“Pasha detin e
mbushur ( ose detin e ndezur flakė nė Kiamet)” (Sure 52:6)
Ky ajet
kuranor vjen gjithashtu nė kontekst tė betimit ku nėnvizon
kuptimin special tė subjektit duke marrė parasysh se betimi
ėshtė dhėnė, Allahu i Madhėruar e definon mė lartė nevojėn
qė t’i jepet kėtij betimi.
Por, ēfarė
ėshtė kuptimi special i detit tė mbushur (ose detin e ndezur
flakė nė Kiamet)? Tė dyja, uji dhe zjarri, janė tė
papajtueshėm, uji e shuan zjarrin dhe zjarri shkakton qė uji
tė vlojė dhe tė avullohet. Si mundet qė njė oqean i mbushur
plot me ujė tė ndizet flakė? Pėrse kėtė papajtueshmėri e
kanė shkruar mė herėt komentatorėt e Kuranit Famėlartė se
ata mendojnė se kjo mund tė ndodhė vetėm nė Ditėn e Fundit,
duke iu referuar ajeteve tė tjera nė Kuran ku kėto gjėra
janė tė pėrshkruara me qartėsi ( Sure 81: 6). Megjithatė,
konteksti me tė cilin ėshtė betuar “Pasha detin e mbushur”
dhe 5 ajete vijuese pėrshkruajnė realitetin se tė gjitha
ekzistojnė nė botėn tonė, kėtu.
Nė
kuptimin gjuhėsor, ka kuptimin e mbiemrit “el mesxhur” ose “
I ndezur flakė” ėshtė kėrkuar me zell. Sipas kuptimit
gjuhėsor derivuar prej njė mbiemri ( el mesxhur) ėshtė “Plot
me ujė dhe pengim prej shkeljeve (ecjeve) e vazhdueshme
sipėr, pranė masave kontinentale.” Kjo ėshtė korrekte, sepse
sasia mė e madhe e ujit tė freskėt sot (77% e ujit tė
gjithė Tokės), ėshtė i kurthuar nė formė tė ēarēafėve tė
trashė prej akulli nė dy regjionet polare, gjithashtu edhe
nė formė tė kapakut tė akullt nė malet e ngritura lartė.
Prej kėsaj mase tė madhe tė akullit qė shkrihet, niveli i
temperaturės sė atmosferės pėson ndyshime pėr 4-50C
mė tė ulėt sipėr mesatares sė tyre.
Nė kėtė rast kjo shkrirje mund tė rrisė nivelin e ujit nė
ditėt e sotme nė det dhe oqean pėr 100 m, e cila ėshtė e
mjaftueshme tė fundosė sot nė mėnyrė tė qartė shumicėn e
krahinave tė njerėzve ku jetojnė. Megjithatė, shkencėtarėt e
tokės kanė zbuluar se tė gjitha oqeanet dhe detrat ( si Deti
i Kuq dhe Deti Arabik) janė fizikisht tė ndezur nė flakė,
ndėrsa tė tjerėt ( si Deti Mesdhe, Deti i Zi dhe Deti Kaspik)
nuk janė.
Siē thamė mė
lartė, mė shumė se 64000 km tė vijave ndarėse tė Detit tė
hapur janė deri tani tė vendosura nė harta rreth e rrotull
nė detin e hapur, luginave tė ēara. Kėto vija ndarėse tė
oqeaneve janė komponuar nė mėnyrė bazike tė gurėve vullkanik
bazltik tė cilėt janė derdhur jashtė nė zonat e luginave
oqeanike ( nė temperaturė tė ulėt rreth 10000C
ose mė shumė).
Ky ndėrtim i
vullkaneve oqeanike, me intensitet nė vijat ndarėse tė
oqeanit tė hapur, shpėrndahet jashtė lateralisht, duke
gjeneruar fenomenin e dyshemes sė detit. Kėto lugina tė ēara
janė nė mėnyrė konstante tė mbushura me rrjedhje tė bazaltit
tė fresktėt nė rrasa tė reja tė kores oqenaike qė ndėrtohen
gradualisht nė tė dyja pjesėt tė luginės. Vullkanėt oqeanik
tė hapur vijnė prej ēarjes sė vullkanit, i cili buron prej
luginave tė oqeanit tė hapur sisteme tė cilat korja e
oqeanit luginizohet dhe pjesa opozite e zonės sė luginės
ėshtė e shtyer anash prej burimit tė masave nė qendėr tė
luginės nė oqeanin e hapur, duke shkaktuar kshtu zbrazje
pėrgjatė kreshtės sė bushtit. Dyshemeja e detit me basalt
formon sipėrfaqe tė kores nė oqean ( e cila ėshtė
mesatarisht 7 km e trashė), normalisht konsiston prej
sekuencave nė vijim ( prej majės e deri nė fund).
0-1km tė sedimentimuar (
maja)
1 km jasteku i lavės
sė bazaltit
5 km truall i gabros
prej digave ( fundi)
Fenomenet
post-eruptive mund tė vijnė si rezultat prej interakcionit
tė ujrave freotike me gurėt e nxehtė tė varrosur duke
pėrfshirė:
1.Pranverat e
nxehta, tė cilat janė tė formuara ku ujrat freotike janė nė
kontakt me magmėn e nxehtė tė kuqe, ndėrsa gurėt e nxehtė
janė tė nxehur dhe mineralizuar.
2.Gajzerėt, tė
cilėt janė erupcione periodike tė ujit tė vluar ( 200 oC
ose mė shumė) deri te qarkullimi me ujrat tė sipėrnxehta nė
thellėsi tė cilat janė direkt ose nė kontakt me magmėn e
nxehtė tė kuqe, ose me gurėt e nxehtė(1000oC ose
mė shumė).
3.Grykė e
gazrave, janė gazra qė dalin prej ujit tė avullit tė
pasuruar me SO2, H2S, HF (sipas
rregullit me bollekt).
4.Solfotarėt,
janė grykė e gazrave tė pasura me Sulfur i kompozuar me H2S.
Shumica e
aktiviteteve vullkanoike nė fund tė detit dhe oqeaneve kanė
qenė gjatė 20-30 milion viteve, megjithatė disa prej tyre
kanė mbijetuar nė aktivitetin e tyre pėr 100 milion vjet ose
mė shumė (p.sh: Ishujt Kanarie). Gjatė kėsaj periode tė
gjatė tė aktivitetit, formimi i koreve tė vullkaneve kanė
lėvizur pėr disa qindra kilometra prej cepit tė pllakės
konstante. Si pasojė e kėsaj, koret vullkanike janė bėrė tė
pasur me trup tė magmės e cila pėrdoret pėr t’i ushqyer ata,
prej kėtu kėto kore vullkanike tė lėvizshme janė shuar dhe
vdekur. Dyshemeja e tanishme e Oqeanit Paqėsor pėrmban njė
numėr tė madh tė pėrmbyturish, kratere vullkanike tė shuara,
pėrbri njė numri tė madh tė vullkaneve violentė atkiv tė
cilėt formojnė njė unazė tė pėrbashkėt tė quajtur Unaza e
Zjarrtė.
Siē thamė mė
lartė, ngrihet nė diskutim se tė gjitha detet dhe oqeanet,
tė cilat janė momentalisht tė zbuluara, tė pėrhapura me
dysheme tė detit fizikisht nė zjarrė (flakėrimi i shkatuar
prej aktivitetit vullkanik nė fundin e tyre), ndėrsa detet e
mbyllura nuk janė. FlakėrimI nė shtratin e detit ėshtė nė
formė tė shumė rrjedhjeve bazaltike tė nxehta dhe nxehje tė
tjera magmatike tė mbushura jashtė prej luginave tė ēara tė
litosferės sė Tokės. Kėto ēarje shkojnė prej 10-100 km pėr
rreth globit, nė tė gjitha drejtimet nė thellėsi prej 65-150
km, ku i lidhin shtretėrit e deteve me nxehtėsi tė lartė,
gjysmė tė shkrirė (astrosfera). Ky ėshtė shkaku qė deti tė
jetė njė zjarr nė mėnyrė fizike ( ose nė ngalem tė fundit tė
kuq tė nxehtė).
Kėto fakte
goditėse tė shumta tė planetit tonė nuk ishin tė njohura
deri vonė , rreth viteve 60-70 tė shekullit XX. Pėrmendja e
shkoqitur nė Kuran me kėto goditje, por faktet e fshehura
thellė tė deteve dhe oqeaneve tona ėshtė njė dėshmi e qartė
qė ky Libėr i Famshėm ėshtė fjalė e Krijuesit, ėshtė nė
pastėrtinė hyjnore.