Allahu i Lartėsuar e ka nderuar kėtė ditė me
shumė vlera dhe begati. Nė vazhdim do t’i
pėrmendim disa nga kėto vlera:
1.Kjo ėshtė dita
mė e mire.
Transmetohet
nga Xhabiri se Profeti (salallahu alejhi ue
selem) ka thėnė: “Dita mė e mirė ėshtė
dita e Arafatit.” Transmeton Ibėn Hibani.
Gjithashtu, Ibėn Hibani
transmeton se Resulullahu (Paqja dhe bekimi i
Allahut qofshin mbi tė!) ka thėnė:
“Nuk ka ndonjė ditė qė ėshtė mė
me vlerė tek Allahu se dita e Arafatit. Allahu i
Lartėsuar zbret nė qiellin e kėsaj bote dhe
lavdėrohet me banorėt e tokės ndaj banorėve tė
qiellit.” Kurse nė njė transmetim tjetėr thuhet:
“Allahu i Lartėsuar lavdėrohet me ata qė
qėndrojnė nė Arafat tek engjėjt dhe thotė: ‘O
engjėjt e Mi, shikoni robėrit e Mi, mė kanė
ardhur tė pakrehur, tė pluhurosur (nga rruga)
dhe duke sakrifikuar.”
2. Ėshtė
dita e plotėsimit tė fesė dhe pėrmbushjes se
begative.
Transmeton Buhariu
ku thuhet se ēifutėt i kanė thėnė Umerit:
“Ju e lexoni
nė Kuranin njė ajet, po tė na kishte zbritur
neve do ta konsideronim (atė ditė qė ka zbritur)
festė pėr ne.” Umeri tha: “Vėrtet, unė jam nė
dijeni kur ka zbritur, ku ka zbritur dhe ku
ishte Resulullahu (salallahu alejhi ue selem)
kur zbriti; ajeti zbriti ditėn e Arafatit kur ne
ishim atje.” Ajeti ėshtė:
“…Sot pėrsosa pėr ju fenė tuaj,
plotėsova ndaj jush dhuntinė Time, zgjodha pėr
ju islamin fe. “
(Maide, 3)
Plotėsimi i fesė ėshtė bėrė nė kėtė ditė pasi
muslimanėt nuk kishin bėrė mė herėt haxhin dhe
kėshtu u plotėsua feja me kėtė rit tė adhurimit,
i cili konsiderohet kushti i pestė i Islamit.
Kurse pėrmbushja e begative ėshtė
bėrė me falje, pa tė cilėn nuk pėrmbushen
begatitė, ashtu si thotė Allahu i Lartėsuar: “Ashtu
qė Allahu tė liroi ty prej mėkateve tė mėparshme
dhe prej atyre tė mėvonshmeve dhe ashtu tė
plotėsoi mirėsinė e Vet ndaj teje nė rrugėn e
drejtė.” (Fet`h, 2)
3.
Ėshtė ditė e festės.
Transmetohet nga Ebi Umame se Profeti (salallahu
alejhi ue selem) ka thėnė: “Dita e
Arafatit, dita e nahrit (Bajramit) dhe ditėt e
teshrikut (Dita e dytė, e tretė dhe e katėrt e
Bajramit ) janė festa tona dhe ato ditė janė
ditė tė ngėnies dhe pijes.” Transmeton
Ebu Daudi.
4.
Agjėrimi i kėsaj dite i shpaguan mėkatet pėr dy
vite.
Thotė Resulullahu (Paqja dhe bekimi i Allahut
qofshin mbi tė!): “Pėr agjėrimin e ditės
sė Arafatit shpresoj qė Allahu tė mi falė
mėkatet e vitit tė kaluar dhe vitit tė ardhshėm”
Transmeton Muslimi.
5.
Kjo ditė ėshtė ditė e faljes sė mėkateve dhe
shpėtimit nga zjarri i xhehenemit.
Transmetohet nga Aishja se i Dėrguari (Paqja dhe
bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ka thėnė:
“Nuk ka ndonjė ditė qė lirohen mė sė shumti
nga zjarri i xhehenemit se dita e Arafatit, Ai u
Afrohet atyre, pastaj lavdėrohet me ata para
engjėjve dhe thotė: ‘Ēfarė dėshirojnė ata?!”
Ibėn Abdulberri thotė: “Kjo aludon se ata janė
tė falur nga mėkatet, pėr shkak se Allahu nuk
lavdėrohet me gabimtarėt dhe mėkatarėt, pėrveē
pas pendimit dhe faljes.”
Veprat e
preferuara tė bėhen nė kėtė ditė
Agjėrimi
Mė
lartė u pėrmend hadithi se agjėrimi i kėsaj dite
i shpaguan (falė) mėkatet e vitit tė kaluar dhe
tė ardhshėm. Qėllimi me kėtė ėshtė se falen
mėkatet e vogla, pasiqė pėr faljen e mėkateve tė
mėdha kushtėzohet kėrkimi i faljes nga Allahu.
Kjo vlen (agjėrimi) pėr atė qė nuk ka shkuar nė
haxh, kurse haxhiu nuk kėrkohet tė agjėrojė kėtė
ditė, pasi ai ka nevojė tė ruaj forcėn pėr t’u
lutur nė Arafat dhe veprat e tjera tė haxhit.
Shpeshtimi i dhikrit dhe lutjeve
Resulullahu (salallahu alejhi ve selem) thotė:
“Lutja mė e mirė ėshtė lutja qė bėhet nė
ditėn e Arafatit dhe lutja mė e mirė qė e kam
thėnė unė dhe Profetėt para meje ėshtė: La ilahe
il Allahu uahdehu la sherike leh, lehul mulku ue
lehul hamdu ue hue ala kuli shejin kadir.”
(Transmeton Ebu Davudi, Tirmidhiu dhe tė tjerėt.
Thėnia e tekbireve
Tekbiret janė sunet tė thuhen gjatė tėrė ditėve
tė dhjetėditėshit tė parė tė dhulhixhes dhe
ditėve tė bajrameve, nė ēdo kohė. Kurse nė
mėngjesin e ditės sė Arafatit, pas namazit tė
sabahut e deri nė ditėn e katėrt tė Bajramit pas
ikindisė ėshtė sunet pas ēdo namazi t’i kėndojmė
tekbiret pas namazeve (farze).