A e ka pėrdorur
ndonjėherė I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s hedhjen e
kupave (hixhamin) si masė terapeutike, pėr shėrimin e
kokė dhimbjes?
Hedhja e kupave (hixhami)
nėnkupton nxerrjen e gjakut tė keq i cili gjendet nėn
lėkurėn e trupit tė njeriut, ky process ėshtė njė
trajtim mjeksor. Ėshtė treguar prej Ibn Abbasit r.a. se
I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s ka thenė: “Shėrimi
ėshtė nė tri gjėra: lėshimi i gjakut pėrmes prerjes sė
lėkurės pas hedhjes sė kupave (hixhami),
tė ushqyerit me mjaltė, dhe djegia e lėkurės pėr shėrim
(kauterizimi me zjarr),por djegien e
lėkurės (kauterizimin) ia ndaloj Ummetit tim”
(Transmeton Buhariu).
Hedhja e kupave apo
nxjerrja e gjakut (hixhami) ėshtė praktikė e miratuar
nga I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s, i cili edhe i
paguante tė tjerėt pėr kėtė masė terapeutike. Nxerrja e
gjakut tė keq bėhėt pėr shėrimin e kokėdhembjes. Disa
dijetarė pajtohen se kur njeriu bėn hedhjen e kupave
pėrderisa ėshtė duke agjėruar, e prish agjėrimin edhe ai
nė tė cilin ėshtė bėrė hixhami, poashtu e prish
agjėrimin edhe ai i cili merret e kėtė process (ai qė iu
bėn tė tjerėve).
Kėrkimet moderne kanė
arritur kulmin nė rezultatin se hedhja e kupave ėshtė
njėra nga metodat mė efektive dhe mė e sigurtė
terapeutike. Kjo ėshtė provuar me efektshmėri tek shumė
tė sėmuar. Veē kėsaj, kjo paraqet njė mėnyrė natyrale tė
trajtimit qė ndryshon prej trajtimit mjeksor duke
pėrdorur barna tė ndryshme qė ndoshta edhe qojnė edhe mė
nė keqsimin e sėmundjes apo dhimbjes. Sidoqoftė, masa
ekstreme mirren, pėr sterilizim nė mėnyrė qė t’i
shmangen mundėsisė sė infektimit. Kjo pėrfshin atė se
pajisjet tė cilat pėrdoren pėr hixham duhet tė jenė tė
pastra dhe tė pėrdoren vetėm pėr njė person dhe pastaj
tė sterilizohen pėr pėrdorim tė mėtutjeshėm.
I Dėrguari i All-llahut
s.a.v.s ka thėnė:”Ėshtė i bekuar ai rob i cili lėshon
gjak me anė tė prerjes sė lėkurės (flebotomia).
Kjo pastron gjakun, qetėson pezmatimet e brendshme dhe
forcon tė parit.” (Buhariu dhe Muslimi)
Shkencėtarėt kanė
zbuluar se heqja e gjakut (flebotomia apo ventuza) mund
tė shėrojė disa sėmundje tė zemrės, probleme me gjak dhe
disa lloje tė mėlēisė. Pėr mė tepėr, nė rast tė rritjes
sė papritur tė shtypjes sė gjakut e cila mund tė jetė e
pėrcjellur me shenja apo kushte gjysmė kome, hixhami (flebotomia)
ėshtė ajo e cila duhet. Disa raste tė sėmundjeve tė
mėlēisė, siē ėshtė dėmtimi i mėlēisė i cili nuk i
pėrgjigjet medikamenteve apo ilaqeve, mund tė shėrohet
me hixham (flebotomi). Disa sėmundje tė gjakut siē ėshtė
rritja e sasisė sė hemoglobinės mund tė kėrkojė trajtim
(tretman) nga heqja e gjakut (hixhami) ashtu qė tė
ndaloj ndonjė efekt anėsor. Ėshtė e rėndėsishme tė
pėrmendet se numri i qelizave tė kuqe rritet tek ata tė
cilėt jetojnė nė hapsira malore ku atje gjenden sasi mė
e vogėl e oksigjenit. Kjo ndoshta edhe pėr shkak tė
temperaturės sė madhe nė tė cilėn gjendje gjėndrrat e
djersės fillojnė aksionin dhe kjo shpie deri tek rritja
e numrit tė qelizave tė kuqe. Nuk ka mrekulli si ajo e
Pejgamberit s.a.v.s. i cili thotė: “Sa i mirė ėshtė
shėrimi me hixham (heqje tė gjakut tė keq).”