Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Interesante

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 

 
 
 
 
 
 
 
 

Kurani dhe karakteristikat ndijimore e lekurės

Dr. Taxhata Taxhasun: “La ilahe il Allah, Muhamedun resulullah ”

Ky person shqiptoi dėshminė islame (shehadetin) dhe deklaroi se ka pranuar Islamin. Kjo ndodhi gjatė konferencės sė tetė mjeksore, mbajtur nė Rijad tė Arabisė Saudite. Ai ėshtė profesor Taxhata Taxhasun, drejtues i Departamentit tė Anatomisė dhe Embriologjisė  nė Universitetin Shang Mai nė Tajland. Ai tani gjithashtu ėshtė dekani i fakultetit tė mjeksisė nė kėtė universitet. 

Ne i paraqitėm profesor Taxhata Taxhasunit disa ajete kuranore dhe hadithe profetike, tė cilat kishin tė bėnin me specialitetin e tij nė fushėn e anatomisė. Ai tha: "Edhe ne kemi nė librat tona tė shenjta budiste, citate qė pėrshkruajnė nė mėnyrė tė pėrpiktė etapat embriologjike." Ne i thamė atij  se ishim shumė tė interesuar t’i shihnim kėto pėrshkrime dhe tė mėsonim diēka rreth tyre. Profesori na premtoi se do tė na i sillte ato pas njė viti. Kur erdhi pas njė viti pėr tė taktuar studentėt e mjekėsisė, nė universitetin e mbretit Abdulaziz, ia kėrkuam citatet qė na kishte premtuar, por profesori kėrkoi falje, duke thėnė se unė u premtova duke mos e verifikuar kėtė gjė, por pas kėrkimeve dhe hulumtimeve qė bėra, pashė se nė librat budistė nuk kishte citate, tė cilat flasin pėr etapat embriologjike. 

Pas kėsaj ne i ofruam profesorit ligjėratėn e shkruar nga doktor Kith Mur, me titull: "Pėrputhshmėria mes embriologjisė dhe asaj qė ėshtė thėnė nė Kuran dhe Sunet". Kur e pyetėm se a e njihni prof. Kith Mur, na u pėrgjigj se prof. Mur ėshtė ndėr dijetarėt mė tė mėdhenj botėrorė nė kėtė fushė. Pasi e lexoi ligjėratėn e tij, u befasua.

Ne i bėmė prof. Taxhasonit disa pyetje nė fushėn e anatomisė, disa prej tė cilave kishin tė bėnin me djegiet e lėkurės. Ai tha: "Nėse djegia e lėkurės ėshtė e thellė shkakton humbjen e ēdo lloj ndieshmėrie." I thamė se me siguri ju intereson tė dini, se nė librin e shenjtė, nė Kuranin famėlartė, para mė shumė se 1400 vitesh, ėshtė aluduar mbi kėtė, ku thuhet se pabesimtarėt, nė Ditėn e Ringjalljes, do tė dėnohen me dėnim nė ferr dhe sa herė qė t'u digjen lėkurėt, Allahu do t'ua ripėrtėrijė atyre lėkurėn, nė mėnyrė qė ta ndiejnė ndėshkimin. Kėtu pra, aludohet nė atė se qendra e ndjeshmėrisė sė diegieve ndodhet nė lėkurė. Teksti kuranor nė lidhje me kėtė thotė:

”Vėrtet ata qė mohuan argumentet Tona, do t'i hedhim nė zjarr. Sa herė qė atyre t’u digien lėkurėt, ne ua ndėrrojmė me lėkurė tė tjera, qė ta shijojnė dėnimin. Allahu ėshtė i Plotfuqishėm dhe i Mėnēur.” (En Nisa,56)

 A pajtoheni se kjo qė ėshtė thėnė para 1400 vitesh nė Kuranin e shenjtė, ka tė bėjė me indet natyrore qė gjenden nė lėkurė dhe me ndjeshmėrinė e saj?

Prof. Taxhason tha: "Po. Pajtohem se kjo ka tė bėjė me qendrėn e ndjeshmėrisė sė diegieve, sepse ne vargun kuranor thuhet se kur dikush bėn mėkat, do tė dėnohet nė botėn tjetėr dhe, pasi tė digjet lėkura, Allahu do t'i krijojė atij lėkurė tė re, qė tė ndiejė pėrsėri dhimbje dhe kjo gjė do tė pėrsėritet vazhdimisht. Kjo do tė thotė, se qė para 1400 vitesh nė Kuranin e shenjtė aludohet nė atė se qendra e ndjeshmėrisė gjendet nė lėkurė."
Ėshtė e vėrtetė se lėkura ėshtė qendra e ndjeshmėrisė sė djegieve. Nėse ajo digjet plotėsisht, ndjeshmėria humbet. Prandaj Allahu i Madhėruar nė Ditėn e Gjykimit do t'i dėnojė pabesimtarėt me ripėrtėritjen e lėkurės, sa herė qė tė digjet ajo.
Allahu i Madhėruar, nė Kuranin famėlartė, thotė:

"Vėrtet ata qė mohuan argumentet Tona, do t'i hedhim nė zjarr. Sa herė qė atyre t'u digjen lėkurėt, Ne ua ndėrrojmė me lėkurė tė tjera, qė ta shijojnė dėnimin. Allahu ėshtė i Plotfuqishėm dhe i Mėnēur (En Nisa, 56)

Kėshtu ne prof. Taxhasunit i pėrmendėm disa vargje kuranore dhe thėnie tė profetit Muhamed (Paqja dhe bekimet e Allahut qofshin mbi tė!) dhe e pyetėm atė:

A ėshtė e mundur qė Muhammedi (Paqja dhe bekimet e Allahut qofshin mbi tė!) kėto njohuri t'i ketė marrė nga ndonjė burim njerėzor?

Profesori u pėrgjigj se njė gjė e tillė s'ėshtė e mundur!

E pyetėm se nga i mori kėto dije? Ai vazhdoi dhe tha: “Ju pyes unė juve se nga i mori Muhamedi kėto njohuri?!”

Ne i thamė: “Nga Allahu i Madhėruar.” Ai tha: “Kush ėshtė Allahu?” Ne i thamė: “Allahu ėshtė Krijuesi i gjithėsisė. Urtėsia tregon tė urtin, dija nė kėtė univers tregon se ėshtė dhėnė nga i Gjithėdituri, pėrkryeshmėria e universit tregon se ėshtė vepėr e Gjithėnjohėsit, Mėshira dėshmon se ėshtė dhėnė nga Mėshiruesi. Rregulli unik dhe sistemi i pėrkryer i universit dėshmon, se ėshtė vepėr e njė Krijuesi tė Vetėm, tė Lartėsuar dhe Madhėshtor."

Prof. Taxhasun u pajtua me tėrė kėto qė thamė. Mė pas ai u kthye nė vendin e tij, ku mbajti shumė ligjėrata mbi kėtė fenomen, tė cilin e njohu dhe e studioi. Mė pas mė njoftoi se disa studentė pas ligjėratave qė mbajti ai, kanė pranuar fenė islame. Pastaj erdhi koha e simpoziumit tė 8-tė tė mjekėsisė, nė Arabinė Saudite. Nė sallėn e madhe e cila ishte caktuar pėr mbajtjen e simpoziumit shkencor, me titull: " Fenomeni shkencor nė Kuran dhe nė Sunet", ai gjatė katėr ditėve dėgjoi njė numėr profesorėsh muslimanė, dhe jomuslimanė, tė cilėt ligjėruan mbi fenomenin shkencor nė Kuran dhe nė Sunet. Nė fund tė kėtyre ligjėratave, prof. Taxhata Taxhasun u ngrit dhe tha: "Gjatė 3 viteve tė fundit u thellova nė studimin e pėrkthimin e Kuranit tė shenjtė.  Vitin e kaluar prof. Muvaz mė dha ligjėratėn e prof. Ez Zendanit dhe prof. Kith Mur, duke kėrkuar nga unė qė t'i pėrkthej ato nė gjuhėn tajlandeze dhe t'u mbaj disa ligjėrata muslimanėve nė Tajlandė. Unė iu pėrgjigja kėrkesės sė tij. Kėtė mund ta shihni nė kasetėn qė ia dhashė atij, e cila pėrmban studimet e mia dhe atė qė kam kuptuar nga konteksti i thėnieve. Unė besoj vėrtetė se ēdo gjė qė ėshtė pėrmendur nė Kuran para 1400 vjetėsh ėshtė e vėrtetė e qėndrueshme dhe mund tė shpjegohet pėrmes shkencės. Pejgamberi Muhamed s'dinte tė shkruante dhe tė lexonte. S'ka dyshim se ai ėshtė i Dėrguari i Zotit, i cili na solli tė Vėrtetėn. Kjo e vėrtetė atij iu dha pėrmes shpalljes nga Krijuesi, Gjithėnjohėsi i ēdo gjėje. Ky Krijues s'ka dyshim se ėshtė Allahu.
Prandaj besoj se erdhi koha qė tė deklaroj se s'ka zot tjetėr pėrveē Allahut dhe se Muhamedi ėshtė i Dėrguari i Tij".

Ai Kurani nuk ėshtė vetėm se mesazh pėrkujtues pėr gjithė botėn. Sigurisht qė ju do ta mėsoni tė vėrtetėn e tij shumė shpejt. Suretu Sad 87 - 88.

 

Abdulmexhid Zendani

                                         www.klubikulturor.com