Debateve qė zgjasin
me vite nė lidhje me teorinė e evolucionit duket se
shkencėtarėt po i japin fund. Kėshtu qė edhe njė teori e
hedhur nga ana e Darvinit po zhduket pėr tė mos u
shfaqur kurrė mė.
Njė faqe e re nė debatet e stėrzgjatura u hap kėtė verė.
Shkencėtarėt me famė botėrore deklaruan se hulumtimet e
viteve tė fundit mbi fosilet e zhvleftėsojnė teorinė
ekzistuese, por pati edhe tė tillė qė thanė se kėto
zbulime mund tė ndihmojnė nė ristrukturimin e kėsaj
teorie.
Sipas teorisė sė evolucionit, njeriu modern, ka kaluar nėpėr 3 faza
pėr tė arritur nė formėn e njeriut qė njohim sot.
Paraardhėsit e parė tė njeriut modern, i cili jetoi
miliona vjet mė parė, i dhanė emrin Homo Habilis.
Pastaj erdhi Homo Erektus. Dhe sė fundi, njeriu qė
njohim sot, Homo Sapiens.
Mirėpo kjo renditje pėsoi goditje tė rėndė nga deklaratat e fundit
tė shkencėtarėve. Paleantrologia amerikane Maeve Leakey,
nė prononcimin qė i bėri agjencisė AP tha: Zbuluam se
dy llojet e para tė njeriut (Homo Habilis dhe Homo
Erektus), qė normalisht duhej tė jetonin nė periudha tė
ndryshme, kanė jetuar sė bashku pėrgjatė 500 mijė
viteve.
Nė gėrmimet e bėra nė Kenia nė vitin 2000, nė tė njėjtėn shtresė
tokėsore u gjend njė kafkė qė i pėrkiste Homo Erektusit
dhe njė asht i nofullės sė Homo Habilisit. Pas studimeve
qė zgjatėn rreth 7 vite u kuptua se tė dy fosilet kishin
jetuar nė tė njėjtėn kohė. Kjo gjė e ēuditi jashtė mase
botėn shkencore, pasi deri mė tani mendohej qė Homo
Habilisėt kishin jetuar 2.5 - 1.8 milion vite mė parė,
kurse Homo Erektusėt 1.9 milion vite mė parė.
Pėrmblodhi dhe shqipėroi:
Ai i cili ka nevojė pėr Allahun
11.1.2008