Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Interesante

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 

 
 
 
 
 
 
 
 

Kolonializmi britanik dhe Darvinizmi

    Kolonisti anglez Tomas Maltus 1798 nxorri teorinė rreth pasojave tė rritjes sė popullsisė. Nė kėtė teori ai tha: “Popullsia rritet nė progresin gjeometrik (2, 4, 8, 16, 32, etj) ndėrsa ushqimi rritet nė progresin aritmetik (2, 4, 6, 8, 10, etj.).” Nė kėtė mėnyrė vjen nė shprehje disharmonia nė mes tė numrit tė popullsisė dhe tė mirave materiale. Nė atė mėnyrė ai propozoi kufizimin e natalitetit (lindshmėrisė) dhe atė vetėm tė klasės sociale dhe klasės punėtore. Dhe me kėtė teori anglezėt kanė shkaktuar luftra dhe kanė pėrdorur metoda tė llojllojshme pėr tė zvogluar numrin e popullsisė. Dhe i shfrytėzonin resurset (burimet) kolonialiste. Edhe sot e kėsaj dite SHBA dhe Anglia rezervat e tyre natyrore nuk i shfrytėzojnė sepse ia marrin vendeve tė tjera dhe resurset e veta i ruajnė pėr kohėt e ardhme.

     Nė ditėt e sotme teoria e Maltusit nuk pranohet sepse ka pasur pėr qėllim mbytjen e njerėzve dhe shkaktimin e luftrave. Por teoricentėt modernė dhe demokratė kanė propozuar teorinė Neomaltusianiste e cila praktikohet sot me tė madhe nė tėrė botėn. Ata propozuan se kufizimi i natalitetit tė bėhet nė kėtė mėnyrė: Pėrmes mjeteve kontraceptive  dhe duke e barazuar gjininė mashkullore me atė femėrore d.m.th., me i barazuar tė drejtat e femrės dhe tė mashkullit si dhe gjėrat tjera qė janė nė kundėrshtim me dinin e All-llahut s.v.t. gjė qė kėtė, ata e kanė arritur deri diku dhe po e bėjnė, veq inshallah tek ne kjo nuk ndodh se nė njė hadith tė Pejgamberit s.a.v.s ku ka thėnė : “Martohuni me ato gra qė lindin shumė se unė do te mburrem me numrin e madh diten e gjykimit”.

      Siē thamė edhe mė parė se si i kanė plaqkitur edhe vendet tjera. Tė gjitha burimet natyrore dhe njerėzore qė shtrihen nga India deri nė Amerikėn Latine shfrytėzoheshin nga perandoria Britanike. Njeriu i bardhė po plaqkitė botėn pėr interesat e veta. Nė kėtė kohė kolonitė kanė qenė jo vetėm nga Anglia por edhe nga Spanja, Portugalia, Franca, Holanda etj., nė kėtė kohė janė quajtur “ethet pėr koloni”

      Kėshtu Spanjollėt vazhduan me ekspeditat e tyre pėr nė Indi, por pėr problemet qė i patėn me Portugalinė ajo filloj rrugėn nga ana perėndimore pėr nė Indi. Kėto ekspedita i  mori Kristofor Kolombo.

     Kristofor Kolombo ishte i pari i cili e zbuloi Amerikėn dhe i pari qė e ndezi njė masakėr tė madhe  nė shek. XV-XVI dhe ai pohoi se ata njerėz qė ishin vendas kishin tiparet e kafshėve d.m.th., Indianet e Amerikės (Kėta nuk ishin Indian por vendas tė Amerikės por Kristofor Kolombo mendoi se ishte nė Indi dhe mu pėr kėtė u quajtėn Indianėt e Amerikės).

    Pushtuesit spanjoll e panė politikėn e Kolombos dhe e ndjeken atė. Masakrat e bėra arriten pėrmasa tė pabesueshme. Si shembull: Porosia e njė ishulli numronte 200.000 banorė kur arriti pėr herė tė parė Kolombo, 20 vjet mė vonė kishin mbetur 50.000 banorė. Ndėrsa nė vitin 1590 vetėm 1000 banorė kjo ishte ēka bėri Kolombo.

      Nė njė libėr tė gjeografisė tė vitit tė parė pėr njė kolonist thoshte kėshtu: Popujt Meksikan e kanė patur njė fe tė keqe dhe ndėrtonin tempujt deri nė tetėdhjetė metra lartėsi dhe i mbysnin njerėzit, ua nxjerrnin zemrat dhe i hudhnin nė zjarr ndėrsa me gjymtyrėt e tyre bėnin gosti sepse nuk kishin kafshė tjera pėrpos qenit. Kolonisti spanjoll Kortesi me shkuarjen e tij te ky popull shfrytėzoi “zgjuarsinė e tij”, e fiset e kėtij vendi e pranuan sepse nuk ju pėlqenin kėto flijime dhe kėshtu ai e merr pushtetin.

     Por nė realitet ėshtė kėshtu:  Kortesi shkeli pėr herė tė parė nė Meksikė nė Shkurt 1590 e gjithė popullsia vendase numėronte 25 milion banorė, por nė vitin 1605 kjo shifėr ra nė njė milion. Kjo ėshtė ajo e vėrteta pėr Kortesin qė e shpalli Meksikėn “Spanja e re”, kurse veten guvernator (1522-1528). Dhe kishte pushtet de facto nė tėrė Amerikėn qendrore por kishte ambicie ta nėnshtroi tėrė Amerikėn dhe ta bėjė njė perandori tė madhe .

     Nė ishullin e Hispanjollės, popullsia kishte qenė 7-8 milion me 1492, ra nė 4 milion nė vitin 1496 dhe vetėm nė 125 vetė ra nė vitin 1570. Sipas shifrave tė historianėve, nė mė pak se njė shekull pasi Kolombo shkeli pėr herė tė parė nė kontinent, 95 milion vendas u masakruan prej koloniziatorėve. Kur Kolombo zbuloi Amerikėn 30 milion vendas popullonin kontinentin. Si rrezulltat i masakrave qė nga ajo kohė e deri tani kanė mbetur mė pak se 2 milion vendas (duke pasur parasysh edhe natalitetin nė atė vend). Arsye qė kėto masakra te pamėshirshme nė kėtė numėr kaq tė madh ishte fakti se popullsia Indogjene (vendase) nuk konsiderohej qenie njerėzore por kafshė. Por kėto pretendime tė koloniziatorėve nuk fituan shumė pėrkrahės. Nė atė kohė nė Europė, fakti qė tė gjithė njerėzit ishin tė barabartė nga Zoti dhe se tė gjithė rrjedhin nga njė paraardhės, Adami, ishte pranuar kaq gjerėsisht sa qė kisha katolike kundėrshtonte nė veēanti kėto vrasje dhe kėto pushtimė plaqkitėse. Njė nga shembujt mė tė njohur pėr kėtė eshtė pėrgjigjja e dhėnė nga ipeshkvi i Kjapasė, Bartolome de las Kasas, i cili mbėrriti nė botėn e re sė bashku me Kolombon dhe deklaroi se vendasit ishin “qenie njerėzore”, si pėrgjigjje ndaj pretendimit tė koloniziatorėvė qė pretendonin se vendasit ishin njė “lloj kafshe”.

     Nė vitin 1537 Papa Pali III mallkoi trajtimin shtazarak qė i bėnin vendasve tė Amerikės dhe kėtu kisha ra nė kundėrshtim me filozofinė materialiste. Dhe si reagim ndaj kishes filozofėt materialist filluan te mohojn Zotin fuqiplotė.

      Me lindjen e filozofisė Materialisto-Darviniste nė shekullin e XIX, racizmi u fuqizua dhe mė shumė dhe u mbėshtet nga Imperialistėt europian dhe idetė e kėtyre filozofėve tė dėshtuar pėrdoren edhe sot nėpėr universitetet, shkolla e institucione tjera arsimore eedukative dhe kėto”ide” tė kėtyre filozofėve kanė lidhshmėri me “idetė” e  Charles Darwinit i cili deklaroi se gjatė gjithė evolucionit ka pasur “raca superiore” si “raca e bardhė” dhe se shtypja e tė tjerėve nga tė bardhėt ishte ligj i natyrės.

Pėrkrahja e kėtyre “ideve” edhe nga diktatori i shek. XX Adolf Hitler

  Nacizmi lindi nė atmosferėn katolike tė Gjermanisė si parti fashiste nacionaliste nė krye me Adolf Hitlerin, para zgjedhjeve presidenciale ne Gjermani ishte kriza ekonomike mbi 6 milionė njerėz te papunė, propaganda naciste premtonte se po tė fitonin nacistėt do te zhduknin papunsinė, do te rritnin pagat dhe do te forconin rendin. Nė zgjedhjet presidenciale tė 13 marsit 1932 Hidenburgu kishte 49.6%, Hitleri 39.1%, Telmani (komunist) 13.2%, Dursterberg (nacionalist) 6.8%, e zgjedhėsve. Partia Nacional-socialiste ishte plotėsisht pėrkrahse e nacizmit. Pėrballė njė gjendje ekonomike e politike tė acaruar, nė janar tė vitit 1933, presidenti, Hidenburgu, ngarkoi Adolf Hitlerin me detyren e kryeministrit (kancelarit) tė Gjermanisė. Ai me marrjen e postit filoji t’i realizonte qėllimet e veta raciste, ai eleminoi tė gjitha partitė tjera dhe e forcoi shėrbimin sekret, eleminoi kundėrshtarėt e tij nė parti dhe krijoi kampet e pėrqėndrimit.

    Ai ishte njė ateist dhe ishte nė kundershtim me fenė, sepse nuk i pėlqente mėshira, dhimbja etj., parime kėto qė i kanė tė gjitha fetė. Hitleri besonte se raca ariane, element bazė i kombit gjerman ishte mė superiore ndaj racave tjera dhe duhej te sundonte mbi racat tjera. Pėrkrahės pėr kėtė e kishte edhe kėshilltarin e tij Heinrich Von Treischke, ky ishte historian racist i ndikuar nga pikėpamjet dhe teoria e evulocionit dhe e racizmit tė Charls Darwin-it.

     Ashtu si Darwini, Hitleri u dha racave joevropiane statusin e majmunėve dhe tha: “Po tė heqėsh gjermanėt nordikė, s`mbetet gjė tjeter pėrveē vallzimit tė majmunėve” nė mitingun e partisė sė tij nė vitin 1933 nė Nuremberg.

      Hitleri pėr shtimin e popullsisė thotė: “Shteti ka pėr detyrė tė shpallė tė papėrshtatshėm prodhimin e cilit do qė duket qartė se ėshtė i sėmurė apo jo i shėndoshė gjenetikisht. Ndalimi i riprodhimit tė personave me tė meta trupore dhe mendore pėr njė kohė 600 vjeēare do tė ēonte nė pėrmisimin e shėndetit tė njeriut”.

Klubi Kulturor

Pėrgatitėn studentėt e historisė

                                         www.klubikulturor.com