Padyshim se besimtari duhet tė pėrpiqet qė tė jetė nė
shkallėn mė tė lartė tė pėrsosmėrisė njerėzore.
Pėrsosmėria ėshtė e shtrenjte, shumė e shtrenjtė sa qė
nuk e arrin ēdokush. Nuk kam pėr qėllim kėtu
pėrsosmėrinė e pėrgjithshme, tė cilėn nuk e posedon
askush pėrveē Allahut tė Lartėsuar, por kam pėr qėllim
pėrkryeshmėrinė e njeriut dhe ajo ėshtė pėrkryeshmėria
nė pasimin dhe udhėzimin e tė pagabueshmit, Muhamedit (alejhi
selam).
Nuk ėshtė pėrkryeshmėria me njė orė dore
tė shkėlqyer, vlera e sė cilės ėshtė dhjetėra mijėra,
por ajo ėshtė me fjalė tė njoma tė pėrcjellur me
sinqeritet, plotėsohet me thjeshtėsi, vėrtetėsi,
ēiltėrsi dhe dashuri.
Nga kjo mund tė kuptojmė se
pėrkryeshmėria njerėzore e ndėrtuar mbi njė laicizėm tė
kulluar, i kundėrvihet pėrsosmėrisė sė shembullit me tė
pėrkryer, Muhamedit (alejhi selam) e bazuar nė
frymėzimin hyjnor.
Muhamedi (alejhi selam) ėshtė shembulli
mė i pėrkryer, qoftė nė anėn morale dhe si krijesė,
morali i tij ishte Kurani, sikurse na njoftoi nėna e
besimtarėve Aishja (radijallahu anha). Gjithashtu, ishte
mė mendjemprehti, mė i menēuri, mė qėndrimpreri, mė
bamirėsi ndaj tė tjerėve dhe mė i mėshirshmi nė mesin e
njerėzve me njerėzit (Paqja dhe shpėtimi i Allahut
qofshin mbi tė!)
Pra, poseduesi i kėtyre virtyteve ishte
njeri dhe i pagabueshėm, njėherazi shembulli mė i mirė
pėr tė tjerėt.
Besimi nė parimet themelore, idetė,
mosnėnshtrimin, janė pjesė pėrbėrėse apo fakte bazė tė
shėmbėlltyrės sė mirė edhe kėrkimi i diturisė para
martese dhe tė punuarit me kėtė dituri.
Sikurse thotė i pari: Puno me dijen tėnde
do tė pėrfitosh, o njeri!
Dituria ėshtė e pavlere nė qoftė se nuk
punohet me tė.
Dituria ėshtė e bukur e devotshmėria
ėshtė stolia e saj.
E tė devotshmit janė tė angazhuar nė
jetėsimin e diturive tė tyre. Allahu
i Madhėruar na ka urdhėruar nė shumė ajete kuranore qė
tė punojmė me dijen e fituar, argumente pėr kėtė ėshtė
ajeti kuranor ku thotė: “Dije se nuk ka zot tjetėr
pėrveē Allahut dhe kėrko falje pėr mėkatin tėnd.”
Muhamed, 19.
Pra ky ėshtė njė urdhėr i prerė nga
Allahu i Madhėrishėm se duhet tė punojmė me atė ēka e
kemi mėsuar.
Prej shėmbėlltyrės sė mirė ėshtė edhe
morali i lartė dhe zbukurimi me virtytet e Muhamedit (alejhi
selam), tė bashkėpunuarit nė fe dhe mirėsjellja e lartė
janė dy gjėra qė peshojnė rėndė nė mizan (peshoren e
Allahut).
Prej shenjave tė shėmbėlltyrės sė mirė
ėshtė edhe tė gjykuarit e vazhdueshėm ndaj vetvetes, e
qė ėshtė mė i vėshtirė se sa gjykimi i kundėrshtarit
ndaj kundėrshtarit tė tij apo shokut ndaj shokut tė tij.
Prej shenjave tė shėmbėlltyrės sė mirė
ėshtė edhe mos zgjerimi nė gjėrat e lejuara, e
shembullin e mirė e pasojnė shikimet, gjithashtu ėshtė
edhe shmangia nga fenomenet qė e deformojnė nė tėrėsi
sjelljen fisnike.
Nga kjo qė u pėrmend mė lartė, atėherė
duhet tė dimė se shkalla mė e lartė e pėrsosmėrisė
njerėzore ėshtė nė gjurmėt e historisė sė tė dėrguarit
tė Allahut, Muhamedit (alejhi selam) dhe njėkohėsisht
pasimin e pėrpiktė tė kėtyre gjurmėve, dashtė i madhi
Zot qė tė na ringjallė me tė dhe nėn flamurin e tij.
Amin!
Pra,
prej gjėrave tė domosdoshme pėr pėrkryeshmėrinė
njerėzore ėshtė tė qėndruarit nė ketė rrugė, rrugėn e
imanit dhe vėrtetėsisė.
Qėndrueshmėria ėshtė njė mjet dhe
njėherazi obligim pėr tė arritur deri tek lumturia dhe
krenaria. Ajo ėshtė njė ngritje ne kėtė bote dhe ne
botėn e amshueshme, sikurse na ka treguar Allahu i
Lartėsuar nė librin e tij: “Allahu forcon ata qė besuan
nė fjalėn e fortė (tė mirė) nė jetėn e kėsaj bote edhe
nė botėn tjetėr, ndėrsa mizorėt Allahu i bėn tė humbur.
Allahu punon ēka tė doje.”
Mė ka treguar njė shok i imi, i cili i
pastron tė vdekurit nė njė prej xhamie tė Riadit se ai e
ka pastruar njė djalosh tė ri, i cili ishte vetėm 17
vjet, e qė shkak i vdekjes sė tij ishte kanceri.
Pastruesi i kėtij djaloshi thotė: “Kam hyr nė dhomėn nė
tė cilėn pastrohen te vdekurit, e kam zbuluar djaloshin
e ri dhe dukej sikur nuk kishte vdekur. Ajo qė ishte me
interesante tek ky djalosh ishte se e kishte mbledhur
(bėrė grusht) dorėn e tij tė djathtė dhe gishtin tregues
e kishte tė ngritur drejt qiellit, gjė qė tregon
njėsimin e Allahut Fuqiplotė. Pejgamberi (alejhi selam)
nė njė hadith tė tij thotė: “Kush thotė se nuk meriton
tė adhurohet zot tjetėr pėrveē Allahut dhe vdes, do tė
hyjė nė xhenet.
Pastruesi i kėtij djaloshi thotė: “E kemi pastruar,
mbėshtjellur me qefin, ia kemi falur namazin e xhenazes,
pastaj e kemi varrosur e ai ishte nė tė njėjtėn gjendje
nė fizionomi dhe me gishtin e tij tė drejtuar drejt
qiellit. Thashė: Me lejen e Allahut do tė ringjallet po
me tė njėjtėn pamje, duke e pasur parasysh hadithin e
Muhamedit (alejhi selam) ku thotė: “Biri i Ademit do tė
ringjallet nė atė qė ka vdekur.”
Shtrohet pyetja: a ka tregues mė tė madh
pėr qėndrueshmėrinė e paluhatshme nė rrugėn e vėrtetė, e
ky ėshtė rezultat i pėrkryeshmėrisė njerėzore nė pasimin
e Muhamedit (alejhi selam) dhe njėherazi prej tipareve
mė tė mėdha priviligjuese.