Lavdėrimi i takon
vetėm Allahut, bekimi dhe paqja qofshin mbi atė
pas tė cilit nuk ka tė dėrguar.
Nga begatitė e
Allahut ndaj robėrve tė Tij ėshtė edhe caktimi i
disa sezoneve pėr vepra tė mira, ku ata i
shtojnė kėto vepra gjatė kėtyre ditėve, bėjnė
gara nė kėtė qė tė afrohen te Zoti i tyre. I
lumtur konsiderohet ai qė pėrfiton gjatė kėtyre
sezoneve dhe nuk lejon qė t`i kalojnė kot. Nga
kėto sezone me vlerė janė dhjetėditėshi i parė i
dhulhixhes. Pėr kėto ditė Profeti (salallahu
alejhi ue selem) ka dėshmuar se janė mė me vlerė
se ēdo ditė tjetėr dhe ai ka nxitur pėr bėrjen e
veprave tė mira gjatė kėtyre ditėve. Ajo qė e
shton edhe mė shumė vlerėn ėshtė se Allahu i
Lartėsuar ėshtė betuar nė kėto dhjetė ditė.
Vetėm kjo na mjafton tė kuptojmė madhėrinė e
kėtyre ditėve, pėr shkak se i Madhėruari nuk
betohet vetėm se nė diēka tė madhe.
E tėrė kjo ėshtė
shkas qė nga besimtari tė kėrkohet ta jap mundin
gjatė kėtyre ditėve, t`i shpeshtojė veprat e
mira dhe tė kuptojė formėn e saktė tė pritjes
dhe shfrytėzimit tė tyre. Nė vazhdim do tė
sqarojmė vlerėn e dhjetėditėshit tė parė tė
dhuldixhes, vlerėn e veprave gjatė kėtyre ditėve
dhe cilat vepra janė tė preferuara tė
praktikohen.
Lusim Allahun e
Lartėsuar tė na japė sukses tė pėrfitojmė gjatė
kėtyre ditėve dhe tė na ndihmojė nė shfrytėzimin
e tyre, ashtu si Ai ėshtė i kėnaqur me ne!
Me ēfarė duhet
tė pritet dhjetėditėshi i parė i dhulhixhes?
Ėshtė e zakonshme
qė besimtari tė jetė nė pritje tė sezoneve tė
pėrgjithshme, nga kėto edhe dhjetėditėshin e
parė tė dhulhixhės me kėto gjėra:
1. Pendim tė
sinqertė.
Kėrkohet nga
muslimani qė tė jetė nė pritje tė kėtyre ditėve
me pendim tė sinqertė dhe me vendosshmėri se do
t’i kthehet Allahut, pėr shkak se me pendim robi
arrinė shpėtimin nė kėtė botė dhe nė botėn
tjetėr. Allahu i Lartėsuar thotė: “…
Pendohuni tė gjithė te Allahu, o besimtarė, nė
mėnyrė qė tė gjeni shpėtim.” (Nur, 31)
2.
Vendosshmėria serioze pėr shfrytėzimin e kėtyre
ditėve.
Ėshtė e nevojshme
pėr muslimanin tė jetė i kujdesshėm qė kėto ditė
t`i kalojė me thėnie dhe vepra tė mira. Kush
mundohet pėr diēka, Allahu i ndihmon atij dhe do
t`ia sigurojė shkaqet qė do t’i ndihmojnė nė
kryerjen e kėtyre veprave. Ai qė ėshtė i
sinqertė me Allahun edhe Allahu do tė jetė i
sinqertė me tė. Allahu i Lartėsuar thotė: “E
ata, tė cilėt kanė dhėnė mundin pėr hir Tonė, Ne,
me siguri do t'i orientojmė rrugės pėr te Ne, e
nuk ka dyshim se Allahu ėshtė nė krahun e
besimtarėve.” (Ankebut, 69)
3. Largimi nga
mėkatet.
Sikurse qė veprat
e mira janė shkaktarė pėr afrimin ndaj Allahut,
gjithashtu edhe mėkatet janė shkaktarė pėr
largimin nga Allahu dhe distancim nga mėshira e
Tij. Ėshtė shumė e mundur qė njeriu tė ndalohet
nga rahmeti i Allahut, pėr shkak tė mėkatit qė e
vepron, prandaj nėse ke ėndje pėr mėshirė, falje
tė mėkateve dhe shpėtim nga zjarri i xhehenemit
ki kujdes nga mėkatet gjatė kėtyre ditėve dhe
ditėve tė tjera. Ai i cili e kupton se ēfarė
kėrkon, nuk i duket e rėndė ēkado qė sakrifikon.
Prandaj, vėlla i
dashur, ki kujdes nė shfrytėzimin e kėtyre
ditėve, mundohu qė t`i presėsh sa mė mirė dhe tė
mos kalojnė ashtu e tė pendohesh, atėherė kur
pendimi nuk ka dobi.
Vlera e
dhjetėditėshit tė parė tė dhulhixhes
1. Allahu i
Lartėsuar ėshtė betuar nė kėto dhjetė ditė.
Kur Allahu
betohet nė diēka, kjo aludon nė madhėrinė e saj
dhe vlerėn qė ka, pėr shkak se i Madhėrishmi nuk
betohet vetėm se nė diēka tė madhe. Allahu i
Lartėsuar thotė: “Pasha agimin! Pasha dhjetė
netėt! Pasha ēiftin dhe pasha tekun!” (Fexhr,
1-3)
Dhjetė netėt pėr
tė cilėt Allahu betohet kėtu janė dhjetė tė
dhulhixhės, ky ėshtė mendimi i shumicės sė
komentatorėve tė Kuranit; Ibėn Kethiri thotė se
kjo ėshtė e sakta.
2. Kėto ditė janė
ato ditėt qė Allahu i quan tė njohura dhe nė tė
cilat ėshtė caktuar dhikri (pėrkujtimi i Allahut).
Allahu i
Lartėsuar thotė: “ …Dhe qė ta pėrmendin
Allahun nė ato ditė tė caktuara (tė njohura), (nė
shenjė falenderimi) dhe pėr atė qė i ka
furnizuar me kafshė…” (Haxh, 28).
Shumica e dijetarėve thonė se ditėt e caktuara (tė
njohura) janė dhjetė ditėt e para tė dhulhixhės;
nga ata qė kanė thėnė kėshtu janė: Ibėn Omeri
dhe Ibėn Abasi.
3. Resulullahu (Paqja
dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ka
dėshmuar se kėto ditė janė mė tė vlefshmet se tė
gjitha ditėt e tjera.
Transmetohet nga
Xhabiri se Profeti (salallahu alejhi ue selem)
ka thėnė: “Ditėt mė tė mira nė kėtė botė janė
dhjetė ditėt e dhulhixhes.” Dikush pyeti: “A e
nuk arrin kėtė vlerė xhihadi nė rrugėn e Allahut?”
Ai tha: “Nuk e arrin kėtė vlerė as xhihadi nė
rrugėn e Allahut, pėrveē atij qė i bie fytyra nė
dhe (bie shehid).” (Transmeton Bezari, Ibėn
Hibani dhe Shejh Albani e cilėson tė saktė)
4. Nė kėtė
dhjetėditėsh ndodhet edhe dita e Arafatit.
Dita e Arafatit
ėshtė dita e haxhit tė madh, dita e faljes sė
mėkateve, dita e shpėtimit nga zjarri. Nė kėto
dhjetė ditė tė dhulhixhes po tė mos ishte vetėm
se kjo ditė do tė mjaftonte pėr ngritjen e
vlerės sė kėtyre dhjetė ditėve. Pėr vlerėn e
ditės sė Arafatit kemi sqaruar kur kemi folur
pėr haxhin.
5. Nė kėto dhjetė
ditė gjendet edhe dita e nahrit.
Kjo ditė ėshtė mė
e vlefshme se tė gjitha tė tjerat te disa
dijetarė, madje mė e vlefshme edhe se dita e
Arafatit. Resulullahu (Paqja dhe bekimi i
Allahut qofshin mbi tė!) thotė: “Dita mė e madhe
tek Allahu ėshtė dita e nahrit, pastaj dita e
ballafaqimit me armikun.”(Transmeton
Ebu Daudi, Nesaiu dhe e cilėson Albani si tė
saktė)
6. Nė kėto ditė
pėrmblidhen ibadetet mė tė rėndėsishme.
Hafidh Ibėn
Haxheri thotė: “Ajo qė nėnkuptohet kėtu si
shkaku i veēimit tė kėtyre ditėve ėshtė se nė
kėto ditė mblidhen adhurimet mė tė rėndėsishme:
namazi, agjėrimi, sadakaja, haxhi, kurse ditėve
tė tjera nuk ndodh ky bashkim.”