Gjithnjė nė hadithet e tė Dėrguarit, lavdėrimi dhe
paqja e Allahut qoftė mbi tė, gjejmė sinjale
shkencore tė mrekullueshme nė fusha tė ndryshme,
ndėr to ėshtė edhe gjenetika.
Nė njė lajm tė ri shkencor, shkencėtarėt thonė
se njė rast i rrallė ka ndodhur nė Gjermani e ai
ėshtė lindja e binjakėve, ku njėri prej tyre
ėshtė i zi kurse tjetri i bardhė. Tė dy
bashkėshortėt u befasuan nė kryeqytetin gjerman,
Berlin, kur bashkėshortja ganeze lindi binjakė,
njėri i bardhė dhe tjetri i zi. Rrjeti ganez
peacefmonline ka theksuar se ky ėshtė njė rast
rrallė, i cili ndodh njė nė njė milion lindje.
Tė dy foshnjat kanė lindur nga prindi gjerman
dhe nėna ganeze.
Doktoresha e nėnės nga sektori obstetrik
gjinekologjik nė spitalin e Lichtenberg,
Brigitte Weber, thotė: "Nuk mund ta besonim atė
qė kemi parė. Tė gjithė tė pranishmit nė spital
erdhėn pėr t'i parė binjakėt, kurse nėna herė
shikonte njėrin e herė tjetrin. Dr. Weber thotė:
"Ėshtė e ēuditshme tė lindin binjakė me ngjyra
plotėsisht tė ndryshme. Ky ėshtė rasti i parė nė
spitalin tonė. Kurse nėna thotė se ajo ka kaluar
njė kohė para se tė mėsonte se ē'kishte ndodhur
duke shtuar se po imagjinoj veten tė ulur nė njė
vend tė caktuar pėr lojėra kur nėnat tė mė
pėrshkruajnė me ēmenduri kur t'u them atyre se
kėta dy binjakė tė vegjėl janė tė mitė."
Pa dyshim se kush e mediton kėtė lajm do tė
shohė njė fenomen tė ēuditshėm. Me gjithė
zhvillimin e madh mjekėsor qė po pėrjeton ky
shekull, shkencėtarėt akoma mbesin tė paaftė
para shpjegimit tė njė fenomeni tė tillė dhe e
konsiderojnė si ēėshtje tė ēuditshme. Sikur tė
mos ekzistonin ligje tė shkencės sė gjenetikės,
pėrmes tė cilave shkencėtarėt mund ta shpjegojnė
kėtė dukuri, ēėshtja do t'i ngjante njė
mrekullie.
Ekzistojnė shumė fenomene tė ēuditshme pėrreth
nesh. Ashtu siē kemi parė njė foshnje tė lindur
me ngjyrė tė zezė duke pasur parasysh se
prindėrit e saj ishin me ngjyrė tė bardhė, edhe
e kundėrta mund tė ndodhė ndonjėherė. Sa herė
kemi parė fėmijė qė lindin e nuk iu pėrngjajnė
asnjėrit prind. Kur shkencėtarėt zbuluan ligjet
e gjenetikės, ėshtė sqaruar realiteti i ēėshtjes.
Gjithashtu, ėshtė sqaruar se ēdo qelizė prej
qelizave tė njeriut pėrmban njė numėr tė madh
gjenesh qė bashkėveprojnė, ndryshojnė dhe
mbarten nga njė brez nė tjetrin. Pėr rrjedhim,
mund tė shohim dy prindėr me ngjyrė tė bardhė,
mirėpo ndonjė i afėrm i tyre mund tė jetė me
ngjyrė tė zezė, ėshtė e mundshme qė ata tė
lindin njė foshnje tė zezė (mundėsia ėshtė e
vogėl, mirėpo mund tė ndodhė). Fakti qė na
intereson kėtu ėshtė se rast i ngjashėm ka
ndodhur edhe nė kohėn e tė Dėrguarit, lavdėrimi
dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė. A thua si e
trajtoi Profeti i mėshirės atė rast? Si i
korrigjonte besimet e gabuara? Si i ndriēonte
mendjet dhe jepte sinjale rreth shkencės sė
gjenetikės.
Transmetohet nga Buhariu dhe Muslimi se njė
njeri erdhi tek i Dėrguari i Allahut, lavdėrimi
dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, dhe i tha: "O
i Dėrguar i Allahut! Bashkėshortja ime lindi
foshnje tė zezė.
Tha Pejgamberi, lavdėrimi dhe paqja e Zotit
qoftė mbi tė: “A posedon deve? Tha:“Po”.
Tha Muhamedi, paqja e Zotit qoftė mbi tė:“Ēfarė
ngjyre kanė ato?”
Tha: “Tė kuqe.”
Tha Pejgamberi, paqja e Allahut qoftė mbi tė:“A
ke ngjyrė dheu (kafeje)”.
Tha: “Po, ka si kjo ngjyrė. E si mund tė ndodhė
kjo", pyeti i Dėrguari i Allahut? Burri i tha:
“Ka mundėsi ta ketė kapur ndonjė gjen." I
Dėrguari i tha: “Me siguri edhe kėtė e ka kapur
ndonjė gjen”!
Tė dashurit e mi! Shikoni se si i Dėrguari i
Allahut, nuk habitej nga kjo ēėshtje dhe e
largoi dyshimin nga burri. Logjika e atėhershme
obligonte se ēdo femėr e cila lind fėmijė qė
dallon nga vėllezėrit dhe prindėrit e tij, tė
akuzohej pėr amoralitet dhe kjo gjė shkaktonte
shumė probleme dhe ērregullime.
Sikur i Dėrguari i Allahut, paqja e Zotit qoftė
mbi tė, tė donte reputacion, afėrsinė e njerėzve
dhe kėtė botė, do tė pajtohej me mendimin e tij,
mirėpo ai sinjalizoi mundėsinė e ndodhjes sė
kėsaj ēėshtjeje dhe i solli shembull devenė se
si deveja e kuqe mund tė lindė njė deve me
ngjyrė kafeje.
Kėto lajme shkencore nuk duhet tė na kalojnė pa
kujtuar njė ajet ose hadith. Kėshtu duhet tė
jetė gjendja e besimtarit, gjendje pėrkujtimi
dhe meditimi tė vazhdueshėm. Pėrkujtimi nuk
ėshtė thjesht vetėm ta lavdėrojmė, falėnderojmė
ose madhėrojmė Allahun e Lartėsuar, por ekziston
edhe njė pėrkujtim i llojit tjetėr. Sa herė qė
shohim njė ndodhi, fenomen ose lajm shkencor,
gjithnjė duhet tė kujtojmė Fuqinė e Allahut tė
Lartėsuar dhe urtėsinė e Tij. Kėshtu ėshtė
gjendja e besimtarit. Ne duhet ta falėnderojmė
Allahun e Madhėrishėm kur shohim kėto dukuri,
ashtu siē na ka mėsuar Allahu i Gjithėdijshėm
kur thotė: "Dhe thuaj: “Falėnderimi qoftė pėr
Allahun, Ai do t’jua tregojė shenjat e Tij e ju
do t’i njihni ato!” E Zoti yt, nuk ėshtė i
pakujdesshėm ndaj veprave qė bėni ju." (Neml,
93).
Pėrktheu: Almedin Ejupi
13.9.2009
1- The Sky is Falling, http://science.nasa.gov/
2- http://science.nasa.gov/headlines/y2005/22dec_lunartaurid.htm
3- http://science.nasa.gov/headlines/y2006/15mar_moonquakes.htm
4- http://antwrp.gsfc.nasa.gov/apod/ap990326.html
5- http://science.nasa.gov/headlines/y2007/23jan_ltps.htm