Vdekja
ėshtė momenti kur shpirti e lėshon trupin, kur kalon nė
jetėn nė berzah (jeta nė pritje tė ditės sė gjykimit),
dhe kur trupi i tokės i kthehet fillimit tė lashtė tė
tij. Me daljen e shpirtit nga trupi, nė organizmin e
njeriut ndrėrpren punėn ēdo organ dhe qelizė. Trupi
kalon nė gjendje tė shtangimit, nuk merr frymė, nuk
ushqehet, nuk mendon, asgjė nuk punon. Vdekja mė sė
shumti i ngjanė gjumit, vetėm se nė gjum shpirti ėshtė i
lidhur me trupin, ndėrsa tek vdekja jo.
Allahu
i Lartėsuar thotė: "All-llahu i merr shpirtrat
kur ėshtė momenti i vdekjes sė tyre (i vdekjes sė
trupavetėtyre), e edhe atė qė ėshtė
nė gjumė e nuk ka vdekur, e atij qė i ėshtė caktuar
vdekja e mban (nuk e kthen), e atė tjetrin (qė
nuk i ėshtė caktuar vdekja, por ėshtė nė gjumė), e
lėshon (tė kthehet) deri nė afatin e caktuar.
Vėrtet, nė kėto ka argumente pėr njė popull qė mendon..."
(Zumer 42).
Meleku i vdekjes
Kur
njeriut t’i afrohet ēasti i vdekjes, All-llahu subhanehu
ue te'ala ia dėrgon melekun qė t’ia merr shpirtin.
Allahu subhanehu ue te'ala thotė nė Kur'an: “Thuaj: "Engjėlli
i vdekjes, i cili ėshtė caktuar pėr ju, ua merr
shpirtrat, e pastaj do tė ktheheni te Zoti juaj".!" E,
sikur t'i shihje mėkatarėt se si ulin kokat e veta pranė
Zotit tė tyre: "Zoti ynė, tash pamė dhe dėgjuam, na kthe
pra edhe njė herė e tė bėjmė vepra tė mira, se tash jemi
tė bindur".( Sexhde: 11-12).
Vdekja ėshtė ligj tė cilės nuk mundet t’i iket
All-llahu i Lartėsuar thotė: "Thuaj: "S'ka dyshim
se vdekja prej sė cilės po ikni, ka pėr t'ju zėnė, e
mandej do tė silleni te Ai qė e di tė padukshmen dhe tė
dukshmen, dhe atėherė Ai do t'ju njoftojė me atė qė keni
punuar"..(
Xhum'a: 8).
Vdekja askujt nuk do
t’i vonohet, e kėtė na e premton Allahu i Lartėsuar me
Fjalėt: "e
kur tė vijė afati i tyre, pėr asnjė moment nuk mund ta
vonojnė as ta ngutin."
(Nahl: 61).
Ndokush do tė pyetet
pėr ilaqin medicinal:"Athua vallė? A e shtyen ai ēastin
e pashmangshėm?" Pėrgjigja ėshtė:"Nė tė vėrtetė, atė tė
cilin e godet sėmundja e caktuar, nuk mundet t’a godet
asgjė, e qė kėtė nuk e ka ditur All-llahu subhanehu ue
te'ala. All-llahu subhanehu ue te'ala e ka ditur se ai
do ta gjejė mjekun, se ai do tė shėrohet dhe se do tė
gjejė shėrim nė atė gjė qė Allahu subhanehu ue te'ala ia
ka caktuar si ilaq pėr shėrim. Atij qė i afrohet ēasti i
caktuar pa marė parasysh se ēfarė ilaēi pėrdor ,ai nuk
mund t’i ikė kėtij ēasti! Vdekja njeriut mund t’i vijė
edhe nė gjendje tė shėndetit dhe fuqisė sė plotė, dhe do
t’a bartė nė botėn e berzahut duke qenė ai pa kurrfarė
mangėsie tė trupit apo pa pasur trupi asnjė sėmundje!
Shenjat e vdekjes
Pėrcaktor
i vdekjes sė vėrtetė ėshtė dalja e shpritit nga trupi.
Shpirti nuk mund tė shihet, mirėpo lė gjurmė tė cilat
tregojnė se njeriu ka vdekur, kėto shenja janė:
- Mbyllja e syve,
- Ndėrpreja e frymėmarrjes,
- Ndėrprerja e punės sė zemrės,
- Ndėrprerja e lėvizjes sė
citoplazmės brenda qelizave, materiet nė qelizė pėrzihen
nė mes veti dhe ndėrrojnė sistemin e secilės qelizė nė
trupin e njeriut. Nėse tri shenjat e para nuk janė mjaft
bindėse pėr vėrtetimin e largimit tė shpritit nga trupi,
atėherė e katėrta mjafton.
Vdekja mjafton si tėrheqės i vėmendjes(vėrejtjes)
Tė
nderuar vėllezėr dhe motra... A e pėrkujtoni faktin se
kjo dunja ėshtė e shkurtė, pa marrė parasysh se sa zgjat
dhe se ne kemi njė takim tė pėrcaktuar tė cilit assesi
nuk mund t’i ikim?! A tė bie ndonjėherė ndėr mend qė t’i
vizitosh kėto vende (varrezat) qė vazhdimisht janė nė
rritje. A nuk i ke parė varrezat?!
Pejgamberi sal-All-llahu 'alejhi ue selem ka thėnė::"Vizitoni
varrezat, sepse ato uapėrkujtojnėahiretin."( Muslimi 977).
Ndalu
para varrezave dhe mendo se sa popuj, gjenerata dhe
shekuj kanė kaluar, tė gjithė tė varrosur dhe tė harruar,
ndėrsa ty tė kanė mbetur gjurmė! Nė njė nga ligjėratat e
tij profesor Selman El-Auda u ka thėnė studentėvė tė tij:"Vėllezėr nė kėtė dhomė jeni dyzetė veta, nė dhomėn
tjetėr janė edhe aq. Nėse eshikojmė kėtė numėr
kaq tė madh si mendojmė, a i ėshtė shkruar ndonjėrit
prej nesh qė tė vdes gjatė kėtijviti?” I
Lartėsuar ėshtė All-llahu subhanehu ue te'ala ! Disa nga
kėta studentė, pėrafėrsisht pas njė jave kur kanė shkuar
pėr tė notuar janė mbytur!
Omer ibn Abdul Azizi shpesh e pėrkujtonte vdekjen,
kėshtu qė kėtė gjė e morrėn vesh poetėt. Kur recitonin
poezi para tij, nuk i recitonin poezi tė trimėrisė,
parodi apo madhėrim siē kishte qenė e zakonshme tė
recitohej para mbretėrve apo udhėheqėsve, por filluan
t'i recitonin poezi tė pėrkujtimit. Kėshtu qė El-E'asha
ka recituar: "Kėshtu njeriu ra pėr tė fjetur i
kėndshėm dhe kėnaqur me tė afėrmit, i magjepsur me jetėn
dhe shpresat pėr njė ēast iu dha bukuria e dunjallėkut.
Nuk qėndroi shumė, dhe vdiq sikur rrufeja. Qanė mbi tė,
ndėrsa e lanė nė terr. Nuk morri me vete asgjė nga ajo
ēka kishte mbledhur."!
Bukur ka thėnė njė dijetar musliman: "tė
gjithė ne jemi tė vdekur, vetėm se me rradhė po hyjmėnė dhe"! Vdekja patjetėr do tė vijė, por a e
dijmė kah pas vdekjes?! Nė fenė islame ėshtė pėrgjigja,
por pak kush ka shikuar nė Kur'an pėr tė parė se ēka e
pret kur All-llahu subhanehu ue te'ala t’ia merr
shpirtin,ndėrsa ai (njeriu), nuk do tė ketė mundėsi qė
tė shmang ndarjen nga kjo botė. Atėherė do t’a lėnė tė
gjitha automjetet e tij, shtėpitė, vilat, femrat dhe
gratė tė cilave u ka kushtuar kujdes tė posaēėm! “O
njeri ! Bėhu besimtar, nėnshtrohu Allahut dhe tė
Dėrguarit tė Tij (Sal-Allahu alejhi ue selam), pasoje
Kura’nin, dhe largohu nga mashtrimi i quajtur dunja!
Edhe ashtu do tė kalojnė dunjaja dhe vizita e jote nė tė!
Ti nė kėtė dunja je vetėm udhėtar, i cili duhet tė
zhvendoset nė botėn tjetėr! Askush nuk mund t’a
mashtrojė Allahun, ndėrsa ai qė mendon t’a mashtrojė
Allahun subhanehu ue te'ala, nė tė vėrtetė e ka
mashtruar veten e tij! Paramendo, o njeri ,qė All-llahu
tė ta merr jetėn nė njė kafene ku konsumon alkohol dhe
then Urdhėrin e Allahut nė lidhje me tė, paramendo qė
All-llahu tė ta merr shpirtin, ndėrsa t’i gjendesh nė
pėrkėdhelje tė njė femre tė huaj, ndėrsa ti pothuaj se
nuk ke dėgjuar se All-llahu e ka ndaluar kurvėrinė,
paramendo nėse All-llahu t’a merr shpirtin ndėrsa po e
shan qindra herė nė ditė, paramendo… ! All-llahu i
Lartėsuar na mbroftė nga nėnēmimi i tillė, nga gjuha e
tillė! E di se me mėkat mund vetėm vetes t’i shkaktojmė
dėm dhe se do tė japim llogari para Allahut, Ditėn kur
Ai tė na merr shpirtin. Nėse gabojmė, me tė vėrtetė do
tė na ndjekė njė nėnēmim i madh nė dunja dhe ahiret."
All-llahun subhanehu ue te'ala e lusim qė ky tekst
t’i nxitė qė tė mendojnė tė gjithė ata qė pyeten:
"...Kush do t’i ngjallė eshtėrat pasi qė tė kalben..."?!
ose kur pyeten: "Kush do tė na ringjallė pasi qė tė
vdesim."?! Pėrgjigja ėshtė:" Ai i Cili ju ka
krijuar herėn e parė, ėshtė nė gjendje t’a bėjė edhe
herėn e dytė". Atėherė do tė bėjnė dobi vetėm veprat e
mira, (besimi nė Allahun) i cili do jetė dritė nė varr
kur robi tė merret nė pyetje pėr veprat e tij. Atėherė
asnjė mjek, asnjė shkencė, asnjė falltore, asnjė ushtri
nuk do tė jenė nė gjendje t’i ofrojnė ndihmė, siē nuk
kanė mundur tė parashikojnė vdekjen e tyre, e cila
patjetėr do tė vij, dhe e cila na pret sikurse gotėn tė
cilėn duhet t’a pijmė !