Dy
studime tė reja nė fushėn e sėmundjeve tė zemrės
tregojnė se vetėm ulja e nivelit tė kolesterinės
mund tė mos jetė hap i mjaftueshėm pėr
parandalimin e njė goditjeje nė zemėr.
Shkencėtarėt kanė vėnė re se krahas nivelit tė
lartė tė kolesterinės, ėshtė edhe niveli i
inflamacionit tė arterieve qė shton rrezikun e
goditjeve nė zemėr. Ēdo vit qindra mijėra njerėz
pėsojnė goditje nė zemėr apo bllokim tė artereve
koronare, pavarėsisht nga niveli normal i
kolesterinės. Doktor Steven Nisen i klinikės sė
Klevelandit thotė se duke parė nivelet e
kolesterinės si dhe nivelin e inflamacionit
brenda artereve tė pacientit u shpjeguan disa
probleme. Gjithnjė e mė shpesh po vihet re se
kur arteret pėrbrenda janė tė prekura apo tė
acaruara, kolesterina dhe pllakėzat e kanė mė tė
lehtė pėr t’u grumbulluar pėrgjatė mureve tė
brendėshme tė artereve. Me kalimin e kohės
inflamacioni ose ky acarim mund tė bėjė qė
pllakėzat tė pėsojnė frakturė, duke bllokuar
qarkullimin e gjakut, gjė qė bėhet shkak pėr
goditje nė zemėr. Doktor Paul Riker i spitalit
Brigham thotė se tė dhėnat e reja tregojnė se
ulja e shkallės sė inflamacionit pakėson dukshėm
rrezikun nga goditjet nė zemėr. Nė studim u
morrėn nė shqyrtim pacientė qė kishin pėsuar
goditje nė zemėr dhe qė pėrpiqeshin tė shmangnin
njė goditje tė dytė. Gjatė studimit, niveli i
kolesterinės ra dukshėm, ndėrsa me uljen e
nivelit tė inflamacionit, rreziku ndaj goditjeve
nė zemėr pakėsohej me 50 pėrqind.Shkencėtarėt
thonė se niveli i inflamacionit tė artereve mund
tė matet nėpėrmjet njė analize tė thjeshtė gjaku.
Niveli i inflamacionit mund tė ulet nėpėrmjet
ilaēeve si dhe nėpėrmjet dietave, rėnies nga
pesha, ushtrimeve fizike dhe heqjes dorė nga
duhani dhe alkooli.
Pėrgatiti: Astrit Lulushi |