Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Interesante

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 

 
 
 
 
 
 
 
 
Shtėpia ėshtė mirėsi

 S’ka  dyshim  se  All-llahu  i Lartmadhėruar i nderoi  muslimanėt  dhe  u vendosi  atyre  rregulla  nė mėnyrė  qė t'i ngritė ata  nė shkallė tė larta  tė moralit, qė tė jenė  tė dobishėm pėr shoqėrinė  dhe njerėzimin nė tėrėsi, aq mė tepėr  njė  rėndėsi tė veēantė  All-llahu  xh.sh  i ka dhėnė familjes  si bazė e formimit dhe edukimit  tė muslimanėve.  Pėr  kėtė  dhe All-llahu xh.sh. thotė:

 “All-llahu ua ka bėrė shtėpiat e juaja vendbanim” (En-Nahėl: 80).

Ibni Kethiri r.a., gjatė tefsirit tė kėtij ajeti thotė: “All-llahu tebareke ue te'ala pėrmend begatitė e Tij qė ia ka dhuruar robit; prej kėtyre begative ėshtė edhe shtėpia qė ėshtė vend ku banojnė, mbrohen dhe nė tė cilėn kanė shumė dobi”.

Vallė ēdo tė thotė shtėpia pėr ne? A nuk ėshtė shtėpia vendi ku hamė, pimė, flejmė, pushojmė dhe kemi marrėdhėnie bashkėshortore!?  A nuk ėshtė vendi ku tubohemi me familjen tonė? A nuk ėshtė vendi ku mbrohet gruaja?

All-llahu i Plotfuqishėm thotė:

"Dhe rrini nė shtėpitė tuaja e mos shfaqni bukurinė tuaj... " (El-Ahzab:33)

Nėse shikon gjendjen e njerėzve qė nuk kanė shtėpi, tė cilėt jetojnė rrugėve ose nėpėr parqe, ose nėse shikon gjendjen e refugjatėve tė cilėt jetojnė nėpėr kampe tė ndryshme, kupton begatinė e shtėpisė. Gjithashtu e kupton rėndėsinė e shtėpisė dhe se ēfarė ērregullimi buron nga mosposedimi i shtėpisė kur tė dėgjosh dikė duke thėnė: nuk kam vendqėndrim tė caktuar, njė ditė flej tek filani, ditėn tjetėr nė kafeteri, nė park ose nė bregdet; rrobat gjithmonė i mbaj me vete.

All-llahu xhel-le xhelaluhu hebrenjtė prej fisit Benu Nadir i dėnoi duke ua marrė kėtė begati dhe duke i nxjerur prej shtėpive tė tyre. E tregon kėtė duke thėnė:

"Ai ėshtė qė nė dėbimin e parė i nxorri prej shtėpive tė tyre ata nga ithtarėt e librit, tė cilėt nuk besuan. Ju nuk menduat se ata do tė dalin, e ata menduan se fortifikatat e tyre do t’i mbronin prej ndėshkimit tė All-llahut, po All-llahu u erdhi atyre nga nuk e kishin menduar dhe nė zemrat e tyre hodhi frikėn ashtu qė me duart e veta dhe me duart e besimtarėve rrėzonin shtėpitė e tyre; pra,  merrni  mėsim o ju tė zotėt e mendjes"! (El-Hashr: 2)

Cka e stimulon muslimanin pėr t’i dhėnė rėndėsi pėrmirėsimit tė shtėpisė?

Njė: Mbrojtja e vetvetes dhe familjes prej Zjarrit tė Xhehennemit.

All-llahu xh.sh. thotė:

"O ju qė besuat, ruani veten dhe familjen tuaj prej njė zjarri, lėndė djegėse e tė cilit janė njerėzit dhe gurėt. Atė (zjarrin) e mbikėqyrin engjėj tė rreptė e tė ashpėr qė nuk kundėrshtojnė All-llahun pėr asgjė qė Ai i urdhėron dhe punojnė atė qė janė tė urdhėruar". (Et-Tahrim: 6)

Dy: Pėrgjegjėsia e madhe qė ka bariu (pėrgjegjėsi) i shtėpisė para All-llahut subhanehu ve teala Ditėn e gjykimit.

Pejgamberi a.s. thotė:

"All-llahu i Lartėsuar do ta pyetė ēdo bari (pėrgjegjės) pėr tufėn qė e ka pasur nėn pėrgjegjėsinė e tij, a e ka ruajtur apo e ka humbur, derisa tė pyetet njeriu pėr anėtarėt e shtėpisė sė vet". Hadithi ėshtė hasen, tra. Ibni Hibbani.

Tre: Pasiqė shtėpia ėshtė vendi ku mbrojmė veten, jemi tė qetė prej tė kėqiave dhe ėshtė vendi ku duhet ndejtur muslimani gjatė kohės sė fitnes, atėherė duhet dhėnė rėndėsi tė ndejturit nė shtėpi, ngase Muhammedi a.s. thotė:

"Xhenneti qoftė pėr atė qė e mbisundon gjuhėn, i mjafton shtėpia e vet dhe pėr atė qė qan mėkatin e vet". Hadithi ėshtė hasen, tra. Taberaniu.

Muhammedi a.s. thotė:

"Atė qė bėn njėrėn prej kėtyre pesė veprave, All-llahu i Lartėsuar do ta sigurojė: atė qė viziton njė tė sėmurė, atė qė del pėr tė luftuar, atė qė hyn tek imami (kryetari) pėr ta ndihmuar dhe madhėruar dhe atė qė rri nė shtėpi, njerėzit janė rehat prej tij, por edhe ai ėshtė rehat prej njerėzve". Tra. Ahmedi.

Muhammedi a.s. thotė:

"Shpėtimi i njeriut gjatė kohės sė fitneve (sprovimeve) ėshtė tė rrijė nė shtėpinė e vet". Hadithi ėshtė sahih, tra. Ibn Ebi Asimi nė librit e tij Es-Sunneh.

Muslimani mund tė shikojė dobinė e kėsaj ēėshtjeje nė kohė tė vetmisė, nė kohė kur nuk do tė mund t’i ndryshojė shumė vepra tė kėqija, nė kėtė rast shtėpia i bėhet vendbanim nė tė cilin e mbron veten prej veprės sė ndaluar dhe shiqimit tė ndaluar, gjithashtu mbron familjen e vet nga lakuriqėsia, kurse fėmijėt nga shoqėria e keqe.

Katėr: Njerėzit pjesėn mė tė madhe tė kohės sė tyre e kalojnė nė shtėpi, sidomos kur ėshtė shumė nxehtė ose shumė ftohtė, kur bie shi, pasi tė kryejnė punėn dhe pas mėsimit. Pėr kėtė shkak kėtė kohė (qė kalojnė nė shtėpi) duhet harxhuar nė vepra me tė cilat ėshtė i kėnaqur All-llahu, pėrndryshe do ta harxhojnė kėtė kohė nė gjėra tė ndaluara (haram).

Pesė: Shtėpia ėshtė faktor i rėndėsishėm pėr ndėrtimin e shoqėrisė islame, ngasa qeliza kryesore e shoqėrisė ėshtė shtėpia. C€ِdo shtėpi ėshtė njė tullė nė shoqėri, nėse kėto tulla janė tė mira, kjo shoqėri do tė bėhej aq e fortė saqė do t’u qėndronte ballė armiqėve tė All-llahut, nė tė do tė pėrhapej e mira dhe do tė ndalohej e keqja.

Kjo shtėpi mund tė nxjerrė burra qė do tė pėrmirėsojnė hallin e shoqėrisė. Vetėm prej shtėpive tė tilla mund tė dalin thirrės shembullorė, kėrkues tė diturisė, muxhahidė tė sinqertė, femra tė ndershme, nėna edukatore... etj.

Dhe se fundi  lusim All-llahun qė tė na falė dhe ti udhėzojė familjet  tona  dhe t'i bėjė vatrat tona  dritė nga ku do tė dalin  udhėheqės dhe dijetarė  qė do tė drejtojnė kėtė ummet  drejt  sė vėrtetės  dhe sinqeritetit ,  dhe  t'i  ruajė  ato  prej  degjenerimit  dhe  shthurrjes qė ka kapluar botėn sot .

Pėrshtati: Ibrahim Feimi

                                         www.klubikulturor.com