I dashur vėlla, shpeshherė ndodh qė
njeriun e kaplon mėrzia, dėshpėrimi , stresi
, ankthi, dhe shumė e shumė probleme tė kėsaj
dynjaje , nganjėherė tejkalohet kjo derisa
njeriut i lindin dyshimet pėr ibadetin e tij,
e mundon ankthi i dėnimit tė Ditės sė
Gjykimit , ēdo njėri prej nesh e din mirė
qė ėshtė tepėr neglizhues dhe jo korrekt
ndaj urdhėrave tė All-llahut , dhe tė gjitha
krijojnė atė qė njeriu vėrtetė po e humb
veten e tij , dhe se Shejtani e ka futur
atė nėpėr labirinthet e gjynaheve.
Zgjohu vėllai im ! Po tė tregoj ty njė
rrugė pėr shpėtimin e shpirtit tėnd , nuk
po tė them qė tė adhurosh apo tė falesh
mė shumė , apo tė agjėrosh mė tepėr, pasi e dij
mirė qė ti i di kėto gjėra , por ajo qė dua
tė tė kujtoj ėshtė ajo qė Shejtani
mundohet t’ua largojė njerėzve nga zemra ,
dhe ajo ėshtė kėrkimi i faljes tek All-llahu
( pendimi)!
Dua t’ju tregoj pėr kėtė sepse vėrtet nė
tė ka mirėsi tė madhe , Profeti as. ka qenė
ai i cili i kėrkonte falje All-llahut mė
tepėr se 70 herė nė ditė. Nuk e pranon
haxhin e asnjė njeriu All-llahu derisa ai tė
pendohet sinqerisht , nuk e hoqi All-llahu
gurin nga shpella atyre tre personave vetėm
pasi u penduan , dhe nuk e dėrgoi All-llahu shiun
te populli i Musait as. vetėm pasi u pendua
ai person i cili e kishte tepruar me gjynahe!
O bir i Ademit mos harro se All-llahu
ty tė ka krijuar tė mangėt dhe padyshim
njeriu gabon dhe mė i miri njeri ėshtė ai qė
pendohet dhe e zbut zemrėn e tij me lotėt e
pendimit, pėr kėtė dhe All-llahu e quajti
insan (harrues), sepse i pastėrt ėshtė
vetėm All-llahu, Zoti botėrave . Prandaj nuk
tė ngelet ty gjė tjetėr vetėm se tė pendohesh
tek All-llahu dhe mė pas tė zbatosh urdhėrat
e Tij!
Porse mė e ēuditshmja ėshtė se All-llahu
nuk mėrzitet kurrė me pendimin e robit,
sado i shumtė tė jetė ai , vetėm nėse njeriu
mėrzitet duke u penduar. Dhe pėr kėtė po cekim
njė histori qė ėshtė shėnuar nė njė libėr
tė Ibn Kajjimit el Xheuzij (“Medarixh
es-salikin”,) ku tregohet :
Transmeton njė i ditur se duke ecur ai nėper
njė rrugicė, pa derėn e njė shtėpie qė u hap
nga e cila doli njė vogėlush duke qarė dhe duke
kėrkuar falje prej nėnės sė tij. Mirėpo, nėna e
nxorri jashtė dhe nuk iu pėrgjigjte. Pasi e
nxorri jashtė, ia mbylli derėn dhe hyri brenda.
Vogėlushi mbeti jashtė duke qarė, u largua nga
shtėpia ca hapa pastaj u ndal, mendoi pak dhe pa
se nuk mundte ta strehonte askush pos nėnės sė
tij. Nė atė rast u kthye kah shtėpia me zemėr tė
thyer dhe tė mėrzitur, mirėpo dera ishte e
mbyllur. U shtri para derės, vuri krahun nė prag
tė derės dhe e zuri gjumi. Pas pak kohe doli
nėna dhe kur e pa tė birin e saj nė atė gjėndje
nuk mundi ta mbajė vehten, u hodh mbi tė duke e
puthur e qarė e i tha:” O biri im, ku do tė
shkosh pėrpos se tek unė? Kush do tė strehojė
pėrpos meje? A tė kam thėnė mos mė kundėrshto,
mos mė detyro qė gabimi yt tė ma humbė mėshirėn
qė posedoj ndaj teje”. Pastaj e mori djalin dhe
e futi brenda.
Tani po ju pėrkujtoj edhe njė hadith tė
profetit as. ku thotė : “ All-llahu ėshtė mė i
mėshirshėm ndaj robėrve tė Tij se sa nėna ndaj
birit tė saj ”.
Atėherė Mėshira e All-llahut ėshtė mė e
gjėrė se sa mėshira e nėnės ndaj birit tė saj,
atėherė ēfarė ngelet pėr ty?! All-llahu i do
njerėzit mė shumė nga se ēfarė mendojmė , Ai e
ka bėrė mėshirėn e Tij tė gjėrė , prandaj
pendohu dhe zbute zemrėn, qė tė fitosh
Xhennetin e Tij . Ti vetėm pendoju Atij sa
herė qė tė bėsh mėkate , kurrė mos u brengos
se po e mėrzit apo po e tepron duke kėrkuar
falje, sepse ti je njeri dhe gabon pėr kėtė ka
ardhur nė njė hadith tė saktė tė profetit as.,
thuhet : Njė njeri erdhi te i Dėrguari i All-llahut
tė Lartėsuar dhe i tha: ” O i Dėrguari i All-llahut,
njėri prej nesh bėn gjynah”. I Dėrguari ‘alejhi
selam i tha: “I shkruhet atij”, tha
njeriu:” Pastaj kėrkon falje dhe pendohet", tha
i Dėrguari ‘alejhi selam: “I falet atij dhe ipranohet pendimi”, tha njeriu :” Nėse
pėrsėri kthehet dhe bėn gjynah”, tha i Dėrguari
‘alejhis selam: “I shkruhet atij”, tha
njeriu:” Kthehėt dhe pendohet”, tha i Dėrguari
‘alejhis selam: “I falet atij dhe i pranohet
pendimi”, tha njeriu :” Nėse pėrsėri kthehet
dhe bėn gjynah”, tha i Dėrguari ‘alejhis selam:
“ I shkruhet atij, dhe All-llahu i Lartėsuar
nuk mėrzitet nga kėrkimi i faljes suaj
pėrderisa ju tė mėrziteni prej kėrkimit tė
faljes nga Ai”.
Dhe sė fundi kėrkoj faljen e All-llahut
tė Madhėruar me njė dua qė profeti as. e ka
bėrė gjithmonė: “ Tek All-llahu I Madhėruar
kėrkoj faljen, nuk ka tė adhururar tjetėr
pėrveē Tij , qė ėshtė I Gjallė pėrgjithmonė
dhe Mbikqyrės I Pėrhershėm dhe tek Ai
pendohem”.