Duke u
bazuar
nėraportin e
2001-tės ngaqendra
pėrkontrollimdhe
parandalimtėsėmundjeve,
mbizotrimii
duhanittekmeshkujtarrinte 25.7%
dhete
grate arrinte 21.5%,
gjėqėparaqet
njėreduktim (pakėsim)
ngatėdyja
gjinitėngaviti 2000.
Rreziku
ndryshonsipasmoshės,
grupeveetnikedhe
vendevegjeografike.
Duhaninė
fėmijėridhenėrini
Derisaduhani
ėshtėnėrėnie
tekterinjėt,
pėrdorimiiparėicigareveėshtė
ngriturrreth 30%
tekterinjėt (adoleshentėt)
mes
viteve 1988 dhe 1996.
Ēdo
ditė, mėtepėr se 3000
tė
rinjėbėhėnpėrdoruestė
rregullttėduhanit. Me 2001 American
Heart Association me statistikat
e saj
raportoi se rreth 30%
e nxėnėsvenė
shkollat e mesmedhemėtepėr se 63%
studentėkanė
provuarduhanin.
Pėrqindjamė e
lartėėshtėtekterinjėt
kaukazian. Njėstudim
sugjeron se vajzat e
rejatėcilat
kanėpėrdorurkontraceptivėgojor (pėrmesgojės)
janėnėrrezik
tėpjesėrishėmpėr
duhan (qėtėdyjagjinitė
nėfjalėjanėnwnė
rreziktėlartė). [Shikoniērregullimetdhetėmetat
neurologjikemėposhtė]
Duhaniėshtėnjė
lloj “droge” e
menjėhershme:
tė
rinjėttėcilė
kanėpirė (thithur)
100 apo
mėshumėcigare,
bazuarnėnjė
raport, nėpėrgjithėsinuk
janėnėgjendje
tandėrprejnėmadje
edhenėsedojnė.
Nė 1998-tėn
njė
studimvlerėsoi se
reklamimimundtėjetė
pėrgjegjėspėrnjėtėtretėn e
tė
rinjėveqėpijnė (e
pėrdorin)
duhan(in).
Rregullat
(ligjet) e
rejapo
e bėjnė
edhemėtė
vėshtirėpėrreklamuesit e
duhanit
qėtėnxisin
shitjen e duhanittekterinjėt,
porshumėstudentė e
pėrdorinduhanin, me
gjithė
fushatat (kampanjat)
e shumtadhetėshpeshtakundėr
duhanit.
Hapimėirėndėsishėmpėr
parandalimin e duhanittek
fėmijėtėshtė se
prindėrits’duhet
tapijnė (pėrdorin)
duhanin.Njė
studimraporton se
parashkollorėtprindėrit e
tė
cilėvepijnėduhan,
igjejmėata (d.m.th.
parashkollorėt)
si
duhanxhitėardhshėm.
Studimi
tregoiqėprindėrit e
pėrpiktėjanė
shumėmėtė
suksesshėmnėparandalimin e
fėmijėvetėtyreprej
pirjessėduhanit se
saata
prindėrtėcilėtilėnė pas
dore
kėtorregulla.
Atyrefėmijėveqė u
ėshtėbėrėshprehi (zakon)
shiqimi
i TV-sėdhe
qėndriminėshtėpi (mosdaljajashtė
nėqytetp.sh.),
janėmėafėr
kontrollėssėprindėrvedhe
mundėsia e pėrdorimittė
drogės, alkoolitdhe
duhanitėshtėmė e
vogėl.Fėmijėt
e lėnė pas
dore
(neglizhuar)
nga
prindėrit e tyre,
ose
fėmijėveqė u
mungojnėprindėrit,
mundėsiaėshtė
pėrkatėrherėmė
e madhe
pėrtėpėrdorurdrogė,
alkooldheduhan, se
saatafėmijė
qėjetojnė me
prindėritkukanėnjė
jetėtėstrukturuarmirė.
Duhanitek
moshat e
vjetra
Tektė
vjetritmundėsia e
pėrdorimittė
duhanitėshtėmė e
vogėl.Njerėzitprej 55
derinė 64
vjet,
rreth 24% janėduhanxhi.
Mes 65
dhe 74 pėrdorimii
duhanit bi nė 15%,
dhembi
75 vjet
kjovlerėbienė
8%.
Kombėsiadhe
gjinia
Pėrqindja
e pėrdorimittė
duhanitndryshonndėr
popujnėtė
gjithaprapavijatetnike,
madjeedhenėnjėvit.
Kėtojanėpėrqindjet e
meshkujveprejmėtė
lartėstekmė e
ulta:
Kėtujanė
shifratapothėnė
mėmirėvlerat e
pėr
pėrdorimin e duhanitnėBotėdhe
janėtėmarrura
ngaOrganizataBotėrorepėr
Shėndetėsi e Kombevetė
Bashkuara UN, mėsaktėsishtnė web
faqen:
Gjeografia
Edhegjeografia (vendi)
ndikon
nėduhan.
Shihetedhe
ngatabela se
vendet e
zhvilluarasi SHBA,
disa
shtetetėEuropės e
vende
tėtjeratė
zhvilluaranėkontinentettjera
prijnėnėpirjen e
duhanit.
Kursevendet
nėzhvillim e
kanė
njėmesataremėtėvogėl.
Nivelii
edukimit
Ata
tė
cilėt e kanėedukiminmėtėulėt
kanėnjėpėrqindjemėtėlartė (37.5%
ku
vitet e shkollimittė
kėtyrenjerėzvesillen
prej 9 nė 11) se
saatatėcilėt
kanėedukimmėtėlartė (14%
qė e
kanėpėrfunduarkolegjin).
Depresioniėshtėnjė
faktorirrezikshėmqė
njihetmirėsai
pėrketpėrēėshtjen e
duhanitdhe e
rritrrezikunpėr
fillimtėpėrdorimittė
duhanitqyshnė
rini. Nėtė
vėrtetė, nikotinamundtė
stimulojėrecptorėtnė
trurin e njeriutqė
tėpėrmisojgjendjen e
brendshmetek
shumėnjerėz duke
shkatuardepresionnė
mėnyrėgjenetike.
Njerėzit
me vetvlerėsimtė
ulėtdhetė
rinjėt me problemetė
tėsjelluritkanėnjė
rreziktėmadhpėr
duhan.
Ekspertėtjanėtė
ndarėnėatė se
ėshtėnjė
ndėrlidhjenėmes
duhanitnėrininė
njėrėnanėdhe vet
rinisėnė
anėntjetėrdhe
njėrritje e
rrezikutpėr
disaērregullimeshqetėsuese.
Faktorėtgjenetik
Provattani
fuqishėmmbėshtesinfaktorėtgjenetiksinjėfaktor
imadhi
rrezikshėmpėrvarshmėrinė e
nikotinės,
dhe
rikėrkimettanivėjnė
nėshenjėgjenet e
veqanta
qėmundtėjenė
me pėrgjegjėsi.Nėzbulime
ėshtėnjėcenueshmėri (dobėsi)
e pėrgjithsmegjenetikenė
varshmėrinė (prezencėn)
e duhanitdhe
alkoolit. (Pėrdisa
njerėztėcilėt
dėshirojnėtėndalojnėpirjen e
alkoolitsidhetė
duhanit, njė process
i
dyfishtėishėrimit do
tė
ishteiefektshėm.)
Faktorėtekonomik
Disastudime
sugjerojnė se lirimii
duhanit e bėntė
mundurpirjen e
duhanit
mėtepėr se
saduhet.
Pėrshembull,
shtetet
qėkanėtaksa
tėultapėr
duhanin, kjoėshtė
njėpėrparėsipėr
duhanxhinjėt. Dhe,
nėanėntjetėr
ngritja e ēmimittė
taksave
sidhe vet
ngritja e
ēmimit
tėduhanit e
bėnmėtė
pakėtpėrdorimin e
duhanit
teknjerėzit,
d.m.th.
ereduktonapo e
pakėsonnumrin e
duhanpirėsve.