Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Faqja juaj

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 
www.pertymoter.net
 
www.islamgjakova.net
 

 
 
 
 
 
 
 
 
Lani duart tuaja

Njė studim shkencor, i publikuar nga revista mjekėsore britanike, vėrteton se larja e duarve konsiderohet mė e mirė se ēdo ilaē tjetėr pėr shėrimin e shumė sėmundjeve. Kėtė e thotė shkenca, por thua ē'thotė Kurani?
Duke lexuar kėto fakte, nuk na mbetet gjė tjetėr vetėm se tė themi: I lartėsuar qoftė Allahu! Faktin qė vėren ēdo besimtar, dashamirės i shkencės dhe i Kuranit, ėshtė se ēdo gjė me tė cilėn ka ardhur Kurani e vėrteton shkenca bashkėkohore. Madje, nėse shikojmė me vėmendje nė ēdo zbulim shkencor bashkėkohor, vėrejmė dy gjėra:

1- Pėr ēdo tė vėrtetė shkencore pėr tė cilėn shkenca thotė se ka dobi, Kurani na ka urdhėruar pėr tė!

2- Pėr ēdo tė vėrtetė shkencore pėr tė cilėn shkenca thotė se ka dėm, Kurani na ka ndaluar nga ajo!

Tė dashurit e mi pėr hir tė Allahut! Kohė pas kohe mė vinė idetė nga vėllezėrit dhe motrat rreth zbulimeve shkencore bashkėkohore, nė tė cilat ka tipare tė mrekullisė nė Librin e Allahut ose nė Sunetin e tė Dėrguarit, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, ku motivet e tyre nė kėtė drejtim janė dashuria ndaj Kuranit dhe dashuria ndaj atij qė i zbriti ky Kuran, tė Dėrguarit tonė Muhamed, paqja e Allahut qoftė mbi tė. Vėllezėrve dhe motrave gjithnjė u them: Prej veprave mė tė mira absolutisht ėshtė thirrja nė rrugėn e Allahut tė Lartėsuar: "E kush flet mė bukur se ai qė i fton njerėzit drejt Allahut, bėn vepra tė mira dhe thotė: “Unė, me tė vėrtetė jam musliman.” (Fussilet, 33)

Konsideroj se vepra mė e lehtė nė kėtė kohė ėshtė thirrja nė rrugėn e Allahut. Mjafton tė kontribuosh me njė ide, qė mund tė jetė bėrthamė fillestare pėr njė studim i cili mund tė jetė shkak pėr udhėzimin e njė njeriu, kurse ty tė takon shpėrblimi sikurse i atyre qė kontribuojnė nė kėtė hulumtim. Tė kontribuosh nė pėrhapjen e njė mrekullie kuranore mund tė jesh shkak pėr udhėzimin shumė njerėzve, kurse ty tė takon shpėrblimi i tė gjithė tė udhėzuarve duke mos iu pakėsuar asgjė nga shpėrblimi i tyre.

Nė kėtė kontekst kujtojmė fjalėt e tė dashurit tonė, paqja e Allahut qoftė mbi tė, i cili thotė: "Kush bėn nė Islam njė sunet tė mirė, ka shpėrblimin e tij dhe tė atyre qė punojnė me tė pas tij, pa u pakėsuar prej shpėrblimeve tė tyre asgjė.” Tė vėrtetėn e ka thėnė i Dėrguari i Allahut. Lus tė gjithė vėllezėrit tė kontribuojnė nė pėrhapjen e shkrimeve tė tilla tė dobishme, ēdokush sipas mundėsisė, kohės dhe rrethanave. Mos thuaj se ēfarė do tė pėrftoj nga kjo, por kontribuo nė pėrhapjen e njė mrekullie ose ofrimin e njė ideje tė dobishme, ndoshta kjo vepėr mund tė jetė shkak pėr hyrjen tėnde nė xhenet, e Allahu e di mė sė miri.

Lexova njė hulumtim i cili ėshtė publikuar para njė periudhe tė shkurtėr, njė pėrmbledhje rreth tė cilit e ka bėrė agjencia Reuters (2007). Studimi ka arritur nė pėrfundimin se larja e duarve rregullisht mund tė jetė mė e efektshme sesa ilaēet farmaceutike nė parandalimin e pėrhapjes sė viruseve qė godasin sistemin e frymėmarrjes, si gripi dhe Sarsi.

Rezultatet e kėtij hulumtimi i ka publikuar gazeta mjekėsore britanike British Medical Journal. Hulumtuesit kanė ardhur nė pėrfundimin e mėsipėrm duke iu referuar 51 studimeve, se larja e duarve konsiderohet formė efektive nė shkallė individuale nė parandalimin e pėrhapjes sė viruseve qė infektojnė sistemin e frymėmarrjes, madje ato janė mė efektive kur merren nė tė njėjtėn kohė.

Nė njė studim tjetėr, tė botuar nė revistėn Cochrane Library, ėshtė vėrejtur se larja e duarve vetėm me sapun dhe ujė ėshtė njė mėnyrė e thjeshtė dhe efektive pėr tė kufizuar pėrhapjen e viruseve qė infektojnė sistemin e frymėmarrjes, duke u nisur nga viruset e tė ftohurit tė pėrditshėm e deri tek viruset vdekjeprurėse qė ēojnė nė pėrhapjen e epidemive.

Vėllezėrit e mi nga kėtu kujtojmė se pėrse Allahu i Lartėsuar na ka urdhėruar tė fillojmė me larjen e duarve tona gjatė abdestit: "O besimtarė! Kur doni tė falni namaz, lani fytyrėn dhe duart deri nė bėrryla, kurse kokėn fshijeni me dorė tė lagėt; lani edhe kėmbėt deri nė nyje. Nėse jeni tė papastėr (si pasojė e marrėdhėnieve bashkėshortore apo e derdhjes sė farės), pastrohuni (duke u larė krejtėsisht)! Por, nė qoftė se jeni tė sėmurė (qė mund t’ju dėmtojė uji) ose gjendeni nė udhėtim, ose ndonjėri nga ju vjen pas kryerjes sė nevojės natyrore, ose nėse keni pasur marrėdhėnie me bashkėshortet e nuk gjeni ujė, atėherė gjeni dhé tė pastėr dhe fshini fytyrat e duart me tė. Allahu nuk dėshiron t’ju krijojė ndonjė vėshtirėsi, por dėshiron t’ju pastrojė dhe t’i plotėsojė dhuntitė e Tij ndaj jush, qė tė jeni falėnderues." (Maide, 6)

Nė kėtė ajet kuranor, Allahu i Madhėrishėm na ka urdhėruar t’i lajmė duart deri nė bėrryla pėr tė parandaluar ēdo virus apo bakter tė mundshme dhe na ka urdhėruar ta fshijmė kokėn pėr tė hequr ēdo gjurmė tė baktereve tė tilla, gjithashtu na urdhėroi t’i lajmė kėmbėt tona.

Edhe nė mungesė tė ujit, Allahu i Lartėsuar nuk na ka lėnė tė pambrojtur ndaj mikrobeve, ndyrėsirave dhe baktereve tė dėmshme, por na urdhėroi tė marrim tejemum me dhé, "gjeni dhé tė pastėr dhe fshini fytyrat e duart me tė". I lartėsuar qoftė Allahu! Vėrejmė se nė studimet e fundit shkenca zbulon se nė dhé ekzistojnė antibiotikėt qė vrasin mikrobet mė rezistuese!

Allahu i Lartėsuar thotė: "dhe fshini fytyrat e duart me tė", ndėrkohė vinė shkencėtarėt pėr tė konfirmuar se mėnyra mė e mirė pėr tė pastruar poret e lėkurės nė duar dhe fytyrė, nė tė cilat akumulohen yndyrat, bakteret dhe viruset, ėshtė t'i fshijmė me dhé.

Gjithashtu Allahu i Lartėsuar na ka pėrmendur edhe urtėsinė e kėsaj kur thotė "dėshiron t’ju pastrojė". A thua ekzistojnė mėsimet mė madhore sesa tė kėsaj feje tė pastėr? Themi vetėm: "Zoti ynė! Ne besojmė atė qė na ke shpallur dhe pasojmė tė Dėrguarin (Isain). Na shkruaj pra, bashkė me dėshmitarėt!” (Ali Imran, 53)


 

Pėrktheu: Almedin Ejupi
9.8.2009

                                         www.klubikulturor.com