S’ka dyshim se njė nga qėllimet mė kryesore nė
jetėn familjare pėr muslimanėt ėshtė pėrmirėsimi
i gjendjes familjare. Nė pika tė shkurtėra dhe
tė argumentuara do tė keni mundėsi tė lexoni mė
poshtė disa kėshilla pėr pėrmirėsimin e gjendjes
familjare, si dhe shkaqet qė ēojnė drejt tyre.
1. Mbrojtja e vetvetes dhe familjes nga zjarri i
xhehenemit. Allahu i Lartėsuar thotė: “O ju
qė besuat! Ruajeni veten dhe familjen tuaj prej
zjarrit, lėnda djegėse e tė cilit janė njerėzit
dhe gurėt. Atė (zjarrin) e mbikėqyrin engjėjt tė
rreptė e tė ashpėr qė nuk e kundėrshtojnė
Allahun pėr asgjė qė Ai i urdhėron dhe punojnė
atė qė janė tė urdhėruar.” Tahrim, 6.
2. Pėrgjegjėsia e madhe qė ka pėrgjegjėsi i
familjes para Allahut tė Lartėsuar nė Ditėn e
Gjykimit. I dėrguari i Allahut (Paqja dhe bekimi
i Allahut qofshin mbi tė!) ka thėnė: “Allahu
i Madhėruar do ta pyes ēdo bari (pėrgjegjės) pėr
tufėn qė e ka patur nėn pėrgjegjėsinė e tij se a
e ka ruajtur apo e ka humbur. Ai do tė pyetet
edhe pėr anėtarėt e shtrėpisė sė vet.”
Transmeton Ibn Hibani (hadithi ėshtė hasen).
3. Pasi shtėpia ėshtė vendi ku mbrojmė veten,
jemi tė qetė prej tė kėqiave dhe ėshtė vendi ku
muslimani duhet tė rrijė gjatė kohės sė fitneve,
atėherė duhet dhėnė rėndėsi tė ndenjurit nė
shtėpi, pasi Muhamedi (Paqja dhe bekimi i
Allahut qofshin mbi tė!) ka thėnė: “Xheneti
qoftė pėr atė qė mbisundon gjuhėn, i mjafton
shtėpia e vet dhe pėr atė qė qan mėkatin e tij.”
Transmeton Taberaniu (hadithi ėshtė hasen).
Muhamedi (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi
tė!) ka thėnė: “Ai qė bėn njėrėn nga kėto
katėr vepra, Allahu i Lartėsuar do ta sigurojė:
atė qė viziton njė tė sėmurė; atė qė del pėr tė
luftuar; atė qė hyn tek imami (kryetari) pėr ta
ndihmuar; atė qė rri nė shtėpi dhe njerėzit janė
tė qetė prej tij dhe ai ėshtė i qetė prej tyre.”
Transmeton Ahmedi.
Muhamedi (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi
tė!) ka thėnė: “Shpėtimi i njeriut gjatė
kohės sė fitneve ėshtė tė qėndruarit nė shtėpinė
e vet.” Transmeton Ibn ebi Asimi nė librin e
tij “Suneh”, hadithi ėshtė sahih.
Muslimani mund ta shikojė dobinė e kėsaj ēėshje
nė kohėn e vetmisė, nė kohėn kur nuk do tė mund
tė ndryshojė shumė vepra tė kėqia, nė kėtė rast
shtėpia i bėhet vendbanim nė tė cilėn e mbron
veten prej veprės sė ndaluar. Gjithashtu, mbron
familjen e vet nga lakuriqėsia, ndėrsa fėmijėt e
vet nga shoqėia e keqe.
4. Njerėzit pjesėn mė tė madhe tė kohės sė tyre
e kalojnė nė shtėpi, sidomos kur ėshtė shumė
nxehtė ose kur ėshtė shumė ftohtė, kur bie shi,
pasi tė kryejnė punėn, pas mėsimit etj. Pėr kėtė
shkak, kėtė kohė qė e kalojnė nė shtėpi, duhet
kaluar me vepra tė mira me tė cilat ėshtė i
kėnaqur Allahu i Madhėruar, e jo me gjėra tė
ndaluara.
5. Shtėpia ėshtė faktor i rėndėsishėm pėr
ndėrtimin e shoqėrisė islame, ngase qeliza
kryesore e shoqėrisė ėshtė shtėpia (familja).
Ēdo shtėpi ėshtė njė tullė nė shoqėri. Nėse kėto
tulla janė tė mira, kjo shtėpi do tė bėhet aq e
fortė, sa qė do t’i bėnte ballė armiqėve tė
Allahut, nė tė do tė pėrhapej e mira dhe do tė
ndalohej e keqja.
Nga edukata e shėndoshė familjare mund tė dalin
burra qė do tė pėrmirėsojnė shoqėrinė, mund tė
dalin thirrės shembullorė, kėrkues tė diturisė,
luftėtarė tė sinqertė, femra tė ndershme, nėna
edukatore etj.
Shkėputur nga nga “40 kėshilla pėr pėrmirėsimin
e gjendjes familjare” tė Muhamed Salih
Munexhid |