Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Faqja juaj

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 
www.pertymoter.net
 
www.islamgjakova.net
 

 
 
 
 
 
 
 
 

Gjurmėt hyjnore: Qeliza

Lexues i dashur, pėr gjurmė hyjnore ka argumente qė janė tė logjikshme, tė arsyeshme, tė pakundėrshtueshme dhe reale sa ka edhe krijesa nė kėtė gjithėsi. Domethėnė ēdo krijesė ėshtė gjurmė e Krijuesit absolut.

Vetė pėrcaktimi i ēdo krijese nė vend tė duhur dhe njėkohėsisht orientimi qė ka ajo krijesė nė atė vend tė duhur nė mėnyrė tė harmonishme reflekton njė gjurmė hyjnore.

Shkrimi nė vijim do tė pėrqendrohet te qeliza (ndėr krijesat mė tė vogla nė trupin e njeriut) nė rolin e saj, funksionin e saj dhe nė strukturėn e saj dhe do tė shohim se a mund tė jetė kjo njė rastėsi apo ėshtė e pėrcaktuar dhe njėkohėsisht e orientuar nga Zoti xh.sh.

Historia e zbulimit tė qelizės

Shkenca qė merret me studimin e qelizės quhet citologji, domethėnė citos-qelizė dhe logos-shkencė, dije. Historia e zbulimit tė qelizės ėshtė e lidhur me historinė e ndėrtimit tė pajisjeve tė para zmadhuese. Nė vitin 1665, duke vėrejtur nė mikroskop prerjen e tapės, anglezi Robert Huk pa se ajo ėshtė e ndėrtuar nga disa dhomėza dhe kėtė formacion ai e quajti qelizė. Qeliza ėshtė element i organizmave tė gjallė zakonisht nė madhėsi mikroskopike, ėshtė njėra ndėr krijesat mė tė vogla nė trupin e njeriut, mirėpo ka njė funksion tė komplikuar dhe luan njė rol shumė tė madh si te njerėzit ashtu edhe te ēdo gjallesė tjetėr nė planetin Tokė.

Roli dhe funksioni i qelizės nė trupin e njeriut ėshtė mrekulli magjepsėse sepse ėshtė e pėrcaktuar nė vend tė duhur dhe orientohet nė mėnyrė tė duhur, domethėnė ekziston njė rregull preciz nė botėn qelizore dhe ky rregull as nuk orientohet nga njeriu e as nuk varet prej tij, mirėpo ekziston.

Nga rregulli - orientimi qė mbretėron dhe qė ekziston nė botėn e kėtyre krijesave tė quajtura qeliza si dhe roli-funksioni qė luajnė kėto qeliza duke u bazuar nė tė dhėnat shkencore dhe zbulimet qė janė bėrė lidhur me qelizėn dhe rolin e tyre, ne do tė shohim se vėrtet e gjithė kjo ėshtė gjurmė hyjnore sepse ėshtė e pėrcaktuar pėr t’i shėrbyer njeriut dhe kjo qelizė njėkohėsisht orientohet nė vazhdimėsi pėr t’i shėrbyer njeriut dhe kjo nuk mund tė jetė rastėsi, sepse po tė jetė rastėsi nuk do tė ketė njė rregull tė tillė.

Nė Kuranin Famėlartė thuhet: “Dhe i Cili pėrcaktoi e orientoi.” (A-ėla: 3)
Madhėshtia e ēdo fjale kuranore ėshtė e njė stili tė lartė, ėshtė gjithėpėrfshirėse dhe ekziston njė urtėsi e madhe pėr ēdo kohė, pėr ēdo vend dhe pėr ēdo njeri.

Ne nuk po e komentojmė kėtė fjali kuranore, por po komentojmė tė dhėnat shkencore qė vėrtetojnė madhėshtinė gjithėpėrfshirėse tė fjalės kuranore.

Pėrcaktoi...

Ėshtė njė fjalė e kėsaj fjalie kuranore, por ēfarė kuptojmė me fjalėn pėrcaktoi?
Nė parim kuptojmė se ēdo gjė Zoti xh.sh. e ka pėrcaktuar ėshtė pėr tė mirėn e njerėzimit e nė kėtė rast pėrcaktoi edhe qelizėn si krijesė qė i shėrben njeriut dhe ėshtė e domosdoshme pėr njeriun dhe qė janė tė nevojshme pėr ēdo gjallesė nė planetin Tokė. Dhe nėpėrmjet fjalėve kuranore Zoti na tregon qartė se pa tė krijuar ty o njeri tė ka pėrcaktuar atė qė ėshtė e mirė pėr ty dhe qė tė nevojitet pėr ekzistencė.

Orientoi...

Po ashtu ėshtė njė fjalė e fjalisė kuranore, e cila reflekton njė orientim qė ndodh nė kėtė gjithėsi dhe njė harmoni tė vazhdueshme e cila mbretėron te ēdo krijesė nga atomet si grimcat mė tė imta po ashtu edhe qelizat pėr tė cilat po flasim e deri te planetėt dhe universi, ku ēdo krijesė lėviz apo kryen funksionin e saj nė njė orientim (harmoni) qė Zoti xh.sh. e ka pėrcaktuar. Po tė mos ishte ky orientim (harmonia), zhvillimi i jetės sė njeriut do tė ishte plotėsisht i pamundur.

Dhe ne jemi dėshmitarė tė kėtij pėrcaktimi dhe orientimi qė ndodh dhe kjo drejtpėrdrejt ėshtė gjurmė hyjnore qė manifestohet nė veten tonė por edhe nė univers gjithėsi.

Nga kėto dy sqarime tė shkurtra qė u cekėn besoj se tani pėr lexuesin ėshtė e qartė se vėrtet Zoti gjithēka e ka pėrcaktuar dhe njėkohėsisht gjithēka orienton nga gjėrat mė tė vogla e deri te ato gjėra mė tė mėdha.

Qeliza ėshtė njėsi themelore elementare dhe funksionale e ēdo organizmi tė gjallė. Kėshtu e definon shkenca se ēfarė ėshtė nė tė vėrtetė qeliza.

Sipas supozimeve apo tė dhėnave shkencore bashkėkohore, njeriu ka pėrafėrsisht 100 trilionė qeliza dhe ēdo qelizė kryen rolin e saj. Biologėt dhe kimistėt i klasifikojnė nė grupe qelizat dhe pastaj ēdo grup qelizash kryen rolin e vet pėr ndėrtimin dhe funksionimin e organizmit. Madhėsia e tyre te njerėzit arrin nė 4-100 mikronė (mikroni ėshtė 1/1000 e milimetrit), mandej nė kėto madhėsi mikroskopike qeliza ka pjesėt e saj pėrbėrėse, qė janė: citoplazma, bėrthama, membrana qelizore. Kėto janė pjesėt kryesore tė saj dhe ndėr pėrbėrėsit inorganikė vendin e parė e zė uji me 70% - 80% tė masės sė qelizės.

Nga tėrė kėto tė dhėna shkencore qė cekėm mė parė, shohim se ka njė komplikim edhe nė kėtė qelizė, saqė vetė studiuesit magjepsen mbi kėtė komplikim qė mbretėron nė strukturėn e saj (qelizės). Jo rastėsisht shkencėtari i njohur Goddard thotė: “Kur ta kuptojmė qelizėn, do ta kuptojmė vetė jetėn.” Shkencėtari ka plotėsisht tė drejtė nė kėtė thėnie, mirėpo ne duhet ta kuptojmė edhe njė gjė me rėndėsi, pėrveē jetės duhet ta kuptojmė se kėtė jetė na e ka mundėsuar Krijuesi dhe njėkohėsisht duhet ta kuptojmė se edhe kėto qeliza i ka pėrcaktuar Krijuesi dhe njėkohėsisht i orienton ato nė trupat tanė dhe kjo ėshtė njė kuptim mė i gjerė se vetė jeta sepse e kupton edhe jetėn, por e kupton edhe dhėnėsin e jetės dhe mundėsuesin e saj, qė ėshtė Zoti xh.sh.

Nga tė dhėnat shkencore do ta dėshmojmė pėrcaktimin dhe orientimin qė Zoti xh.sh. bėn edhe nė qeliza. Shkenca na mėson se nė organizmin e njeriut gjatė gjithė jetės ėshtė proces qė qelizat e vjetra shkatėrrohen dhe tė tjerat prodhohen duke zėvendėsuar tė mėparshmet.

Vetė ky proces qė ndodh nė trupin e njeriut vėrteton pa dhėnė shpjegime tė mėdha orientimin, rregullin dhe harmoninė qė Zoti xh.sh ka pėrcaktuar, sepse nė trupin e njeriut gjatė gjithė jetės po ndodh njė proces qė njeriu nuk e vėren qė po ndodh, mirėpo ai proces ekziston; qelizat e vjetra shkatėrrohen, tė rejat prodhohen duke i zėvendėsuar tė mėparshmet. Shkenca qė u morr me studimin e qelizės nė pėrgjithėsi u quajt citologji, ndėrsa hematologjia nė kėtė rast studion pėrbėrjen e gjakut tė trupit tė njeriut, e cila na tregon rėndėsinė e shkatėrrimit tė qelizave dhe rėndėsinė e prodhimit tė qelizave tė reja.

Hematologjia na mėson se nė qoftė se qelizat tė cilat shkatėrrohen nuk prodhohen, atėherė shkaktohet pakėsimi i gjakut tė njeriut (anemia) apo shfaqet njė ērregullim nė shėndetin e njeriut. E nė qoftė se kjo dukuri ndodh brenda njė kohe tė shkurtėr, ēon nė vdekjen e njeriut, qė nėnkupton se ky qenka njė proces jo rastėsisht, por i orientuar nė mėnyrė precize.

Nė tė kundėrtėn, hematologjia na shpjegon se nė qoftė se nė trupin e njeriut vetėm prodhohen qeliza e nuk shkatėrrohen tė tjerat, atėherė kemi shtim tė kapacitetit tė gjakut (plycythemia) e pastaj kjo shkakton dobėsim tė zemrės, molisje, lodhje, humbje tė oreksit e nė qoftė se ky proces do tė vazhdojė, atėherė ndodh vdekja e njeriut.

Dhe nga kėta shembuj e komente shkencore qė i ilustruam me pak fjalė dėshmohet qartė njė pėrcaktim i rregullt qė ndodh edhe te qelizat dhe njėkohėsisht dėshmohet njė orientim preciz, i cili vazhdimisht ndodh nė trupin e njeriut. Ky pėrcaktim dhe orientim qė ndodh nė vazhdimėsi ėshtė gjurmė e qartė e Krijuesit, sepse nuk mund tė jetė rastėsi prodhim i qelizave nė masė tė duhur dhe shkatėrrimi i tyre po ashtu nė masė tė duhur, sipas supozimeve shkencore organizmi i njeriut prodhon pėr ēdo sekondė 2 milionė qeliza, ndėrsa vetėm brenda ditės nė kushte normale palca e eshtrave prodhon 7 miliardė qeliza tė gjakut, ndėrsa po qe se ėshtė nevoja, palca ashtėrore aktivitetin e saj e rrit edhe pėr 6-8 herė mė shumė. Pėr njeriun qė posedon mendje tė shėndoshė, kėto gjėra nuk ndodhin rastėsisht, por kėto procese qė ndodhin janė qartė gjurmė hyjnore qė manifestohen vazhdimisht.

Pėrveē kėtij procesi, qeliza luan edhe role tė tjera nė trupin e njeriut nga kėndi tjetėr qelizat me tė njėjtėn madhėsi me tė njėjtėn formė dhe me tė njėjtin funksion formojnė indet, ndėrsa me kombinimin e dy apo mė shumė indeve formojnė organin qė kuptohet se qeliza mund tė shihet nga shumė kėnde se si orientohet nė mėnyrė shumė precize, mirėpo ne elaboruam shembuj tė shkurtėr pėr ta kuptuar se vėrtet kėto qeliza luajnė njė rol tė rėndėsishėm te njeriu dhe nėpėrmjet kėtij shpjegimi duam ta bėjmė tė qartė se kjo ėshtė gjurmė hyjnore.

Qėllimisht e morėm qelizėn si shembull krijesė mikroskopike, mirėpo e rėndėsishme nė shėndetin e njeriut, ndėrsa njeriu as qė ka mundėsi ta kontrollojė funksionimin e kėsaj bote qelizore qė ndodh pikėrisht te njeriu mirėpo kėtė e orienton dhe e rregullon Zoti xh.sh dhe pa hezitim ne themi se kjo ėshtė edhe njė nga gjurmėt apo shenjat e shumta tė Krijuesit qė janė manifestuar edhe nė veten tonė, por edhe nė gjithėsi.

Drejtori i sektorit tė virusit tė Sidės nė Organizatėn Botėrore tė Shėndetėsisė, Kevin M. De Cock, konsideron se "kėto rekomandime janė njė hap pėrpara drejt mbrojtjes nga virusi i AIDS- it mirėpo patjetėr duhet tė priten disa vite pėr ta vėrejtur kėtė ndikim pozitiv lidhur me kėtė sėmundje."
Gjithashtu tre studime qė janė zhvilluar nė Afrikė (Kenia, Ugandė dhe Afrikė e Jugut) kanė rezultuar se rrethprerja ēon nė uljen e mundėsisė sė goditjes me virusin e Sidės rreth 60%.

Islami haptas thėrret duke e kryer procesin e synetisė dhe atė e konsideron nė krye tė veprimeve tė natyrshmėrisė njerėzore. Buhariu shėnon nga Ebu Hurejra, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, se i Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, ka thėnė: "Pesė gjėra janė nga natyra e fitres (natyrshmėrisė sė pastėr): bėrja synet (rrethprerja), pastrimi i vendeve tė turpshme (mėnjanimi i qimeve), mėnjanimi i qimeve nga nėnsqetullat, shkurtimi i thonjve dhe shkurtimi i mustaqeve." (Buhariu nr. 5439)

 

Pėrgatiti: Muhamet T. Sheqiri
26.4.2009

                                         www.klubikulturor.com