Pėr
mjekėsinė ka qenė i njohur fakti se njerėzit qė
vuajnė nga ērregullime epileptike nė tru ndjejnė
edhe simtoma tė tjera. Ata janė mė tė ndjeshėm
edhe ndaj depresionit sesa tė tjerėt. Nga ana
tjetėr gjithmonė e mė shumė prova tregojnė se
edhe e kundėrta ėshtė e vėrtetė. Njerėzit qė
kanė njė histori depresioni e kanė mė tė lehtė
tė zhvillojnė sėmundje epileptike. Njoftohet se
pritet qė zbulimet tė sjellin metoda mė tė mira
pėr tė trajtuar tė dyja sėmundjet.
Organizata
Botėrore e Shėndetsisė pėrllogarit se rreth 50
milionė njerėz nė botė vuajnė nga epilepsia, e
cila praktikisht ėshtė mbingarkesė e njė
aktiviteti elektrik qė zhvillohet periodikisht
nė tru dhe shkakton humbje ndjenjash dhe lėvizje
tė pakontrolluara. Studimet tregojnė se numri i
atyre qė vuajnė nga epilepsia nė vendet nė
zhvillim ėshtė dy herė mė i madh duke u
krahasuar me vendet e industrializuara.
Lidhja e
epilepsisė me depresionin ėshtė vėnė re shekuj
mė parė. Hipokrati, fizikan i Greqisė sė lashtė,
1700 vjet mė parė, kishte vėnė re se epileptikėt
shndėrohen nė melankolikė. Me tė vėrtetė
epileptikėt vuajnė nga depresioni jo vetėm mė
shumė sesa njerėzit e shėndoshė, por edhe sesa
njerėzit me sėmundje kronike si pėr shembull
diabeti. Si rezultat shkencėtarėt e kanė
konsideruar depresionin si njė komplikim tė
epilepsisė.
Neurologu Andres
Kaner thotė se lidhja midis dy sėmundjeve
zhvillohet edhe nė drejtim tė kundėrt.
“Tė
dhėna nga studime tė bėra nė Suedi dhe nė
Universitetin Kolumbia nė Shtetet e Bashkuara,
tregojnė se nė fakt njerėzit me depresion, duke
u krahasuar me ata normalė, janė 3 deri nė 7
herė mė shumė nė rrezik pėr tė kaluar nė
epilepsi.”
Nė njė konventė tė Shoqatės Amerikane pėr
Zhvillimin e Shkencės, tė zhvilluar nė
Uashington kohėt e fundit, Kaner shpjegoi.
“Kjo lidhje e dyfishtė midis depresionit dhe
epilepsisė ndoshta shpjegohet me faktin se tek
tė dy sėmundjet mund tė veprojnė mekanizma
biologjikė tė pėrbashkėt.”
Kėta mekanizma pėrfshijnė ērregullime nė
strukturat e trurit tė quajtura vrigulli ballor
dhe tėmblor, tė cilat sipas skanografive tė bėra
nė Shtetet e Bashkuara, Kanada dhe nė Evropė
kanė tendencė tė mblidhen nga epilepsia dhe
depresioni.”
“Kėshtu qė nuk ėshtė
depresioni qė shkakton epilepsinė apo
anasjelltas, por kėto dy sėmundje kanė tė
njėjtat ērregullime, prandaj nė praninė e njėrės
krijohen kushtet pėr t’u zhvilluar tjetra.”
Ky
kėndvėshtrim i ri i lidhjes midis depresionit
dhe epilepsisė, nxit pėrpjekjet pėr gjetjen e
ilaēeve tė pėrbashkėta nė pėrmirėsimin e kurės
sė dy sėmundjeve. Filip Xhob, farmakologjist nga
Universiteti i Illinoit thotė:
“Ne kemi zbuluar njė
fenomen i cili ka hapur njė fushė krejt tė re
terapeutike. Me tė dhėnat e reja ne kemi
mundėsinė tė krijojmė trajtime mjekėsore mė
efektive tė cilat mund tė pėrdoren tek moshat e
reja duke u dhėnė kėshtu mundėsinė njerėzve tė
mos ndjejnė mė kurrė simtomat e depresionit dhe
epilepsisė.”
Nga studimet e
bėra theksohet se depresioni kėrkon njė kurė
agresive sepse pacientėt me kėtė lloj sėmundje
janė tre herė mė shumė nė rrezik ndaj paralizės,
diabetit, krizave tė zemės dhe parkinsonit.
Burimi: VOA
|