Kolonisti anglez Tomas Maltus 1798
nxorri teorinė rreth pasojave tė rritjes sė popullsisė.
Nė kėtė teori ai tha: “Popullsia rritet nė progresin
gjeometrik (2, 4, 8, 16, 32, etj) ndėrsa ushqimi rritet
nė progresin aritmetik (2, 4, 6, 8, 10, etj.).”
Nė kėtė mėnyrė vjen nė shprehje
disharmonia nė mes tė numrit tė popullsisė dhe tė mirave
materiale. Nė atė mėnyrė ai propozoi kufizimin e
natalitetit (lindshmėrisė) dhe atė vetėm tė klasės
sociale dhe klasės punėtore. Dhe me
kėtė teori anglezėt kanė shkaktuar luftra dhe kanė
pėrdorur metoda tė llojllojshme pėr tė zvogluar numrin e
popullsisė.Dhe i
shfrytėzonin resurset (burimet) kolonialiste.
Edhe sot e kėsaj dite SHBA dhe Anglia rezervat e tyre
natyrore nuk i shfrytėzojnė sepse ia
marrin vendeve tė tjera dhe resurset e veta i ruajnė pėr
kohėt e ardhme.
Nė ditėt e sotme teoria e Maltusit
nuk pranohet sepse ka pasur pėr qėllim mbytjen e
njerėzve dhe shkaktimin e luftrave.Por teoricentėt modernė dhe
demokratė kanė propozuar teorinė Neomaltusianiste e cila
praktikohet sot me tė madhe nė tėrė botėn. Ata
propozuan se kufizimi i natalitetit tė bėhet nė kėtė
mėnyrė: Pėrmes mjeteve kontraceptive dhe duke e
barazuar gjininė mashkullore me atė femėrore d.m.th., me
i barazuar tė drejtat e femrės dhe tė mashkullit si dhe
gjėrat tjera qė janė nė kundėrshtim me dinin e
All-llahut s.v.t. gjė qė kėtė, ata e kanė arritur deri
diku dhe po e bėjnė, veq inshallah tek ne kjo nuk ndodh
se nė njė hadith tė Pejgamberit s.a.v.s ku ka thėnė :
“Martohuni me ato gra qė
lindin shumė se unė do te mburrem me numrin e madh diten
e gjykimit”.
Siē
thamė edhe mė parė se si i kanė plaqkitur edhe vendet
tjera.Tė gjitha burimet
natyrore dhe njerėzore qė shtrihen nga India deri nė
Amerikėn Latine shfrytėzoheshin nga perandoria
Britanike.Njeriu i bardhė po
plaqkitė botėn pėr interesat e veta. Nė kėtė kohė
kolonitė kanė qenė jo vetėm
nga Anglia por edhe nga Spanja, Portugalia, Franca,
Holanda etj., nė kėtė kohė janė quajtur “ethet pėr
koloni”
Kėshtu Spanjollėt vazhduan me
ekspeditat e tyre pėr nė Indi, por pėr problemet qė i
patėn me Portugalinė ajo filloj rrugėn nga ana
perėndimore pėr nė Indi. Kėto ekspedita
i mori Kristofor Kolombo.
Kristofor Kolombo ishte i pari i cili e zbuloi Amerikėn
dhe i pari qė e ndezi njė masakėr tė
madhe nė shek. XV-XVI dhe ai pohoi se ata njerėz
qė ishin vendas kishin
tiparet e kafshėve d.m.th., Indianet e Amerikės (Kėta
nuk ishin Indian por vendas tė Amerikės por Kristofor
Kolombo mendoi se ishte nė Indi dhe mu pėr kėtė u
quajtėn Indianėt e Amerikės).
Pushtuesit
spanjoll e panė politikėn e Kolombos dhe e
ndjeken atė. Masakrat e bėra arriten
pėrmasa tė pabesueshme. Si shembull: Porosia e
njė ishulli numronte 200.000 banorė kur arriti pėr herė
tė parė Kolombo, 20 vjet mė vonė kishin mbetur 50.000
banorė. Ndėrsa nė vitin 1590 vetėm
1000 banorė kjo ishte ēka bėri Kolombo.
Nė njė
libėr tė gjeografisė tė vitit tė parė pėr njė kolonist
thoshte kėshtu: Popujt Meksikan e kanė patur njė
fe tė keqe dhe ndėrtonin
tempujt deri nė tetėdhjetė metra lartėsi dhe i mbysnin
njerėzit, ua nxjerrnin zemrat dhe i hudhnin nė zjarr
ndėrsa me gjymtyrėt e tyre bėnin gosti sepse nuk kishin
kafshė tjera pėrpos qenit. Kolonisti spanjoll Kortesi me
shkuarjen e tij te ky popull
shfrytėzoi “zgjuarsinė e tij”, e fiset e kėtij vendi e
pranuan sepse nuk ju pėlqenin kėto flijime dhe kėshtu ai
e merr pushtetin.
Por nė
realitet ėshtė kėshtu: Kortesi shkeli pėr herė tė parė
nė Meksikė nė Shkurt 1590 e gjithė popullsia vendase
numėronte 25 milion banorė, por nė vitin 1605 kjo shifėr
ra nė njė milion. Kjo ėshtė ajo e
vėrteta pėr Kortesin qė e shpalli Meksikėn “Spanja e
re”, kurse veten guvernator (1522-1528). Dhe
kishte pushtet de facto nė tėrė Amerikėn qendrore por
kishte ambicie ta nėnshtroi tėrė Amerikėn dhe ta bėjė
njė perandori tė
madhe .
Nė
ishullin e Hispanjollės, popullsia kishte qenė 7-8
milion me 1492, ra nė 4 milion nė vitin 1496 dhe vetėm
nė 125 vetė ra nė vitin 1570. Sipas shifrave tė
historianėve, nė mė pak se njė shekull pasi Kolombo
shkeli pėr herė tė parė nė kontinent, 95 milion
vendas u masakruan prej
koloniziatorėve. Kur Kolombo zbuloi Amerikėn 30 milion
vendas popullonin
kontinentin. Si rrezulltat i masakrave qė nga ajo kohė e
deri tani kanė mbetur mė pak se 2 milion
vendas (duke pasur parasysh
edhe natalitetin nė atė vend). Arsye qė kėto masakra
te pamėshirshme nė kėtė numėr
kaq tė madh ishte fakti se popullsia Indogjene (vendase)
nuk konsiderohej qenie njerėzore por kafshė.
Por kėto pretendime tė
koloniziatorėve nuk fituan shumė pėrkrahės. Nė
atė kohė nė Europė, fakti qė tė gjithė njerėzit ishin tė
barabartė nga Zoti dhe se tė gjithė rrjedhin nga njė
paraardhės, Adami, ishte pranuar kaq gjerėsisht sa qė
kisha katolike kundėrshtonte nė veēanti kėto vrasje dhe
kėto pushtimė plaqkitėse. Njė nga shembujt mė tė njohur
pėr kėtė eshtė pėrgjigjja e dhėnė nga ipeshkvi i
Kjapasė, Bartolome de las Kasas, i cili mbėrriti nė
botėn e re sė bashku me Kolombon dhe deklaroi se
vendasit ishin “qenie njerėzore”, si pėrgjigjje ndaj
pretendimit tė koloniziatorėvė qė pretendonin se
vendasit ishin njė “lloj kafshe”.
Nė
vitin 1537 Papa Pali III mallkoi trajtimin shtazarak qė
i bėnin vendasve tė Amerikės dhe kėtu kisha ra nė
kundėrshtim me filozofinė materialiste. Dhe si reagim
ndaj kishes filozofėt materialist filluan
te mohojn Zotin fuqiplotė.
Me lindjen e filozofisė Materialisto-Darviniste nė
shekullin e XIX, racizmi u fuqizua dhe mė shumė dhe u
mbėshtet nga Imperialistėt europian dhe idetė e kėtyre
filozofėve tė dėshtuar pėrdoren edhe sot nėpėr
universitetet, shkolla e institucione tjera arsimore
eedukative dhe kėto”ide” tė kėtyre filozofėve kanė
lidhshmėri me “idetė” e Charles Darwinit i cili
deklaroi se gjatė gjithė evolucionit ka pasur “raca
superiore” si “raca e bardhė” dhe se shtypja e tė
tjerėve nga tė bardhėt ishte ligj i natyrės.
Pėrkrahja e kėtyre “ideve” edhe nga diktatori i shek.
XX Adolf Hitler
Nacizmi lindi nė atmosferėn katolike tė Gjermanisė si
parti fashiste nacionaliste nė krye me Adolf Hitlerin,
para zgjedhjeve presidenciale ne Gjermani ishte kriza
ekonomike mbi 6 milionė njerėz te papunė, propaganda
naciste premtonte se po tė fitonin nacistėt do te
zhduknin papunsinė, do te rritnin pagat dhe do te
forconin rendin. Nė zgjedhjet presidenciale tė 13 marsit
1932 Hidenburgu kishte 49.6%, Hitleri 39.1%, Telmani
(komunist) 13.2%, Dursterberg (nacionalist) 6.8%, e
zgjedhėsve. Partia
Nacional-socialiste ishte plotėsisht pėrkrahse e
nacizmit.Pėrballė njė
gjendje ekonomike e politike tė acaruar, nė janar tė
vitit 1933, presidenti, Hidenburgu, ngarkoi Adolf
Hitlerin me detyren e kryeministrit (kancelarit) tė
Gjermanisė.
Ai me marrjen e
postit filoji t’i realizonte qėllimet e veta raciste, ai
eleminoi tė gjitha partitė tjera dhe e forcoi shėrbimin
sekret, eleminoi kundėrshtarėt e tij nė parti dhe krijoi
kampet e pėrqėndrimit.
Ai ishte njė
ateist dhe ishte nė kundershtim me fenė, sepse nuk i
pėlqente mėshira, dhimbja etj.,
parime kėto qė i kanė tė gjitha fetė. Hitleri besonte se
raca ariane, element bazė i kombit gjerman ishte mė
superiore ndaj racave tjera dhe duhej
te sundonte mbi racat tjera.
Pėrkrahės pėr kėtė e kishte edhe kėshilltarin e tij
Heinrich Von Treischke, ky
ishte historian racist i ndikuar nga pikėpamjet dhe
teoria e evulocionit dhe e racizmit tė Charls Darwin-it.
Ashtu
si Darwini, Hitleri u dha racave joevropiane statusin e
majmunėve dhe tha: “Po tė heqėsh gjermanėt nordikė,
s`mbetet gjė tjeter pėrveē vallzimit tė majmunėve” nė
mitingun e partisė sė tij nė vitin 1933 nė Nuremberg.
Hitleri pėr shtimin e popullsisė thotė: “Shteti ka pėr
detyrė tė shpallė tė papėrshtatshėm prodhimin e cilit do
qė duket qartė se ėshtė i sėmurė apo
jo i shėndoshė gjenetikisht. Ndalimi i
riprodhimit tė personave me tė meta
trupore dhe mendore pėr njė kohė 600 vjeēare do tė ēonte
nė pėrmisimin e shėndetit tė njeriut”.