Nga e drejta e besimtarit ndaj besimtarit
ėshtė qė ta ndihmojė, nėse i bėhet padrejtėsi e ta mbrojė
nderin e tij, nėse cėnohet nga njė hipokrit qė nuk ka frikė
Ditėn e pėrgjegjėsisė. Ebu Hurejre thotė se Profeti (alejhi
selam) ka thėnė: “Besimtari ėshtė pasqyra e besimtarit
dhe muslimani ėshtė vėlla i muslimanit.” Po ashtu, nė
njė hadith tjetėr profetik thuhet: ”Kush e mbron njė
besimtar nga njė munafik, Allahu do tė krijojė njė melek qė
do ta mbrojė mishin e tij nga zjarri i xhehenemit Ditėn e
Kiametit.” Ndėrsa, Esma bint Jezit ka thėnė se i
Dėrguari i Allahut (alejhi selam) ka thėnė se kush e mbron
vėllain e vet nga marrja nepėr gojė, ėshtė e drejta e
Allahut qė ta mbrojė nga zjarri. Ndėrsa, Enesi prej Profetit
(alejhi selam) transmeton se kush e mbron vėllain e vet nė
mungesė, Allahu do ta ndihmojė atė nė dynja dhe ahiret. Njė
ditė, Amar bin Jasir dėgjoi njė burrė qė tė fliste pėr
Aishen dhe i tha atij: “Pusho nga keto gjera bajate e tė
ndaluara! Unė dėshmoj se ajo ėshtė gruaja e te Dėrguarit tė
Allahut (alejhi selam) nė xhenet. (nė njė transmetim tjetėr
thuhet se mos fol pėr tė dashurėn e Profetit (alejhi selam.)
Nė hadithin e gjatė qe tregon se si u pendua Kab bin
Malik thuhet se kur profeti (alejhi selam) ishte ulur me
shokėt e tij ne Tebuk, pyeti se ēfarė kishte Kabi qė nuk
kishte dalė me ta. U ngrit njė burrė prej tė pranishmėve e
tha se atij i ka hyrė vetja ne qejf. Ndėrsa, Muadh ibn
Xhebel tha: ”Ēfarė gjėje tė keqe qė the! Pasha Allahun, o i
Dėrguari i Allahut, ne nuk dimė pėr tė ndonjė gjė tė keqe. E
Profeti (alejhi selam) heshti duke pohuar veprėn qė bėri
Muadhi qė nuk lejoi qė tė merrej dikush nėpėr gojė.
Utban bin Malik ka thėnė: “Profeti (alejhi selam) u ngrit qė
tė falet e tha: “Ku ėshtė Malik bin Duhshum? Njė burrė tha
se ai ishte munafik qė nuk e do Allahun dhe tė Dėrguarin e
Tij (alejhi selam). Profeti (alejhi selam) tha qė tė mos
thoshte kėshtu se ai ka thėnė: ‘La lahe il Allah’ duke
kėrkuar me kėtė gjė kėnaqėsinė e Allahut.” E Allahu e ka
bėrė harram zjarrin pėr atė qė thotė ‘La i lahe il Allah’ e
me kėtė fjalė kėrkon kėnaqėsinė e Allahut. Kishte ngjarė njė
ngatėrresė mes Sadit dhe Halidit. Njė burrė erdhi te Sadi
dhe filloi tė fliste pėr Halidin, porse Sadi e ndaloi duke i
thėnė qė tė heshtė se ajo qė kishin mes tyre nuk arrinte tek
feja e tyre. Imam Neueuiu ka thėnė: ”Dihet se ēdokush qė
dėgjon gibet pėr njė musliman duhet qė ta ktheje duke
qortuar atė qė bėn gibet nėse nuk e qorton me fjalė e qorton
me gojė e nėse nuk ka mundėsi as me dorė e, as me gojė e lė
kėtė mexhlis. E nėse dėgjohet se po pėrgojohet profesori i
tij qė ka hak tek ai, duhet qė tė jetė mė i kujdesshem...”
Gibeti ėshtė padrejtėsi dhe kalim i kufijve
tė Allahut. E Allahu thotė: ”E ata qė nuk u pėrmbahen
kufijve tė Allahut, janė mizorė.” Gjithashtu, Allahu ka
thėnė: “E mos u ul pas pėrkujtimit me popullin zullumqar.”
Ndėrkohė qė ka thėnė se besimtarėt ndaj fjalėve tė kota janė
tė larguar: “E ata ua kthejnė shpinėn fjalėve tė kota.”
Tė larguarit nga pėrgojimi
Ijas bin Muaujeh ka thėnė:”Mė
i miri ndėr sahabėt ishte ai me gjoksin me tė pastėr dhe qė
bėnte mė pak gibet.” E njė tjetėr duke folur pėr moralet
e tė sinqertėve ndėr tė tjera ka thėnė se ata nuk marrin
nėpėr gojė dhe nuk lejojnė tė pėrgojohet dikush tek ata.
Ibn Kajim el Xheuzij ka thėnė
pėr profesorin e tij se ka qenė nė atė gjė qė kanė qenė tė
parėt qė nuk dėgjohej gibet tek ata.
Hudhejfja i ka thėnė dikujt:
“Nėse ndonjė burrė thonte disa fjalė nė kohėn e Profetit
(alejhi selam) bėhej hipokrit, e sot unė dėgjoj kėto fjalė
katėr herė nė njė vend.”
Mubarek ibn Fudale ka thėnė:
“S’ka asnjė mirėsi qė tė mos pasohet nga tė tėra
mirėesitė pėrveē gjuhės. Ti mund tė gjesh njė burrė qė
agjėron shumė e ēel me haram, falet natėn e ditėn dėshmon
rrejshėm. Porse nuk mund ta gjesh atė qė tė flasė vetėm me
tė drejtė.”
Ali bin Ebi Talib ka thėnė: “Gjuha
ėshtė ajo qė e drejton trupin. Nėse drejtohet gjuha
drejtohen gjymtyrėt."
Dije, o rob i
Allahut, se syri duhet tė jetė i mbushur me lotė pėr shkak
tė shikimit nė haram, e gjuha duhet tė jetė e burgosur me
heshtjen nga gjėrat qė tė shkatėrrojnė, dora tė jetė e
ndaluar, pėr shkak tė frikės nga gjėrat qė dėshiron nefsi,
kėmba tė lėviz duke llogaritur shpėrblimet, e nata tė kalojė
duke ngritur zėrin me kėndim Kurani, kur tė vijė dita
pėrkujto atė qė tė prish tė gjitha kėnaqėsitė, pastro gjuhėn
tėnde nga gjurmėt e gibetit, sikur pastrohesh nga
papastėrtitė e mos lejo qė tė pėrgojohet nė ato vende ku je
ti.
Said ibn Xhubejr nuk lejonte
qė tė pėrgojohej dikush tek ai. Erdhi njė person tek Muhamed
bin Sirin dhe iu ankua atij se ishte i sėmurė. Ibn Sirin i
tha tė shkonte tek filan doktor e pastaj tha shko tek filani
se ai ėshtė mė i mirė se ky. Mė pas, i kėrkoi falje Allahut,
duke menduar se kishte bėrė gibet. Njė person ka thėnė se qė
kur ka mėsuar se gibeti ėshtė haram nuk ka bėrė mė gibet.
Ndėrsa njė tjeter nuk lejonte
asnjė qė tė bėnte gibet, nėse nuk e linte gibetin ngrihej
nga ai vend. Dikush thotė se ēdo fjalė qė e ka thėnė pa u
menduar ėshtė penduar mė vonė pėr atė fjalė.
Abdullah el Buhariu ka thėnė:
“Shpresoj ta takoj Allahun e Ai tė mos mė llogarisė qė unė
kam marrė nėpėr gojė tė tjerėt.”
Ndėrsa prej dijetarėve tė
mėvonshėm ėshtė Muhamed Shenkitij qė ka qenė i veshur me
kėto virtyte tepėr tė larta. Ai nuk lejonte qė tė bėhej
gibet tek ai, duke e mbrojtur veten e tij nga gjynahet.
Thuhet se ai ka thėnė se marrja e pasurisė dhe vrasja e
bijėve tė tij ėshtė me e lehtė, sesa marrja e mirėsive ditėn
e llogarisė. Dikush filloi qė tė merrte nėpėr gojė tek ai
dikė dhe profesori e ndaloi. Tjetri tha se ai po bėnte gibet
e jo profesori. Iu kthye atij shejhu duke i thėnė: “Ose
hesht me edukatė, ose dil!” Ai ka thėnė se bėn gibet vetėm
ziliqari qė do tė hiqet mė i lartė sesa tė tjerėt ose ai qė
ka pak virtyte tė mira e qė do t’i bėjė tė tjerėt si vetja.
Po ashtu, ai ka thėnė se sikur njeriu ta dinte se gjithcka
qė fliste do t’i vinte nė fletushka, nuk kishte pėr tė thėnė
gjė tjetėr, pėrveē se tė mirave
Pėrgatiti: Erion Sula
|