Lexues i
dashur, pėr gjurmė hyjnore ka argumente qė janė tė
logjikshme, tė arsyeshme, tė pakundėrshtueshme dhe reale
sa ka edhe krijesa nė kėtė gjithėsi. Domethėnė ēdo
krijesė ėshtė gjurmė e Krijuesit absolut.
Vetė pėrcaktimi i ēdo krijese nė vend tė duhur dhe
njėkohėsisht orientimi qė ka ajo krijesė nė atė vend tė
duhur nė mėnyrė tė harmonishme reflekton njė gjurmė
hyjnore.
Shkrimi nė vijim do tė pėrqendrohet te qeliza (ndėr
krijesat mė tė vogla nė trupin e njeriut) nė rolin e saj,
funksionin e saj dhe nė strukturėn e saj dhe do tė
shohim se a mund tė jetė kjo njė rastėsi apo ėshtė e
pėrcaktuar dhe njėkohėsisht e orientuar nga Zoti xh.sh.
Historia e zbulimit tė qelizės
Shkenca qė merret me studimin e qelizės quhet citologji,
domethėnė citos-qelizė dhe logos-shkencė, dije. Historia
e zbulimit tė qelizės ėshtė e lidhur me historinė e
ndėrtimit tė pajisjeve tė para zmadhuese. Nė vitin 1665,
duke vėrejtur nė mikroskop prerjen e tapės, anglezi
Robert Huk pa se ajo ėshtė e ndėrtuar nga disa dhomėza
dhe kėtė formacion ai e quajti qelizė. Qeliza ėshtė
element i organizmave tė gjallė zakonisht nė madhėsi
mikroskopike, ėshtė njėra ndėr krijesat mė tė vogla nė
trupin e njeriut, mirėpo ka njė funksion tė komplikuar
dhe luan njė rol shumė tė madh si te njerėzit ashtu edhe
te ēdo gjallesė tjetėr nė planetin Tokė.
Roli dhe funksioni i qelizės nė trupin e njeriut ėshtė
mrekulli magjepsėse sepse ėshtė e pėrcaktuar nė vend tė
duhur dhe orientohet nė mėnyrė tė duhur, domethėnė
ekziston njė rregull preciz nė botėn qelizore dhe ky
rregull as nuk orientohet nga njeriu e as nuk varet prej
tij, mirėpo ekziston.
Nga rregulli - orientimi qė mbretėron dhe qė ekziston nė
botėn e kėtyre krijesave tė quajtura qeliza si dhe
roli-funksioni qė luajnė kėto qeliza duke u bazuar nė tė
dhėnat shkencore dhe zbulimet qė janė bėrė lidhur me
qelizėn dhe rolin e tyre, ne do tė shohim se vėrtet e
gjithė kjo ėshtė gjurmė hyjnore sepse ėshtė e pėrcaktuar
pėr ti shėrbyer njeriut dhe kjo qelizė njėkohėsisht
orientohet nė vazhdimėsi pėr ti shėrbyer njeriut dhe
kjo nuk mund tė jetė rastėsi, sepse po tė jetė rastėsi
nuk do tė ketė njė rregull tė tillė.
Nė Kuranin Famėlartė thuhet: Dhe i Cili pėrcaktoi e
orientoi. (A-ėla: 3)
Madhėshtia e ēdo fjale kuranore ėshtė e njė stili tė
lartė, ėshtė gjithėpėrfshirėse dhe ekziston njė urtėsi e
madhe pėr ēdo kohė, pėr ēdo vend dhe pėr ēdo njeri.
Ne nuk po e komentojmė kėtė fjali kuranore, por po
komentojmė tė dhėnat shkencore qė vėrtetojnė madhėshtinė
gjithėpėrfshirėse tė fjalės kuranore.
Pėrcaktoi...
Ėshtė njė fjalė e kėsaj fjalie kuranore, por ēfarė
kuptojmė me fjalėn pėrcaktoi?
Nė parim kuptojmė se ēdo gjė Zoti xh.sh. e ka pėrcaktuar
ėshtė pėr tė mirėn e njerėzimit e nė kėtė rast pėrcaktoi
edhe qelizėn si krijesė qė i shėrben njeriut dhe ėshtė e
domosdoshme pėr njeriun dhe qė janė tė nevojshme pėr ēdo
gjallesė nė planetin Tokė. Dhe nėpėrmjet fjalėve
kuranore Zoti na tregon qartė se pa tė krijuar ty o
njeri tė ka pėrcaktuar atė qė ėshtė e mirė pėr ty dhe qė
tė nevojitet pėr ekzistencė.
Orientoi...
Po ashtu ėshtė njė fjalė e fjalisė kuranore, e cila
reflekton njė orientim qė ndodh nė kėtė gjithėsi dhe njė
harmoni tė vazhdueshme e cila mbretėron te ēdo krijesė
nga atomet si grimcat mė tė imta po ashtu edhe qelizat
pėr tė cilat po flasim e deri te planetėt dhe universi,
ku ēdo krijesė lėviz apo kryen funksionin e saj nė njė
orientim (harmoni) qė Zoti xh.sh. e ka pėrcaktuar. Po tė
mos ishte ky orientim (harmonia), zhvillimi i jetės sė
njeriut do tė ishte plotėsisht i pamundur.
Dhe ne jemi dėshmitarė tė kėtij pėrcaktimi dhe orientimi
qė ndodh dhe kjo drejtpėrdrejt ėshtė gjurmė hyjnore qė
manifestohet nė veten tonė por edhe nė univers gjithėsi.
Nga kėto dy sqarime tė shkurtra qė u cekėn besoj se tani
pėr lexuesin ėshtė e qartė se vėrtet Zoti gjithēka e ka
pėrcaktuar dhe njėkohėsisht gjithēka orienton nga gjėrat
mė tė vogla e deri te ato gjėra mė tė mėdha.
Qeliza ėshtė njėsi themelore elementare dhe funksionale
e ēdo organizmi tė gjallė. Kėshtu e definon shkenca se
ēfarė ėshtė nė tė vėrtetė qeliza.
Sipas supozimeve apo tė dhėnave shkencore bashkėkohore,
njeriu ka pėrafėrsisht 100 trilionė qeliza dhe ēdo
qelizė kryen rolin e saj. Biologėt dhe kimistėt i
klasifikojnė nė grupe qelizat dhe pastaj ēdo grup
qelizash kryen rolin e vet pėr ndėrtimin dhe
funksionimin e organizmit. Madhėsia e tyre te njerėzit
arrin nė 4-100 mikronė (mikroni ėshtė 1/1000 e
milimetrit), mandej nė kėto madhėsi mikroskopike qeliza
ka pjesėt e saj pėrbėrėse, qė janė: citoplazma, bėrthama,
membrana qelizore. Kėto janė pjesėt kryesore tė saj dhe
ndėr pėrbėrėsit inorganikė vendin e parė e zė uji me 70%
- 80% tė masės sė qelizės.
Nga tėrė kėto tė dhėna shkencore qė cekėm mė parė,
shohim se ka njė komplikim edhe nė kėtė qelizė, saqė
vetė studiuesit magjepsen mbi kėtė komplikim qė
mbretėron nė strukturėn e saj (qelizės). Jo rastėsisht
shkencėtari i njohur Goddard thotė: Kur ta kuptojmė
qelizėn, do ta kuptojmė vetė jetėn. Shkencėtari ka
plotėsisht tė drejtė nė kėtė thėnie, mirėpo ne duhet ta
kuptojmė edhe njė gjė me rėndėsi, pėrveē jetės duhet ta
kuptojmė se kėtė jetė na e ka mundėsuar Krijuesi dhe
njėkohėsisht duhet ta kuptojmė se edhe kėto qeliza i ka
pėrcaktuar Krijuesi dhe njėkohėsisht i orienton ato nė
trupat tanė dhe kjo ėshtė njė kuptim mė i gjerė se vetė
jeta sepse e kupton edhe jetėn, por e kupton edhe
dhėnėsin e jetės dhe mundėsuesin e saj, qė ėshtė Zoti
xh.sh.
Nga tė dhėnat shkencore do ta dėshmojmė pėrcaktimin dhe
orientimin qė Zoti xh.sh. bėn edhe nė qeliza. Shkenca na
mėson se nė organizmin e njeriut gjatė gjithė jetės
ėshtė proces qė qelizat e vjetra shkatėrrohen dhe tė
tjerat prodhohen duke zėvendėsuar tė mėparshmet.
Vetė ky proces qė ndodh nė trupin e njeriut vėrteton pa
dhėnė shpjegime tė mėdha orientimin, rregullin dhe
harmoninė qė Zoti xh.sh ka pėrcaktuar, sepse nė trupin e
njeriut gjatė gjithė jetės po ndodh njė proces qė njeriu
nuk e vėren qė po ndodh, mirėpo ai proces ekziston;
qelizat e vjetra shkatėrrohen, tė rejat prodhohen duke i
zėvendėsuar tė mėparshmet. Shkenca qė u morr me studimin
e qelizės nė pėrgjithėsi u quajt citologji, ndėrsa
hematologjia nė kėtė rast studion pėrbėrjen e gjakut tė
trupit tė njeriut, e cila na tregon rėndėsinė e
shkatėrrimit tė qelizave dhe rėndėsinė e prodhimit tė
qelizave tė reja.
Hematologjia na mėson se nė qoftė se qelizat tė cilat
shkatėrrohen nuk prodhohen, atėherė shkaktohet pakėsimi
i gjakut tė njeriut (anemia) apo shfaqet njė ērregullim
nė shėndetin e njeriut. E nė qoftė se kjo dukuri ndodh
brenda njė kohe tė shkurtėr, ēon nė vdekjen e njeriut,
qė nėnkupton se ky qenka njė proces jo rastėsisht, por i
orientuar nė mėnyrė precize.
Nė tė kundėrtėn, hematologjia na shpjegon se nė qoftė se
nė trupin e njeriut vetėm prodhohen qeliza e nuk
shkatėrrohen tė tjerat, atėherė kemi shtim tė
kapacitetit tė gjakut (plycythemia) e pastaj kjo
shkakton dobėsim tė zemrės, molisje, lodhje, humbje tė
oreksit e nė qoftė se ky proces do tė vazhdojė, atėherė
ndodh vdekja e njeriut.
Dhe nga kėta shembuj e komente shkencore qė i ilustruam
me pak fjalė dėshmohet qartė njė pėrcaktim i rregullt qė
ndodh edhe te qelizat dhe njėkohėsisht dėshmohet njė
orientim preciz, i cili vazhdimisht ndodh nė trupin e
njeriut. Ky pėrcaktim dhe orientim qė ndodh nė
vazhdimėsi ėshtė gjurmė e qartė e Krijuesit, sepse nuk
mund tė jetė rastėsi prodhim i qelizave nė masė tė duhur
dhe shkatėrrimi i tyre po ashtu nė masė tė duhur, sipas
supozimeve shkencore organizmi i njeriut prodhon pėr ēdo
sekondė 2 milionė qeliza, ndėrsa vetėm brenda ditės nė
kushte normale palca e eshtrave prodhon 7 miliardė
qeliza tė gjakut, ndėrsa po qe se ėshtė nevoja, palca
ashtėrore aktivitetin e saj e rrit edhe pėr 6-8 herė mė
shumė. Pėr njeriun qė posedon mendje tė shėndoshė, kėto
gjėra nuk ndodhin rastėsisht, por kėto procese qė
ndodhin janė qartė gjurmė hyjnore qė manifestohen
vazhdimisht.
Pėrveē kėtij procesi, qeliza luan edhe role tė tjera nė
trupin e njeriut nga kėndi tjetėr qelizat me tė njėjtėn
madhėsi me tė njėjtėn formė dhe me tė njėjtin funksion
formojnė indet, ndėrsa me kombinimin e dy apo mė shumė
indeve formojnė organin qė kuptohet se qeliza mund tė
shihet nga shumė kėnde se si orientohet nė mėnyrė shumė
precize, mirėpo ne elaboruam shembuj tė shkurtėr pėr ta
kuptuar se vėrtet kėto qeliza luajnė njė rol tė
rėndėsishėm te njeriu dhe nėpėrmjet kėtij shpjegimi duam
ta bėjmė tė qartė se kjo ėshtė gjurmė hyjnore.
Qėllimisht e morėm qelizėn si shembull krijesė
mikroskopike, mirėpo e rėndėsishme nė shėndetin e
njeriut, ndėrsa njeriu as qė ka mundėsi ta kontrollojė
funksionimin e kėsaj bote qelizore qė ndodh pikėrisht te
njeriu mirėpo kėtė e orienton dhe e rregullon Zoti xh.sh
dhe pa hezitim ne themi se kjo ėshtė edhe njė nga
gjurmėt apo shenjat e shumta tė Krijuesit qė janė
manifestuar edhe nė veten tonė, por edhe nė gjithėsi.
Drejtori i sektorit tė virusit tė Sidės nė Organizatėn
Botėrore tė Shėndetėsisė, Kevin M. De Cock, konsideron
se "kėto rekomandime janė njė hap pėrpara drejt
mbrojtjes nga virusi i AIDS- it mirėpo patjetėr duhet tė
priten disa vite pėr ta vėrejtur kėtė ndikim pozitiv
lidhur me kėtė sėmundje."
Gjithashtu tre studime qė janė zhvilluar nė Afrikė (Kenia,
Ugandė dhe Afrikė e Jugut) kanė rezultuar se rrethprerja
ēon nė uljen e mundėsisė sė goditjes me virusin e Sidės
rreth 60%.
Islami haptas thėrret duke e kryer procesin e synetisė
dhe atė e konsideron nė krye tė veprimeve tė
natyrshmėrisė njerėzore. Buhariu shėnon nga Ebu Hurejra,
Allahu qoftė i kėnaqur me tė, se i Dėrguari i Allahut,
lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, ka thėnė:
"Pesė gjėra janė nga natyra e fitres (natyrshmėrisė sė
pastėr): bėrja synet (rrethprerja), pastrimi i vendeve
tė turpshme (mėnjanimi i qimeve), mėnjanimi i qimeve nga
nėnsqetullat, shkurtimi i thonjve dhe shkurtimi i
mustaqeve." (Buhariu nr. 5439)