Kurani pėrmban ajete tė ndryshme qė kanė tė bėjnė me
fenomenet tė cilat ndodhin nė atmosferė. Thjesht pėr
krahasim, nuk ka asnjė kontradiktė midis shkencės sė
sotme moderne dhe fenomeneve tė pėrshkruara.
Lartėsia
Njė ndjenjė shqetėsuese qė provohet nė lartėsi tė mėdha
dhe shtohet sa mė shumė tė ngjitesh, tregohet nė Kuran:
“Dhe atė qė Allahu dėshiron ta udhėzojė, Ai ia hap atij
gjoksin pėr Islamin, kurse atij qė Ai dėshiron ta
humbasė, ia mbyll dhe ia shtrėngon gjoksin, sikur tė
jetė duke u ngritur nė qiell. Nė kėtė mėnyrė Allahu
lėshon zemėrimin e Tij mbi ata qė nuk besojnė.”
Enam, 124.
Disa komentues tregojnė se nocioni i mosrehatisė nė
lartėsi tė mėdha ka qenė i panjohur nė kohėn e profetit
Muhamed( alejhi selam), por kjo nuk duket e vėrtetė.
Ekzistenca e majave tė larta mbi dy milje e bėn tė
pabesueshėm faktin qė ata s’do ta kenė ditur
vėshtirėsinė e frymėmarrjes nė lartėsi tė tilla.
Elektriciteti nė atmosferė
Elektriciteti nė atmosferė dhe rrjedhimi i saj, p.sh.:
rrufeja dhe breshėri tregohen nė ajetet e mėposhtme:
“Ndėrkaq, murmurima e madhėron (Zotin njė) me
falėnderimin (qė i takon) e Tij, (e madhėrojnė) edhe
engjėjt nga droja ndaj Tij. E Ai dėrgon rrufetė dhe me
ato godet kė tė dojė. Ndėrsa idhujtarėt polemizojnė
rreth Allahut, e Ai ėshtė ndėshkues i rreptė.”
Rrad, 13.
“Lutje e vėrtetė ėshtė vetėm ajo drejtuar Atij, e ata qė
u luten tė tjerėve pos Tij, ata nuk u pėrgjigjen atyre
asgjė tjetėr, (gjendja e tyre ėshtė) vetėm si e atij qė
shtrin duart (prej sė largu) nga uji, qė ai (uji) t’i
arrijė deri nė gojėn e tij, por (uji) nuk do t’i arrijė
(sepse uji ėshtė send i vdekur e nuk kupton pėr etjen e
tij). E lutja e jobesimtarėve (drejtuar pos Zotit) nuk
ėshtė tjetėr vetėm se dėshtim (kotėsi).”
Rrad, 14.
“A
nuk e ke parė se si Allahu i drejton retė, pastaj i
bashkon, i bėn grumbull ato edhe atėherė e sheh shiun se
si rrjedh prej tyre. Ai lėshon prej sė larti, nga retė e
mėdha si kodra breshėr dhe me tė godit kėdo e ia largon
atij qė do. Shkėlqimi i vetėtimės sė dritės sė resė gati
se s’ta merr tė parėt.”
Nur, 43.
Nė
kėto ajete tregohet qartė lidhja midis formimit tė reve,
tė cilat pėrmbajnė breshėr dhe dukurinė e rrufesė.
Fillimisht lakmia pėr shkak tė pėrfitimeve qė sjellė, mė
pas frika, sepse kur bie ėshtė nė dorė tė Allahut tė
Plotfuqishėm. Lidhja midis dy fenomeneve ėshtė vėrtetuar
sot, nė ditėt tona.
Hijet
Fenomeni i hijeve dhe fakti qė ato lėvizin shpjegohet
thjesht sot.
“Allahu, nga ajo qė krijoi Ai, ju bėri edhe hije, e nė
kodra vendstrehime edhe petka qė ju mbrojnė prej tė
nxehtit dhe petka qė ju mbrojnė nė luftė. Ashtu Allahu
plotėson tė mirat e Tij ndaj jush, nė mėnyrė qė tė
dorėzoheni (besoni).”
Nahl, 81.
“A
nuk po shohin ata (keqbėrėsit) se ēdo send qė e krijoi
Allahu, e sjell hijen e vet djathtas dhe majtas duke iu
pėrulur Allahut (duke i bėrė sexhde) dhe duke qenė
respektues e pėrulės (e si e mbajnė veten lart disa
njerėz).”
Nahl, 48.
“A
nuk e sheh se si Zoti yt e zgjati (andej e kėndej)
hijen, e sikur tė kishte dashur do ta linte nė njė vend,
pastaj diellin e bėmė rrėfyes tė saj. Pastaj Ne atė e
tėrheqim pak nga pak.”
Furkan, 45- 46.
Pėrveē frazave qė tregojnė pėrulje ndaj Allahut, i Cili
ka krijuar ēdo gjė, pėrfshirė kėtu edhe hijet dhe faktit
qė Allahu ka fuqi mbi ēdo gjė, Kurani tregon edhe
lidhjet e diellit me hijet. Ēdokush mund tė sjellė
ndėrmend ditėn nė kohėn e Muhamedit (alejhi selam) kur
besohej se mėnyra se si lėviz hija bėhet sipas lėvizjes
sė diellit nga lindja nė perėndim. Kjo zbatohej pėr
ditėt diellore pėr tė matur kohėn ndėrmjet lindjes sė
diellit dhe perėndimit. Nė fund
do jetė vėrtetuar se kjo ishte e pasaktė. Kurani mė
tepėr tregon pėr funksionin e diellit si tregues i
hijes. Siē e shohim, mėnyra se si e pėrshkruan Kurani
hijen nuk bie nė kundėrshtim me pėrshkrimin e sotėm.