Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Interesante

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 

 
 
 
 
 
 
 
 
Duhani

Kush pi duhan

Duke u bazuar raportin e 2001-tės nga qendra pėr kontrollim dhe parandalim sėmundjeve, mbizotrimi i duhanit tek meshkujt arrinte 25.7% dhe te grate arrinte 21.5%, gjė paraqet njė reduktim (pakėsim) nga dyja gjinitė nga viti 2000. Rreziku ndryshon sipas moshės, grupeve etnike dhe vendeve gjeografike.

Duhani fėmijėri dhe rini

Derisa duhani ėshtė rėnie tek te rinjėt, pėrdorimi i parė i cigareve ėshtė ngritur rreth 30% tek te rinjėt (adoleshentėt) mes viteve 1988 dhe 1996. Ēdo ditė, tepėr se 3000 rinjė bėhėn pėrdorues rregullt duhanit. Me 2001 American Heart Association me statistikat e saj raportoi se rreth 30% e nxėnėsve shkollat e mesme dhe tepėr se 63% studentė kanė provuar duhanin. Pėrqindja e lartė ėshtė tek te rinjėt kaukazian. Njė studim sugjeron se vajzat e reja cilat kanė pėrdorur kontraceptivė gojor (pėrmes gojės) janė rrezik pjesėrishėm pėr duhan ( dyja gjinitė fjalė janė nw rrezik lartė). [Shikoni ērregullimet dhe metat neurologjike poshtė] Duhani ėshtė njė llojdroge” e menjėhershme: rinjėt cilė kanė pirė (thithur) 100 apo shumė cigare, bazuar njė raport, pėrgjithėsi nuk janė gjendje ta ndėrprejnė madje edhe nėse dojnė.


1998-tėn njė studim vlerėsoi se reklamimi mund jetė pėrgjegjės pėr njė tretėn e rinjėve pijnė (e pėrdorin) duhan(in). Rregullat
(ligjet) e reja po e bėjnė edhe vėshtirė pėr reklamuesit e duhanit nxisin shitjen e duhanit tek te rinjėt, por shumė studentė e pėrdorin duhanin, me gjithė fushatat (kampanjat) e shumta dhe shpeshta kundėr duhanit.


Hapi i rėndėsishėm pėr parandalimin e duhanit tek fėmijėt ėshtė se prindėrit s’duhet ta pijnė (pėrdorin) duhanin. Njė studim raporton se parashkollorėt prindėrit e cilėve pijnė duhan, i gjejmė ata (d.m.th. parashkollorėt) si duhanxhi ardhshėm. Studimi tregoi prindėrit e pėrpiktė janė shumė suksesshėm parandalimin e fėmijėve tyre prej pirjes duhanit se sa ata prindėr cilėt i lėnė pas dore kėto rregulla. Atyre fėmijėve u ėshtė bėrė shprehi (zakon) shiqimi i TV- dhe qėndrimi shtėpi (mosdalja jashtė qytet p.sh.), janė afėr kontrollės prindėrve dhe mundėsia e pėrdorimit drogės, alkoolit dhe duhanit ėshtė e vogėl. Fėmijėt e lėnė pas dore (neglizhuar) nga prindėrit e tyre, ose fėmijėve u mungojnė prindėrit, mundėsia ėshtė pėr katėr herė e madhe pėr pėrdorur drogė, alkool dhe duhan, se sa ata fėmijė jetojnė me prindėrit ku kanė njė jetė strukturuar mirė.

Duhani tek moshat e vjetra

Tek vjetrit mundėsia e pėrdorimit duhanit ėshtė e vogėl. Njerėzit prej 55 deri 64 vjet, rreth 24% janė duhanxhi. Mes 65 dhe 74 pėrdorimi i duhanit bi 15%, dhe mbi 75 vjet kjo vlerė bie 8%.

Kombėsia dhe gjinia

Pėrqindja e pėrdorimit duhanit ndryshon ndėr popuj gjitha prapavijat etnike, madje edhe njė vit Kėto janė pėrqindjet e meshkujve prej lartės tek e ulta: 

 

http://www.who.int/whr2001/2001/archives/1999/en/pdf/chapter5.pdf

Kėtu janė shifrat apo thėnė mirė vlerat e pėr pėrdorimin e duhanit Botė dhe janė marrura nga Organizata Botėrore pėr Shėndetėsi e Kombeve Bashkuara UN, saktėsisht web faqen:

 

Gjeografia

Edhe gjeografia (vendi) ndikon duhan.

Shihet edhe nga tabela se vendet e zhvilluara si SHBA, disa shtete Europės e vende tjera zhvilluara kontinentet tjera prijnė pirjen e duhanit. Kurse vendet zhvillim e kanė njė mesatare vogėl.

Niveli i edukimit

Ata cilėt e kanė edukimin ulėt kanė njė pėrqindje lartė (37.5% ku vitet e shkollimit kėtyre njerėzve sillen prej 9 11) se sa ata cilėt kanė edukim lartė (14% e kanė pėrfunduar kolegjin).

Faktorėt psikologjik

Faktorėt psikologjik luajnė njė rol shumė madh predispozitėn (ndjeshmėrinė apo parakushtet) pėr pirė duhan.

  • Depresioni ėshtė njė faktor i rrezikshėm njihet mirė sa i pėrket pėr ēėshtjen e duhanit dhe e rrit rrezikun pėr fillim pėrdorimit duhanit qysh rini. vėrtetė, nikotina mund stimulojė recptorėt trurin e njeriut pėrmisoj gjendjen e brendshme tek shumė njerėz duke shkatuar depresion mėnyrė gjenetike.
  • Njerėzit me vetvlerėsim ulėt dhe rinjėt me probleme sjellurit kanė njė rrezik madh pėr duhan.
  • Ekspertėt janė ndarė atė se ėshtė njė ndėrlidhje mes duhanit rini njėrėn anė dhe vet rinisė anėn tjetėr dhe njė rritje e rrezikut pėr disa ērregullime shqetėsuese.

Faktorėt gjenetik

Provat tani fuqishėm mbėshtesin faktorėt gjenetik si njė faktor i madh i rrezikshėm pėr varshmėrinė e nikotinės, dhe rikėrkimet tani vėjnė shenjė gjenet e veqanta mund jenė me pėrgjegjėsi. zbulime ėshtė njė cenueshmėri (dobėsi) e pėrgjithsme gjenetike varshmėrinė (prezencėn) e duhanit dhe alkoolit. (Pėr disa njerėz cilėt dėshirojnėtė ndalojnė pirjen e alkoolit si dhe duhanit, njė process i dyfishtė i shėrimit do ishte i efektshėm.)

Faktorėt ekonomik

Disa studime sugjerojnė se lirimi i duhanit e bėn mundur pirjen e duhanit tepėr se sa duhet. Pėr shembull, shtetet kanė taksa ulta pėr duhanin, kjo ėshtė njė pėrparėsi pėr duhanxhinjėt. Dhe, anėn tjetėr ngritja e ēmimit taksave  si dhe vet ngritja e ēmimit duhanit e bėn pakėt pėrdorimin e duhanit tek njerėzit, d.m.th. e redukton apo e pakėson numrin e duhanpirėsve.

Pėrktheu: Osman D. Gashi

                                         www.klubikulturor.com