S’ka dyshim se All-llahu i Lartmadhėruar
i nderoi muslimanėt dhe u vendosi atyre
rregulla nė mėnyrė qė t'i ngritė ata nė
shkallė tė larta tė moralit, qė tė jenė tė
dobishėm pėr shoqėrinė dhe njerėzimin nė
tėrėsi, aq mė tepėr njė rėndėsi tė veēantė
All-llahu xh.sh i ka dhėnė familjes si
bazė e formimit dhe edukimit tė muslimanėve.
Pėr kėtė dhe All-llahu xh.sh. thotė:
“All-llahu ua ka bėrė shtėpiat e juaja
vendbanim” (En-Nahėl: 80).
Ibni Kethiri r.a., gjatė tefsirit tė kėtij
ajeti thotė: “All-llahu tebareke ue te'ala
pėrmend begatitė e Tij qė ia ka dhuruar
robit; prej kėtyre begative ėshtė edhe
shtėpia qė ėshtė vend ku banojnė, mbrohen
dhe nė tė cilėn kanė shumė dobi”.
Vallė ēdo tė thotė shtėpia pėr ne? A nuk
ėshtė shtėpia vendi ku hamė, pimė, flejmė,
pushojmė dhe kemi marrėdhėnie bashkėshortore!?
A nuk ėshtė vendi ku tubohemi me familjen
tonė? A nuk ėshtė vendi ku mbrohet gruaja?
All-llahu i Plotfuqishėm thotė:
"Dhe rrini nė shtėpitė tuaja e mos shfaqni
bukurinė tuaj... " (El-Ahzab:33)
Nėse shikon gjendjen e njerėzve qė nuk kanė
shtėpi, tė cilėt jetojnė rrugėve ose nėpėr
parqe, ose nėse shikon gjendjen e
refugjatėve tė cilėt jetojnė nėpėr kampe tė
ndryshme, kupton begatinė e shtėpisė.
Gjithashtu e kupton rėndėsinė e shtėpisė dhe
se ēfarė ērregullimi buron nga mosposedimi i
shtėpisė kur tė dėgjosh dikė duke thėnė: nuk
kam vendqėndrim tė caktuar, njė ditė flej
tek filani, ditėn tjetėr nė kafeteri, nė
park ose nė bregdet; rrobat gjithmonė i mbaj
me vete.
All-llahu xhel-le xhelaluhu hebrenjtė prej
fisit Benu Nadir i dėnoi duke ua marrė kėtė
begati dhe duke i nxjerur prej shtėpive tė
tyre. E tregon kėtė duke thėnė:
"Ai ėshtė qė nė dėbimin e parė i nxorri prej
shtėpive tė tyre ata nga ithtarėt e librit,
tė cilėt nuk besuan. Ju nuk menduat se ata
do tė dalin, e ata menduan se fortifikatat e
tyre do t’i mbronin prej ndėshkimit tė All-llahut,
po All-llahu u erdhi atyre nga nuk e kishin
menduar dhe nė zemrat e tyre hodhi frikėn
ashtu qė me duart e veta dhe me duart e
besimtarėve rrėzonin shtėpitė e tyre; pra,
merrni mėsim o ju tė zotėt e mendjes"! (El-Hashr:
2)
Cka e stimulon muslimanin pėr t’i dhėnė
rėndėsi pėrmirėsimit tė shtėpisė?
Njė: Mbrojtja e vetvetes dhe familjes prej
Zjarrit tė Xhehennemit.
All-llahu xh.sh. thotė:
"O ju qė besuat, ruani veten dhe familjen
tuaj prej njė zjarri, lėndė djegėse e tė
cilit janė njerėzit dhe gurėt. Atė (zjarrin)
e mbikėqyrin engjėj tė rreptė e tė ashpėr qė
nuk kundėrshtojnė All-llahun pėr asgjė qė Ai
i urdhėron dhe punojnė atė qė janė tė
urdhėruar". (Et-Tahrim: 6)
Dy: Pėrgjegjėsia e madhe qė ka bariu (pėrgjegjėsi)
i shtėpisė para All-llahut subhanehu ve
teala Ditėn e gjykimit.
Pejgamberi a.s. thotė:
"All-llahu i Lartėsuar do ta pyetė ēdo bari
(pėrgjegjės) pėr tufėn qė e ka pasur nėn
pėrgjegjėsinė e tij, a e ka ruajtur apo e ka
humbur, derisa tė pyetet njeriu pėr anėtarėt
e shtėpisė sė vet". Hadithi ėshtė hasen, tra.
Ibni Hibbani.
Tre: Pasiqė shtėpia ėshtė vendi ku mbrojmė
veten, jemi tė qetė prej tė kėqiave dhe
ėshtė vendi ku duhet ndejtur muslimani gjatė
kohės sė fitnes, atėherė duhet dhėnė rėndėsi
tė ndejturit nė shtėpi, ngase Muhammedi a.s.
thotė:
"Xhenneti qoftė pėr atė qė e mbisundon
gjuhėn, i mjafton shtėpia e vet dhe pėr atė
qė qan mėkatin e vet". Hadithi ėshtė hasen,
tra. Taberaniu.
Muhammedi a.s. thotė:
"Atė qė bėn njėrėn prej kėtyre pesė veprave,
All-llahu i Lartėsuar do ta sigurojė: atė qė
viziton njė tė sėmurė, atė qė del pėr tė
luftuar, atė qė hyn tek imami (kryetari) pėr
ta ndihmuar dhe madhėruar dhe atė qė rri nė
shtėpi, njerėzit janė rehat prej tij, por
edhe ai ėshtė rehat prej njerėzve". Tra.
Ahmedi.
Muhammedi a.s. thotė:
"Shpėtimi i njeriut gjatė kohės sė fitneve (sprovimeve)
ėshtė tė rrijė nė shtėpinė e vet". Hadithi
ėshtė sahih, tra. Ibn Ebi Asimi nė librit e
tij Es-Sunneh.
Muslimani mund tė shikojė dobinė e kėsaj
ēėshtjeje nė kohė tė vetmisė, nė kohė kur
nuk do tė mund t’i ndryshojė shumė vepra tė
kėqija, nė kėtė rast shtėpia i bėhet
vendbanim nė tė cilin e mbron veten prej
veprės sė ndaluar dhe shiqimit tė ndaluar,
gjithashtu mbron familjen e vet nga
lakuriqėsia, kurse fėmijėt nga shoqėria e
keqe.
Katėr: Njerėzit pjesėn mė tė madhe tė kohės
sė tyre e kalojnė nė shtėpi, sidomos kur
ėshtė shumė nxehtė ose shumė ftohtė, kur bie
shi, pasi tė kryejnė punėn dhe pas mėsimit.
Pėr kėtė shkak kėtė kohė (qė kalojnė nė
shtėpi) duhet harxhuar nė vepra me tė cilat
ėshtė i kėnaqur All-llahu, pėrndryshe do ta
harxhojnė kėtė kohė nė gjėra tė ndaluara (haram).
Pesė: Shtėpia ėshtė faktor i rėndėsishėm pėr
ndėrtimin e shoqėrisė islame, ngasa qeliza
kryesore e shoqėrisė ėshtė shtėpia. C€ِdo
shtėpi ėshtė njė tullė nė shoqėri, nėse kėto
tulla janė tė mira, kjo shoqėri do tė bėhej
aq e fortė saqė do t’u qėndronte ballė
armiqėve tė All-llahut, nė tė do tė pėrhapej
e mira dhe do tė ndalohej e keqja.
Kjo shtėpi mund tė nxjerrė burra qė do tė
pėrmirėsojnė hallin e shoqėrisė. Vetėm prej
shtėpive tė tilla mund tė dalin thirrės
shembullorė, kėrkues tė diturisė, muxhahidė
tė sinqertė, femra tė ndershme, nėna
edukatore... etj.
Dhe se fundi lusim All-llahun qė tė na falė
dhe ti udhėzojė familjet tona dhe t'i bėjė
vatrat tona dritė nga ku do tė dalin
udhėheqės dhe dijetarė qė do tė drejtojnė
kėtė ummet drejt sė vėrtetės dhe
sinqeritetit , dhe t'i ruajė ato prej
degjenerimit dhe shthurrjes qė ka kapluar
botėn sot .