Njė studim shkencor, i publikuar nga revista
mjekėsore britanike, vėrteton se larja e duarve
konsiderohet mė e mirė se ēdo ilaē tjetėr pėr
shėrimin e shumė sėmundjeve. Kėtė e thotė shkenca,
por thua ē'thotė Kurani?
Duke lexuar kėto fakte, nuk na mbetet gjė tjetėr
vetėm se tė themi: I lartėsuar qoftė Allahu!
Faktin qė vėren ēdo besimtar, dashamirės i
shkencės dhe i Kuranit, ėshtė se ēdo gjė me tė
cilėn ka ardhur Kurani e vėrteton shkenca
bashkėkohore. Madje, nėse shikojmė me vėmendje nė
ēdo zbulim shkencor bashkėkohor, vėrejmė dy gjėra:
1- Pėr ēdo tė vėrtetė shkencore pėr tė cilėn
shkenca thotė se ka dobi, Kurani na ka urdhėruar
pėr tė!
2- Pėr ēdo tė vėrtetė shkencore pėr tė cilėn
shkenca thotė se ka dėm, Kurani na ka ndaluar nga
ajo!
Tė dashurit e mi pėr hir tė Allahut! Kohė pas kohe
mė vinė idetė nga vėllezėrit dhe motrat rreth
zbulimeve shkencore bashkėkohore, nė tė cilat ka
tipare tė mrekullisė nė Librin e Allahut ose nė
Sunetin e tė Dėrguarit, lavdėrimi dhe paqja e
Allahut qoftė mbi tė, ku motivet e tyre nė kėtė
drejtim janė dashuria ndaj Kuranit dhe dashuria
ndaj atij qė i zbriti ky Kuran, tė Dėrguarit tonė
Muhamed, paqja e Allahut qoftė mbi tė. Vėllezėrve
dhe motrave gjithnjė u them: Prej veprave mė tė
mira absolutisht ėshtė thirrja nė rrugėn e Allahut
tė Lartėsuar: "E kush flet mė bukur se ai qė i
fton njerėzit drejt Allahut, bėn vepra tė mira dhe
thotė: Unė, me tė vėrtetė jam musliman. (Fussilet,
33)
Konsideroj se vepra mė e lehtė nė kėtė kohė ėshtė
thirrja nė rrugėn e Allahut. Mjafton tė
kontribuosh me njė ide, qė mund tė jetė bėrthamė
fillestare pėr njė studim i cili mund tė jetė
shkak pėr udhėzimin e njė njeriu, kurse ty tė
takon shpėrblimi sikurse i atyre qė kontribuojnė
nė kėtė hulumtim. Tė kontribuosh nė pėrhapjen e
njė mrekullie kuranore mund tė jesh shkak pėr
udhėzimin shumė njerėzve, kurse ty tė takon
shpėrblimi i tė gjithė tė udhėzuarve duke mos iu
pakėsuar asgjė nga shpėrblimi i tyre.
Nė kėtė kontekst kujtojmė fjalėt e tė dashurit
tonė, paqja e Allahut qoftė mbi tė, i cili thotė:
"Kush bėn nė Islam njė sunet tė mirė, ka
shpėrblimin e tij dhe tė atyre qė punojnė me tė
pas tij, pa u pakėsuar prej shpėrblimeve tė tyre
asgjė. Tė vėrtetėn e ka thėnė i Dėrguari i
Allahut. Lus tė gjithė vėllezėrit tė kontribuojnė
nė pėrhapjen e shkrimeve tė tilla tė dobishme,
ēdokush sipas mundėsisė, kohės dhe rrethanave. Mos
thuaj se ēfarė do tė pėrftoj nga kjo, por
kontribuo nė pėrhapjen e njė mrekullie ose ofrimin
e njė ideje tė dobishme, ndoshta kjo vepėr mund tė
jetė shkak pėr hyrjen tėnde nė xhenet, e Allahu e
di mė sė miri.
Lexova njė hulumtim i cili ėshtė publikuar para
njė periudhe tė shkurtėr, njė pėrmbledhje rreth tė
cilit e ka bėrė agjencia Reuters (2007). Studimi
ka arritur nė pėrfundimin se larja e duarve
rregullisht mund tė jetė mė e efektshme sesa
ilaēet farmaceutike nė parandalimin e pėrhapjes sė
viruseve qė godasin sistemin e frymėmarrjes, si
gripi dhe Sarsi.
Rezultatet e kėtij hulumtimi i ka publikuar gazeta
mjekėsore britanike British Medical Journal.
Hulumtuesit kanė ardhur nė pėrfundimin e mėsipėrm
duke iu referuar 51 studimeve, se larja e duarve
konsiderohet formė efektive nė shkallė individuale
nė parandalimin e pėrhapjes sė viruseve qė
infektojnė sistemin e frymėmarrjes, madje ato janė
mė efektive kur merren nė tė njėjtėn kohė.
Nė njė studim tjetėr, tė botuar nė revistėn
Cochrane Library, ėshtė vėrejtur se larja e duarve
vetėm me sapun dhe ujė ėshtė njė mėnyrė e thjeshtė
dhe efektive pėr tė kufizuar pėrhapjen e viruseve
qė infektojnė sistemin e frymėmarrjes, duke u
nisur nga viruset e tė ftohurit tė pėrditshėm e
deri tek viruset vdekjeprurėse qė ēojnė nė
pėrhapjen e epidemive.
Vėllezėrit e mi nga kėtu kujtojmė se pėrse Allahu
i Lartėsuar na ka urdhėruar tė fillojmė me larjen
e duarve tona gjatė abdestit: "O besimtarė! Kur
doni tė falni namaz, lani fytyrėn dhe duart deri
nė bėrryla, kurse kokėn fshijeni me dorė tė lagėt;
lani edhe kėmbėt deri nė nyje. Nėse jeni tė
papastėr (si pasojė e marrėdhėnieve bashkėshortore
apo e derdhjes sė farės), pastrohuni (duke u larė
krejtėsisht)! Por, nė qoftė se jeni tė sėmurė (qė
mund tju dėmtojė uji) ose gjendeni nė udhėtim,
ose ndonjėri nga ju vjen pas kryerjes sė nevojės
natyrore, ose nėse keni pasur marrėdhėnie me
bashkėshortet e nuk gjeni ujė, atėherė gjeni dhé
tė pastėr dhe fshini fytyrat e duart me tė. Allahu
nuk dėshiron tju krijojė ndonjė vėshtirėsi, por
dėshiron tju pastrojė dhe ti plotėsojė dhuntitė
e Tij ndaj jush, qė tė jeni falėnderues." (Maide,
6)
Nė kėtė ajet kuranor, Allahu i Madhėrishėm na ka
urdhėruar ti lajmė duart deri nė bėrryla pėr tė
parandaluar ēdo virus apo bakter tė mundshme dhe
na ka urdhėruar ta fshijmė kokėn pėr tė hequr ēdo
gjurmė tė baktereve tė tilla, gjithashtu na
urdhėroi ti lajmė kėmbėt tona.
Edhe nė mungesė tė ujit, Allahu i Lartėsuar nuk na
ka lėnė tė pambrojtur ndaj mikrobeve, ndyrėsirave
dhe baktereve tė dėmshme, por na urdhėroi tė
marrim tejemum me dhé, "gjeni dhé tė pastėr dhe
fshini fytyrat e duart me tė". I lartėsuar qoftė
Allahu! Vėrejmė se nė studimet e fundit shkenca
zbulon se nė dhé ekzistojnė antibiotikėt qė vrasin
mikrobet mė rezistuese!
Allahu i Lartėsuar thotė: "dhe fshini fytyrat e
duart me tė", ndėrkohė vinė shkencėtarėt pėr tė
konfirmuar se mėnyra mė e mirė pėr tė pastruar
poret e lėkurės nė duar dhe fytyrė, nė tė cilat
akumulohen yndyrat, bakteret dhe viruset, ėshtė
t'i fshijmė me dhé.
Gjithashtu Allahu i Lartėsuar na ka pėrmendur edhe
urtėsinė e kėsaj kur thotė "dėshiron tju pastrojė".
A thua ekzistojnė mėsimet mė madhore sesa tė kėsaj
feje tė pastėr? Themi vetėm: "Zoti ynė! Ne
besojmė atė qė na ke shpallur dhe pasojmė tė
Dėrguarin (Isain). Na shkruaj pra, bashkė me
dėshmitarėt! (Ali Imran, 53)