Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Faqja juaj

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 

 
 
 
 
 
 
 
 

Prita e Dhulkarnejnit

Allahu thotė nė Kuran: “Tė pyesin ty (o Muhamed) edhe pėr Dhulkarnejnin. Thuaju! Unė do t’ju rrėfejė diēka nga historia e tij. Sigurisht qė Ne e vendosėm atė nė tokė dhe Ne i dhamė atij rrugė e mjete pėr tė arritur ēdo gjė. Kėshtu ai ndoqi njė rrugė, derisa kur arriti vendperėndimin e Diellit (vendin mė tė largėt nė tokė qė mundi tė arrijė), pa qė ai perėndonte nė njė vend ku buronte ujė i zi i turbulluar (ky ishte vendi mė nė perėndim ku ai arriti tė shkojė) dhe aty pranė gjeti njė popull qė banonte nė tė. Ne i thamė (me frymėzim?): ‘O Dhulkarnejn ! Ose ndėshkoji, ose sillu me mirėsi ndaj tyre.’ Ai tha: ‘Sa pėr atė (qė nuk beson Allahun) qė bėn  padrejtėsi, ne do ta ndėshkojmė atė dhe pastaj ai do tė kthehet prapė te Zoti i tij, i Cili do ta ndėshkojė atė me dėnim tė pa dėgjuar (nė xhehenem). Por, sa pėr atė qė beson (Allahun) dhe qė punon drejtėsi, ai do tė ketė shpėrblim mė tė mirė (xhenetin), ndėrsa nga fjalėt e buta e drejtuese qė do t’i themi (do tė jetė mė i drejtuar e do ta ketė rrugėn pėr nė xhenet mė tė lehtė).’ Pastaj ai ndoqi njė rrugė tjetėr (nga lindja), derisa kur arriti tek vendi ku linde Dielli (vendi mė i largėt nė lindje ku arriti kur kishte tokė e njerėz), pa se ai lind te njė popull tė cilėt Ne (Allahu) nuk u patėm dhuruar mbulesė pėr t’u mbrojtur nga Dielli. Kėshtu qė, dhe Ne dinim gjithēka qė ishte pėrpara tij (Dhulkarnejnit). Pastaj ai mori njė rrugė tjetėr, derisa, kur arriti mes dy malesh ai gjeti aty pranė njė popull qė mezi kuptonin ndonjė fjalė (kuptoheshin me vėshtirėsi me ta). Ata i thanė: ‘O Dhulkarnejn! Me tė vėrtetė qė jexhuxhėt e maxhuxhėt po bėjnė shumė tė kėqija e fatkeqėsi nė tokė, tė paguajmė ty njė detyrim (haraē) me qėllim qė ti tė mundėsh tė na ngresh njė pengesė tė pakalueshme mes nesh dhe atyre.’ Ai i tha: ‘Ajo (fuqi, autoritet, pasuri) nė tė cilėn mė ka vendosur Zoti im ėshtė mė e mirė (se sa shpėrblimi juaj), kėshtu qė mė ndihmoni me fuqi (punėtore) dhe  unė do tė ndėrtoj mes jush dhe atyre njė pengesė tė pakalueshme. Mė sillni atėherė blloqe hekuri, pastaj kur e mbushi grykėn mes dy maleve shkėmbore tha: ‘Fryni (me shakull) deri sa i nxehu fort’, (pastaj) shtoi: ‘Mė sillni bakėr tė shkrirė pėr ta derdhur mbi ta.’ Kėshtu ata (jexhuxh e maxhuxhėt) u bėnė tė pafuqishėm pėr t’iu ngjitur ose pėr ta shpuar (pėr tė kaluar nė anėn tjetėr). (Dhulkarnejni) tha: ‘Kjo ėshtė mėshirė prej Zotit tim, por kur tė vijė premtimi i Zotit tim Ai do ta sheshojė atė pėr tokė dhe premtimi i Zotit tim ėshtė gjithnjė i vėrtetė’.”

Dijetarėt kanė rėnė nė kundėrshtim pėr sa i pėrket Dhulkarnejnit. Disa prej tyre mendojnė se ai ėshtė Skėnder ibn Filips i Maqedonisė, por ky ėshtė mendim i gabuar, sepse ai (Filipi) ka qėnė idhujtar qė adhuronte idhujt, ndėrkohė qė ky ka jetuar 300 vjet para lindjes sė Isait, birit tė Merjemes.

Mendimi i saktė ėshtė se Dhulkarnejni ka qenė Korrosh el Ahmini nga Persia. Ata qė e quajtėn Skėnder thonė qė ai ėshtė Skėnder ibn Darra dhe jo Skėnder ibn Filips. Ky (Korroshi) ishte njėsues i Allahut, besonte Allahun, librat e Tij, profetėt e Tij dhe ditėn e fundit. Ishte i njohur pėr drejtėsi. I luftonte ata tė cilėt adhuronin idhujt. Kėto janė ato cilėsi tė tij pėr tė cilat na njofton neve  Kurani.

Dhulkarnejni ka jetuar 1600 vjet pėrpara Isait. Ai ishte qė i liroi ēifutėt nga Bihtansar. Gjithashtu dijetarėt kanė rėnė nė kundėrshtim pėr vendin e pritės (pengesės) sė Dhulkarnejnit, ashtu siē kanė rėnė nė kundėrshtim pėr Dhulkarnejnin. Disa prej tyre kanė thėnė qė ajo ėshtė prita e Kinės. Pėrsėri kjo ėshtė gabim, sepse Allahu na sqaron nė Kuran se prita e Dhulkarnejnit ndodhet ndėrmjet dy maleve dhe ajo ėshtė e pėrbėrė prej hekuri dhe bakri, ndėrsa prita e Kinės ėshtė e gjatė 2400 km dhe ėshtė e vendosur midis fushave e maleve tė shumta dhe ėshtė e ndėrtuar prej gurėsh. Mendimi i saktė ėshtė se prita e Dhulkarnejnit ndodhet nė njė vend tė ngushtė midis dy maleve tė quajtur Darrijal, i cili ndodhet nė vargmalet e Kaukazit dhe nė ditėt e sotme ky vend ndodhet diku nė Gjeorgji.

Ky vend tek banorėt e Gjeorgjisė ėshtė i njohur me emrin “Porta e hekurt”. Gjerėsia e kėsaj porte ėshtė 100 metra. Vendi i pritės ka qenė rruga e vetme e jexhuxhėve dhe maxhuxhėve. Nė dy anėt e kėsaj rruge kanė qenė male tė shumta dhe tė larta ku nuk mund tė ngjiteshin jexhuxhėt dhe maxhuxhėt. Kur mbėrriti Dhulkarnejni nė atė vend, banorėt e atij vendi kėrkuan prej tij tė ndėrtojė njė pritė ku jexhuxhėt dhe maxhuxhėt mos ta kalonin dot dhe Dhulkarnejni e ndėrtoi atė (pritėn). Kėtė (pritė ) e kanė parė shumė njerėz me tė njėjtat cilėsi qė ėshtė pėrshkruar nė Kuran. Disa historianė tė cilėt e njihnin zonėn e Gjeorgjisė kanė folur se kėtu kanė jetuar dy fise qė vrisnin (bėnin shkatėrrime). Njėri prej kėtyre dy fiseve nė gjuhėn e kėtij vendi quhej akuk, ndėrsa fisi tjetėr quhej makuk. Kėto dy fise u zhdukėn papritur. Historianėt kanė bėrė kėrkime  dhe ka rezultuar  se koha qė kanė jetuar kėto dy fise pėrputhet me kohėn qė ka qenė Koroshi mbret. Emrat e kėtyre dy fiseve nė shqiptim (akuk dhe makuk) janė tė afėrt me emrat qė i ka emėrtuar Allahu nė Kuran, jexhuxh dhe maxhuxh.

Pėrgatiti: Erion Sula

08.09.2006

                                                      www.klubikulturor.com