Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Interesante

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 

 
 
 
 
 
 
 
 

Vdekja

Ē’ėshtė vdekja?!

   Vdekja ėshtė momenti kur shpirti e lėshon trupin, kur kalon nė jetėn nė berzah (jeta nė pritje tė ditės sė gjykimit), dhe kur trupi i tokės i kthehet fillimit tė lashtė tė tij. Me daljen e shpirtit nga trupi, nė organizmin e njeriut ndrėrpren punėn ēdo organ dhe qelizė. Trupi kalon nė gjendje tė shtangimit, nuk merr frymė, nuk ushqehet, nuk mendon, asgjė nuk punon. Vdekja mė sė shumti i ngjanė gjumit, vetėm se nė gjum shpirti ėshtė i lidhur me trupin, ndėrsa tek vdekja jo.

   Allahu i Lartėsuar thotė: "All-llahu i merr shpirtrat kur ėshtė momenti i vdekjes sė tyre (i vdekjes sė trupave tyre), e edhe atė qė ėshtė nė gjumė e nuk ka vdekur, e atij qė i ėshtė caktuar vdekja e mban (nuk e kthen), e atė tjetrin (qė nuk i ėshtė caktuar vdekja, por ėshtė nė gjumė), e lėshon (tė kthehet) deri nė afatin e caktuar. Vėrtet, nė kėto ka argumente pėr njė popull qė mendon..." (Zumer 42).

Meleku i vdekjes

   Kur njeriut t’i afrohet ēasti i vdekjes, All-llahu subhanehu ue te'ala ia dėrgon melekun qė t’ia merr shpirtin. Allahu subhanehu ue te'ala thotė nė Kur'an: “Thuaj: "Engjėlli i vdekjes, i cili ėshtė caktuar pėr ju, ua merr shpirtrat, e pastaj do tė ktheheni te Zoti juaj".!" E, sikur t'i shihje mėkatarėt se si ulin kokat e veta pranė Zotit tė tyre: "Zoti ynė, tash pamė dhe dėgjuam, na kthe pra edhe njė herė e tė bėjmė vepra tė mira, se tash jemi tė bindur".( Sexhde: 11-12).

Vdekja ėshtė ligj tė cilės nuk mundet t’i iket

   All-llahu i Lartėsuar thotė: "Thuaj: "S'ka dyshim se vdekja prej sė cilės po ikni, ka pėr t'ju zėnė, e mandej do tė silleni te Ai qė e di tė padukshmen dhe tė dukshmen, dhe atėherė Ai do t'ju njoftojė me atė qė keni punuar"..( Xhum'a: 8).

   Vdekja askujt nuk do t’i vonohet, e kėtė na e premton Allahu i Lartėsuar me Fjalėt: "e kur tė vijė afati i tyre, pėr asnjė moment nuk mund ta vonojnė as ta ngutin." (Nahl: 61).

   Ndokush do tė pyetet pėr ilaqin medicinal:"Athua vallė? A e shtyen ai ēastin e pashmangshėm?" Pėrgjigja ėshtė:"Nė tė vėrtetė, atė tė cilin e godet sėmundja e caktuar, nuk mundet t’a godet asgjė, e qė kėtė nuk e ka ditur All-llahu subhanehu ue te'ala. All-llahu subhanehu ue te'ala e ka ditur se ai do ta gjejė mjekun, se ai do tė shėrohet dhe se do tė gjejė shėrim nė atė gjė qė Allahu subhanehu ue te'ala ia ka caktuar si ilaq pėr shėrim. Atij qė i afrohet ēasti i caktuar pa marė parasysh se ēfarė ilaēi pėrdor ,ai nuk mund t’i ikė kėtij ēasti! Vdekja njeriut mund t’i vijė edhe nė gjendje tė shėndetit dhe fuqisė sė plotė, dhe do t’a bartė nė botėn e berzahut duke qenė ai pa kurrfarė mangėsie tė trupit apo pa pasur trupi asnjė sėmundje!

Shenjat e vdekjes

    Pėrcaktor i vdekjes sė vėrtetė ėshtė dalja e shpritit nga trupi. Shpirti nuk mund tė shihet, mirėpo lė gjurmė tė cilat tregojnė se njeriu ka vdekur, kėto shenja janė:

                    - Mbyllja e syve,

                    - Ndėrpreja e frymėmarrjes,

                    - Ndėrprerja e punės sė zemrės,

                    - Ndėrprerja e lėvizjes sė citoplazmės brenda qelizave, materiet nė qelizė pėrzihen nė mes veti dhe ndėrrojnė sistemin e secilės qelizė nė trupin e njeriut. Nėse tri shenjat e para nuk janė mjaft bindėse pėr vėrtetimin e largimit tė shpritit nga trupi, atėherė e katėrta mjafton.

Vdekja mjafton si tėrheqės i vėmendjes(vėrejtjes)

   Tė nderuar vėllezėr dhe motra... A e pėrkujtoni faktin se kjo dunja ėshtė e shkurtė, pa marrė parasysh se sa zgjat dhe se ne kemi njė takim tė pėrcaktuar tė cilit assesi nuk mund t’i ikim?! A tė bie ndonjėherė ndėr mend qė t’i vizitosh kėto vende (varrezat) qė vazhdimisht janė nė rritje. A nuk i ke parė varrezat?!

    Pejgamberi sal-All-llahu 'alejhi ue selem ka thėnė::"Vizitoni varrezat, sepse ato ua pėrkujtojnė ahiretin."( Muslimi 977).

    Ndalu para varrezave dhe mendo se sa popuj, gjenerata dhe shekuj kanė kaluar, tė gjithė tė varrosur dhe tė harruar, ndėrsa ty tė kanė mbetur gjurmė! Nė njė nga ligjėratat e tij profesor Selman El-Auda u ka thėnė studentėvė tė tij: "Vėllezėr nė kėtė dhomė jeni dyzetė veta, nė dhomėn tjetėr janė edhe aq. Nėse e shikojmė kėtė numėr kaq tė madh si mendojmė, a i ėshtė shkruar ndonjėrit prej nesh qė tė vdes gjatė kėtij viti?” I Lartėsuar ėshtė All-llahu subhanehu ue te'ala ! Disa nga kėta studentė, pėrafėrsisht pas njė jave kur kanė shkuar pėr tė notuar janė mbytur!

     Omer ibn Abdul Azizi shpesh e pėrkujtonte vdekjen, kėshtu qė kėtė gjė e morrėn vesh poetėt. Kur recitonin poezi para tij, nuk i recitonin poezi tė trimėrisė, parodi apo madhėrim siē kishte qenė e zakonshme tė recitohej para mbretėrve apo udhėheqėsve, por filluan t'i recitonin poezi tė pėrkujtimit. Kėshtu qė El-E'asha ka recituar: "Kėshtu njeriu ra pėr tė fjetur i kėndshėm dhe kėnaqur me tė afėrmit, i magjepsur me jetėn dhe shpresat pėr njė ēast iu dha bukuria e dunjallėkut. Nuk qėndroi shumė, dhe vdiq sikur rrufeja. Qanė mbi tė, ndėrsa e lanė nė terr. Nuk morri me vete asgjė nga ajo ēka kishte mbledhur."!

      Bukur ka thėnė njė dijetar musliman: "tė gjithė ne jemi tė vdekur, vetėm se me rradhė po hyjmė nė dhe"! Vdekja patjetėr do tė vijė, por a e dijmė kah pas vdekjes?! Nė fenė islame ėshtė pėrgjigja, por pak kush ka shikuar nė Kur'an pėr tė parė se ēka e pret kur All-llahu subhanehu ue te'ala t’ia merr shpirtin,ndėrsa ai (njeriu), nuk do tė ketė mundėsi qė tė shmang ndarjen nga kjo botė. Atėherė do t’a lėnė tė gjitha automjetet e tij, shtėpitė, vilat, femrat dhe gratė tė cilave u ka kushtuar kujdes tė posaēėm! “O njeri ! Bėhu besimtar, nėnshtrohu Allahut dhe tė Dėrguarit tė Tij (Sal-Allahu alejhi ue selam), pasoje Kura’nin, dhe largohu nga mashtrimi i quajtur dunja! Edhe ashtu do tė kalojnė dunjaja dhe vizita e jote nė tė! Ti nė kėtė dunja je vetėm udhėtar, i cili duhet tė zhvendoset nė botėn tjetėr! Askush nuk mund t’a mashtrojė Allahun, ndėrsa ai qė mendon t’a mashtrojė Allahun subhanehu ue te'ala, nė tė vėrtetė e ka mashtruar veten e tij! Paramendo, o njeri ,qė All-llahu tė ta merr jetėn nė njė kafene ku konsumon alkohol dhe then Urdhėrin e Allahut nė lidhje me tė, paramendo qė All-llahu tė ta merr shpirtin, ndėrsa t’i gjendesh nė pėrkėdhelje tė njė femre tė huaj, ndėrsa ti pothuaj se nuk ke dėgjuar se All-llahu e ka ndaluar kurvėrinė, paramendo nėse All-llahu t’a merr shpirtin ndėrsa po e shan qindra herė nė ditė, paramendo… ! All-llahu i Lartėsuar na mbroftė nga nėnēmimi i tillė, nga gjuha e tillė! E di se me mėkat mund vetėm vetes t’i shkaktojmė dėm dhe se do tė japim llogari para Allahut, Ditėn kur Ai tė na merr shpirtin. Nėse gabojmė, me tė vėrtetė do tė na ndjekė njė nėnēmim i madh nė dunja dhe ahiret."

    All-llahun subhanehu ue te'ala e lusim qė ky tekst t’i nxitė qė tė mendojnė tė gjithė ata qė pyeten: "...Kush do t’i ngjallė eshtėrat pasi qė tė kalben..."?! ose kur pyeten: "Kush do tė na ringjallė pasi qė tė vdesim."?! Pėrgjigja ėshtė:" Ai i Cili ju ka krijuar herėn e parė, ėshtė nė gjendje t’a bėjė edhe herėn e dytė". Atėherė do tė bėjnė dobi vetėm veprat e mira, (besimi nė Allahun) i cili do jetė dritė nė varr kur robi tė merret nė pyetje pėr veprat e tij. Atėherė asnjė mjek, asnjė shkencė, asnjė falltore, asnjė ushtri nuk do tė jenė nė gjendje t’i ofrojnė ndihmė, siē nuk kanė mundur tė parashikojnė vdekjen e tyre, e cila patjetėr do tė vij, dhe e cila na pret sikurse gotėn tė cilėn duhet t’a pijmė !

 

Redaksia

                                         www.klubikulturor.com