Njė
studim i ri tregon se acidi folik, qė u shtohet
disa ushqimeve, mund tė ketė edhe disa tė mira
tė tjera si pėr shembull parandalimin e
tensionit tė lartė tė gjakut tek gratė. Anne
Maria Donadio thotė se ēdo ditė merr acid folik
me rekomandim tė mjekut pėr parandalimin e
lindjes me defekt tė fėmijės sė saj. Ajo i merr
ato nė formė tabletash krahas ushqimit. Acidi
folik gjendet gjithashtu nė lėngun e portokallit,
fruta, perime, fasule e bukė. Krahas
parandalimit tė lindjeve defektoze, acidi folik
ose folate, mund tė ketė njė tjetėr dobi pėr
gratė pėr uljen e tensionit tė gjakut. Nė kėtė
pėrfundim arriti njė studim botuar kėto ditė nė
revistėn e shoqatės amerikane tė mjekėsisė.
Doktor John Forman i spitalit Brigham thotė se
njė dozė mė e lartė acidi folik duket se pakėson
rrezikun e zhvillimit tė tensionit tė lartė.
Doktor Forman dhe kolegėt e tij pranė spitalit
tė Grave, Brigham nė Boston, studiuan tė dhėnat
dietike tė 150 mijė grave. Ata studiuan dy grup
mosha; 27 deri 44 vjeē dhe 43 deri mė 70 vjeē,
duke vėzhguar marrjen e acidit folik dhe
tensionin e gjakut pėr 8 vjet. Rezultate mė tė
dukshme u vunė re tek gratė e reja. Doktor
Forman thotė se mes grave tė reja, ato qė
konsumuan mbi 1 mijė mikrogram folate nė ditė,
rreziku pėr t’u prekur nga tensioni i gjakut ra
46 pėrqind, nė krahasim me ato gra qė merrnin
200 mikrogram acid folik nė ditė. Tek gratė mė
tė moshuara ky rrezik ra 18 %. Shumė prej grave
amerikane konsumojnė 400 mikrogram acid folik nė
ditė, duke e marrė atė nėpėrmjet ushqimeve. Pėr
marrjen e 1 mijė mikrogramėve, gratė pjesmarrėse
nė studim morrėn folate shtesė. Por doktor
Forman thotė se duhet patur kujdes: “Deri sa tė
kryen studime tė tjera, gratė nuk duhet tė
shtojnė pa arsye dozėn e acidit folik,
megjithatė ne jemi tė gėzuar rreth shpresave qė
kanė krijuar rezultatet e studimit tė tanishėm
pėr parandalimin e tensionit tė lartė tė gjakut.”
Pėrgatiti:
Astrit Lulushi |