Zemra ėshtė ena nė tė cilėn
vendosen veprat, ajo ėshtė udhėheqėsi, planifikuesi dhe
vepruesi, ajo ėshtė vendi i njohurive dhe dijeve. Me anė tė
zemrės njeriu e njeh Zotin e tij, i njeh cilėsitė dhe emrat
e Tij, me anė tė saj njeriu thellohet nė argumentet e
Krijuesit tė tij. Zemra ėshtė bartėsi i njeriut qė me tė
udhėton pėr ahiret dhe zemra ėshtė gjėja me anė tė tė cilės
vlerėsohet robi. Profeti (salallahu alejhi ue selem) thotė:
“Allahu
nuk shikon trupin dhe fizionominė tuaj, por shikon zemrat
tuaja.” Transmeton
Muslimi.
Pra,
rregullimi i zemrės dhe dėlirėsia e saj ėshtė esenca e ēdo
tė mire dhe shkak i ēdo shpėtimi nė kėtė botė dhe nė botėn
tjetėr. E, nė anėn tjetėr prishja dhe ngurtėsia e saj ėshtė
esenca e ēdo tė keqe dhe humbje.
Zemra ėshtė
sikur trupi, sėmuret dhe shėrohet, uritet dhe ngopet, bėhet
e lumtur dhe ngurtėsohet, vishet dhe zhvishet. E gjithė kjo,
duke u ndikuar nga gjėrat qė e rrethojnė.
Prandaj, zemra ėshtė tri
lloje:
Zemra e shėndoshė. Ėshtė ai
lloj i zemrės qė nė te ka iman (besim) dhe ėshtė ujitur me
dashurinė ndaj Allahut dhe tė Dėrguarit tė Tij (salallahu
alejhi ue selem), ėshtė ajo zemėr qė ka shpėtuar nga ēdo
epsh qė kundėrshton urdhėrin dhe ndalesėn e Allahut, nuk i
shikon dyshimet qė kundėrshtojnė thėniet e Tij.
Nė Ditėn
e Gjykimit do tė shpėtojnė vetėm ata tė cilėt para Allahut
dalin me kėtė lloj tė zemrės, siē
thotė Allahu:
“Atė ditė kur nuk do t`u ndihmoj juve pasuria e as fėmijėt
pėrveē atyre qė vijnė te Allahu me zemėr tė pastėr.”
( Shura, 89)
Zemra e vdekur. Ėshtė e
kundėrta e tė parės, ajo zemėr qė nuk ka jetė, ėshtė e
ngurtė, pronari i saj nuk e njeh Zotin e tij, nuk e adhuron
Atė, duke i kryer urdhėrat dhe larguar nga ndalesat, por ai
i ėshtė nėnshtruar epshit tė tij dhe udhėhiqet nga ajo ėshtė
i verbėr dhe i humbur nė rrugėn e devijimit, nėse do apo
urren ajo ėshtė pėr shkak tė epshit tė tij, nėse jep apo
ndalon ajo ėshtė pėr hirė tė epshit tė tij, pra epshi i tij
tek ai ka shumė mė shumė pėrparsi se Zoti i Tij.
Zemra e sėmurė. Ėshtė ai lloj i
zemrės qė e kanė sulmuar epshet dhe dyshimet, derisa e kanė
penguar nga dashuria ndaj Allahut dhe tė Dėrguarit tėTij (salallahu
alejhi ue selem) prandaj ėshtė bėrė e sėmurė dhe e prishur,
pra ėshtė ajo zemėr qė nė tė ka jetė, mirėpo ėshtė me
sėmundje, nėse ia mund atij sėmundja, atėherė ai i bashkohet
llojit tė zemrave tė vdekura nėse ia mund shėndeti, atėherė
shkon me llojin e zemrave tė shėndosha.
Shkaqet e ngurtėsisė sė
zemrės
1.Largimi nga
tė nėnshtruarit ndaj Allahut dhe bėrja e mėkateve.
2.Shkuarja pas
kėsaj bote, tė interesuarit e tepėrt ndaj saj dhe shpresimi
i largėt.
3.Harrimi i
ahiretit dhe begatitė qė ekzistojnė nė tė.
4.Tė vepruarit
e gjėrave qė e prishin zemrėn.
Gjėrat qė e
prishin zemrėn janė pesė: Pėrzierja e tepruar me njerėz,
shpresimet e kota, t`i pėrkushtohesh dikujt tjetėr pėrveē
Allahut, ushqimi i tepruar, gjumi i tepruar.
1.Pėrtacia nė
kryerjen e obligimeve dhe lėnia e tyre.
2.Mosndikimi
nga ajetet e Kuranit ku flitet pėr dėnimin dhe shpėrblimin e
Allahut.
3.Gafleti (mosndėrgjegjėsimi),
kjo ėshtė njė sėmundje e rrezikshme.
4.Tė
shoqėruarit me shokė tė kėqinj dhe ndenja nė rrethe tė
prishura.
5.Harrimi I vdekjes dhe agonitė e saj, varrin dhe
vėshtirėsitė e tij.
Shėrimi i zemrės sė
ngurtė
1.Tė
pėrkushtuarit ndaj pėrkujtimit tė Allahut tė Lartėsuar dhe
kėrkimit tė faljes dhe mėshirės.
2.Tė
thelluarit nė domethėniet e ajeteve kuranore.
3.Pėrkujtimi i
ditės sė ahiretit dhe ngjarjet e saj, si dhe pėrkujtimi i
xhenetit dhe zjarrit.
4.Mospėrzierja
me shokė tė kėqinj dhe tė interesuarit nė shoqėrimin e
njerėzve tė mirė.
5.Tė veēuarit
me vetveten dhe tė kėrkuarit e llogarisė pėr veprat e bėra.
Abdulaziz
bin Muhamed Turejfi
Pėrktheu: Alaudin Abazi |