsi qė ta shpreh mendimin e tij para atyre qė
janė mė tė mėdhenj se ai. Po ashtu ta paraqis veten se
ai ėshtė i pjekur nė mendimin e tij dhe ka mundėsi t’i
bind tė tjerėt nė atė qė flet.
Shtangmėria jo nė vendin e duhur
Shumė nga
njerėzit mendojnė se qėndrimi nė fjalėn qė e thotė ėshtė
prej shenjave tė burrėrisė. Dhe pėr kėtė e sheh ēdo
fjalė qė e thotė e cilėson atė si fjalė tė njė burri dhe
mendon se njerėzit do ta qortojnė, nėse ai kthehet nga
fjala e vet qė e ka thėnė.
Nuk ka
dyshim se prej burrėrisė sė vėrtetė ėshtė tė qėndrojė
njeriu nė fjalėn e vėrtetė qė e ka thėnė dhe qė ėshtė
kėrkuar me tė fytyra e Allahut dhe tė pėrgatitet pėr
pagimin e ēmimit tė saj edhe nėse ėshtė i shtrenjtė dhe
tė kundėrshtojė qė t’i kthehet fjalės mbrapa sado qė tė
jetė ēmimi i saj.
Ėshtė
prej burrėrisė qė njeriu tė qėndrojė nė premtimin e tij
qė e ka dhėnė edhe nėse ai i kushton me njė ēmim tė
lartė. Por, kur njeriu e thotė njė fjalė pastaj e di se
realiteti ėshtė nė tė kundėrtėn e saj, ose thotė ndonjė
fjalė qė nuk ka pas pėr qėllim fytyrėn e Allahut, ose i
kujtohet diēka qė ka harruar, burrėri e vėrtetė, nė kėto
raste, ėshtė qė tė kthehet nė realitetin. Ėshtė burrėri
qė nė kėto raste tė thotė njeriu me njė trimėri kam
gabuar dhe nuk e kam thėnė tė vėrtetėn. Ėshtė lehtė qė
njeriu tė ngulisė kėmbė nė tė kotėn e tij apo nė fjalėn
e tij, por trimėri ėshtė kur njeriu ngadhėnjen ndaj
vetes sė tij, kur tėrhiqet nga qėndrimi i tij, pėr shkak
tė realitetit, kur kthehet nga fjala e tij e kotė nė
fjalėn e tij tė vėrtetė.
Ashpėrsia
nė familje
Burrat
kanė mė shumė pėrparėsi se gratė ashtu siē ka ardhur nė
librin e Allahut. Burri ėshtė ai qė urdhėron dhe
ndalon nė shtėpi. Ai ėshtė zotėria dhe ai qė duhet tė
respektohet nė shtėpinė e tij dhe ky ėshtė njė ligj qė
Allahu ka vendosur nė shtėpi pėr bashkėjetesėn e
bashkėshortėsisė ku pa tė nuk mund tė jetė njė jetė e
mirėfilltė nė mes tė ēiftit bashkėshortor. Ėshtė njė
ligj qė mund ta kuptojnė vetėm tė menēurit, ndėrsa me
kėtė ligj muslimanėt e adhurojnė Allahun.
Disa nga
njerėzit e administrojnė shtėpinė e vet, sikur kur
administrojnė ndonjė betejė jetojnė me disa iluzione dhe
duke u bėrė i vrazhdė nė familje mendon se po e ruan
burrėrinė e tij.
Shenjat
e burrėrisė te kėta njerėz ėshtė qė tė thotė, jo pėr
shkak se ka thėnė jo, apo tė refuzojnė qė tė studiohet
edhe njė herė mendimi dhe qėndrimi i tij, tė cilin ai ka
marrė. Nuk dėshiron qė tė hapė dyert e bisedimit apo tė
dėgjojė mendimin e gruas sė tij, e cila ėshtė
shoqėruesja nė jetėn e tij.
Shtėpitė nuk ndėrtohen pėrveē mbi njė qetėsim dhe njė
rehati. Nuk ndėrtohen muret e saj pėrveēse me mėshirė
dhe simpati. Pėr kėtė Allahu na ka begatuar me kėtė
begati tė madhe. Allahu thotė: “Dhe
nga faktet (e madhėrisė) e Tij ėshtė qė pėr tė mirėn
tuaj, Ai krijoi nga vetė lloji juaj palėn (gratė), ashtu
qė tė gjeni prehje tek ato dhe nė mes jush krijoi
dashuri dhe mėshirė. Nė kėtė ka argumente pėr njerėzit
qė mendojnė. Rrum, 21.
Ata tė
cilėt mundohen ta paraqesin burrėrinė e tyre nėpėr
shtėpitė e tyre nė kėtė mėnyrė, janė ata tė cilėt kanė
humbur mėshirėn e tyre dhe dashurinė e tyre.
Ku janė
kėta njerėz prej atij (tė Dėrguarit tė Allahut) tė cilit
Allahu i dha burrėrinė e vėrtetė dhe e pėrsosi atė.
Xhabiri
tregon dhe thotė: “Ishte i dėrguari i Allahut burrė i
lehtė dhe ēdo herė qė ndonjė grua e tij dėshironte
diēka, ia plotėsonte dėshirėn. Kur e pyeti tė Dėrguarin
e Allahut se kush ėshtė njeriu qė e do mė sė shumti.
Tha: ‘Aishja.’ Ky ėshtė i Dėrguari i Allahut, i cili i
jep asaj vendin e saj edhe nė lloj dhe nė dėfrim. Thotė
Aishja: “Pasha Allahun, kam pa tė Dėrguarin e Allahut
qėndronte nė derė tė dhomės sime dhe fėmijėt luanin nė
xhaminė e Pejgamberit, kurse ai mė fshehte mua me teshėn
e tij, gjersa t’i shikoj edhe un ata. Kėtė e bėnte pėr
mua dhe nuk largohej, gjersa unė largohesha. Kini
kujdes, dijani vlerėn robėreshės nė moshė tė re pėr
kujdesin dhe dėshirėn qė ka pėr lojra.” Mutefekun alejhi.
Butėsia
dhe dashuria e tij ndaj gruas sė tij nuk kishte mundėsi
ta mund atė dhe tė pajtojė me gruan e tij nė diēka qė e
hidhėron Allahun. Kėnaqėsia e Allahut ėshtė mė primare
se kėnaqėsia e krijesave dhe respektimi i Allahut ka mė
shumė rėndėsi qė mbi tė tė ndėrtohen shtėpitė e
muslimanve. Ja se si tregon Aishja, gruaja e tė
Dėrguarit tė Allahut se si ka reaguar i Dėrguari i
Allahut kur pa njė gjė tė keqe. Aishja thotė: “Hyri
tek unė i Dėrguari i Allahut, nga pakujdesia kisha bėrė
njė perde ku nė tė kishte figura. Kur e pa e shkoqi
perden dhe ndryshoi fytyra e tij dhe tha: ‘Oj Aishe,
njerėzit mė sė shumti qė do tė dėnohen Ditėn e Gjykimit
janė ata tė cilėt pėrngjasojnė krijesat e Allahut.’
Atėherė e premė atė dhe bėmė prej saj njė jastėk apo
dy.” Mutefekun alejhi.
Pėrktheu:
Shaban Murati
22.12.2006
Vazhdon tema "Disa sfera
tė burrėrisė dhe si ta ndėrtojmė burrėrinė"