Allahu
thotė nė Kuran: “Tė pyesin ty (o Muhamed) edhe pėr
Dhulkarnejnin. Thuaju! Unė do t’ju rrėfejė diēka nga
historia e tij. Sigurisht qė Ne e vendosėm atė nė tokė
dhe Ne i dhamė atij rrugė e mjete pėr tė arritur ēdo
gjė. Kėshtu ai ndoqi njė rrugė, derisa kur arriti
vendperėndimin e Diellit (vendin mė tė largėt nė tokė qė
mundi tė arrijė), pa qė ai perėndonte nė njė vend ku
buronte ujė i zi i turbulluar (ky ishte vendi mė nė
perėndim ku ai arriti tė shkojė) dhe aty pranė gjeti njė
popull qė banonte nė tė. Ne i thamė (me frymėzim?): ‘O
Dhulkarnejn ! Ose ndėshkoji, ose sillu me mirėsi ndaj
tyre.’ Ai tha: ‘Sa pėr atė (qė nuk beson Allahun) qė
bėn padrejtėsi, ne do ta ndėshkojmė atė dhe pastaj ai
do tė kthehet prapė te Zoti i tij, i Cili do ta
ndėshkojė atė me dėnim tė pa dėgjuar (nė xhehenem). Por,
sa pėr atė qė beson (Allahun) dhe qė punon drejtėsi, ai
do tė ketė shpėrblim mė tė mirė (xhenetin), ndėrsa nga
fjalėt e buta e drejtuese qė do t’i themi (do tė jetė mė
i drejtuar e do ta ketė rrugėn pėr nė xhenet mė tė
lehtė).’ Pastaj ai ndoqi njė rrugė tjetėr (nga lindja),
derisa kur arriti tek vendi ku linde Dielli (vendi mė i
largėt nė lindje ku arriti kur kishte tokė e njerėz), pa
se ai lind te njė popull tė cilėt Ne (Allahu) nuk u
patėm dhuruar mbulesė pėr t’u mbrojtur nga Dielli.
Kėshtu qė, dhe Ne dinim gjithēka qė ishte pėrpara tij (Dhulkarnejnit).
Pastaj ai mori njė rrugė tjetėr, derisa, kur arriti mes
dy malesh ai gjeti aty pranė njė popull qė mezi kuptonin
ndonjė fjalė (kuptoheshin me vėshtirėsi me ta). Ata i
thanė: ‘O Dhulkarnejn! Me tė vėrtetė qė jexhuxhėt e
maxhuxhėt po bėjnė shumė tė kėqija e fatkeqėsi nė tokė,
tė paguajmė ty njė detyrim (haraē) me qėllim qė ti tė
mundėsh tė na ngresh njė pengesė tė pakalueshme mes nesh
dhe atyre.’ Ai i tha: ‘Ajo (fuqi, autoritet, pasuri) nė
tė cilėn mė ka vendosur Zoti im ėshtė mė e mirė (se sa
shpėrblimi juaj), kėshtu qė mė ndihmoni me fuqi
(punėtore) dhe unė do tė ndėrtoj mes jush dhe atyre njė
pengesė tė pakalueshme. Mė sillni atėherė blloqe hekuri,
pastaj kur e mbushi grykėn mes dy maleve shkėmbore tha:
‘Fryni (me shakull) deri sa i nxehu fort’, (pastaj)
shtoi: ‘Mė sillni bakėr tė shkrirė pėr ta derdhur mbi
ta.’ Kėshtu ata (jexhuxh e maxhuxhėt) u bėnė tė
pafuqishėm pėr t’iu ngjitur ose pėr ta shpuar (pėr tė
kaluar nė anėn tjetėr). (Dhulkarnejni) tha: ‘Kjo ėshtė
mėshirė prej Zotit tim, por kur tė vijė premtimi i Zotit
tim Ai do ta sheshojė atė pėr tokė dhe premtimi i Zotit
tim ėshtė gjithnjė i vėrtetė’.”
Dijetarėt
kanė rėnė nė kundėrshtim pėr sa i pėrket Dhulkarnejnit.
Disa prej tyre mendojnė se ai ėshtė Skėnder ibn Filips i
Maqedonisė, por ky ėshtė mendim i gabuar, sepse ai (Filipi)
ka qėnė idhujtar qė adhuronte idhujt, ndėrkohė qė ky ka
jetuar 300 vjet para lindjes sė Isait, birit tė Merjemes.
Mendimi i
saktė ėshtė se Dhulkarnejni ka qenė Korrosh el Ahmini
nga Persia. Ata qė e quajtėn Skėnder thonė qė ai ėshtė
Skėnder ibn Darra dhe jo Skėnder ibn Filips. Ky (Korroshi)
ishte njėsues i Allahut, besonte Allahun, librat e Tij,
profetėt e Tij dhe ditėn e fundit. Ishte i njohur pėr
drejtėsi. I luftonte ata tė cilėt adhuronin idhujt. Kėto
janė ato cilėsi tė tij pėr tė cilat na njofton neve
Kurani.
Dhulkarnejni ka jetuar 1600 vjet pėrpara Isait. Ai ishte
qė i liroi ēifutėt nga Bihtansar. Gjithashtu dijetarėt
kanė rėnė nė kundėrshtim pėr vendin e pritės (pengesės)
sė Dhulkarnejnit, ashtu siē kanė rėnė nė kundėrshtim pėr
Dhulkarnejnin. Disa prej tyre kanė thėnė qė ajo ėshtė
prita e Kinės. Pėrsėri kjo ėshtė gabim, sepse Allahu na
sqaron nė Kuran se prita e Dhulkarnejnit ndodhet
ndėrmjet dy maleve dhe ajo ėshtė e pėrbėrė prej hekuri
dhe bakri, ndėrsa prita e Kinės ėshtė e gjatė 2400 km
dhe ėshtė e vendosur midis fushave e maleve tė shumta
dhe ėshtė e ndėrtuar prej gurėsh. Mendimi i saktė ėshtė
se prita e Dhulkarnejnit ndodhet nė njė vend tė ngushtė
midis dy maleve tė quajtur Darrijal, i cili ndodhet nė
vargmalet e Kaukazit dhe nė ditėt e sotme ky vend
ndodhet diku nė Gjeorgji.
Ky vend
tek banorėt e Gjeorgjisė ėshtė i njohur me emrin “Porta
e hekurt”. Gjerėsia e kėsaj porte ėshtė 100 metra. Vendi
i pritės ka qenė rruga e vetme e jexhuxhėve dhe
maxhuxhėve. Nė dy anėt e kėsaj rruge kanė qenė male tė
shumta dhe tė larta ku nuk mund tė ngjiteshin jexhuxhėt
dhe maxhuxhėt. Kur mbėrriti Dhulkarnejni nė atė vend,
banorėt e atij vendi kėrkuan prej tij tė ndėrtojė njė
pritė ku jexhuxhėt dhe maxhuxhėt mos ta kalonin dot dhe
Dhulkarnejni e ndėrtoi atė (pritėn). Kėtė (pritė ) e
kanė parė shumė njerėz me tė njėjtat cilėsi qė ėshtė
pėrshkruar nė Kuran. Disa historianė tė cilėt e njihnin
zonėn e Gjeorgjisė kanė folur se kėtu kanė jetuar dy
fise qė vrisnin (bėnin shkatėrrime). Njėri prej kėtyre
dy fiseve nė gjuhėn e kėtij vendi quhej akuk,
ndėrsa fisi tjetėr quhej makuk. Kėto dy fise u
zhdukėn papritur. Historianėt kanė bėrė kėrkime dhe ka
rezultuar se koha qė kanė jetuar kėto dy fise pėrputhet
me kohėn qė ka qenė Koroshi mbret. Emrat e kėtyre dy
fiseve nė shqiptim (akuk dhe makuk) janė tė afėrt me
emrat qė i ka emėrtuar Allahu nė Kuran, jexhuxh dhe
maxhuxh.