Origjina e
jetės, pra, pyetja se si u formuan qeniet e para tė gjalla
nė tokė, ėshtė dilema mė e madhe e materializmit qė prej 150
vjetėsh. Sepse edhe qeliza, tė cilėn e pranojmė si
organizmin mė tė thjeshtė, zotėron njė kompleks kaq tė
ndėrlikuar saqė nuk mund tė krahasohet me asnjė teknologji
tė dorės njerėzore. Llogaritjet e probabilitetit kanė
provuar se jo qeliza, por madje as proteinat, tė cilat janė
baza mė themelore e qelizės, nuk mund tė shfaqen rastėsisht.
Kjo sigurisht qė ėshtė provė e krijimit.
Probabiliteti i daljes nė pah rastėsisht i 2000
llojeve tė ndryshme tė proteinave qė ndodhen nė njė
bakterie tė thjeshtė ėshtė 1 nė 1040.000.
Te njeriu gjenden pėrafėrsisht 200.000 lloje
proteinash. Pėr tė pėrkufizuar njė probabilitet tė
tillė fjala "e pamundur" ėshtė e pafuqishme.
Nga kjo
temė, tė cilėn nė shqyrtimet e kaluara e kemi shtjelluar me
shumė imtėsi, le tė marrim disa shembuj.
Nė faqet e
mėparshme tė librit kemi shpjeguar se nuk ėshtė e mundur qė
ekuilibret nė univers tė formohen si fryt i rastėsisė.
Ndėrsa tani do tė shpjegojmė se as organizmat mė tė thjeshta
nuk mund tė formohen rastėsisht. Njė nga punimet ku mund tė
zbatohet kjo temė ėshtė llogaritja qė ka bėrė profesori i
kimisė dhe specialisti i ADN-sė nė universitetin e Nju
Jorkut, Robert Shapiro. Ky i fundit qė ėshtė evolucionist
darvinist, llogariti probabilitetin e daljes nė pah tė
rastėsishėm tė 2000 llojeve tė ndryshme tė proteinave qė
ndodhen nė njė bakterie tė thjeshtė. Shifra qė shtiu nė dorė
ishte njė probabilitet 1 nė 1040.000. (Ky numėr formohet me
vendosjen e 40 mijė zerove pas numrit 1 dhe ėshtė njė numėr
qė nuk ka tė barazvlefshėm nė univers.)
Sigurisht qė
ėshtė e qartė se ē'kuptim ka ky numėr: Materializmi, i cili
mundohet tė komentojė jetėn me rastėsinė dhe Darvinizmi janė
tė pavlefshėm. Mbi llogaritjet e Shapiros, profesor i
Astronomisė dhe Matematikės sė Aplikuar nė Universitetin e
Kardifit, Ēandra Uikramasinge, shprehet kėshtu:
"Ky numėr
(1040.000) ėshtė i mjaftueshėm pėr tė groposur darvinizmin
dhe tė gjithė teorinė e evolucionit. Nė kėtė apo nė njė
tjetėr planet, asnjėherė nuk ka patur njė jetė primitive dhe
meqė zanafilla e jetės nuk mund tė realizohet rastėsisht,
duhet tė jetė fryt i njė inteligjence tė vullnetshme".
Pėr tė njėjtėn
temė astronomi i njohur Sėr Fred Hoil bėn kėtė koment:
"Faktikisht
ėshtė aq e qartė qė jeta ėshtė e shfaqur prej njė ekzistence
inteligjente saqė habitem pėrse ky fakt nuk ėshtė pėrqafuar
gjerėsisht nga njerėzit. Shkaku i mospranimit nuk ėshtė
shkencor por psikologjik".
Si Hoil
ashtu edhe Uikramasinge janė persona qė gjatė karrierės sė
tyre shkencore patėn pėrvetėsuar materializmin si ideologji
bazė. Por ky realitet i shfaqur para tyre, ėshtė krijimi i
jetės dhe ato e miratuan diēka tė tillė. Sot nė botėn e
shkencės shumė mė tepėr biologė dhe biokimistė e kanė
braktisur plotėsisht pėrrrallėn rreth zanafillės sė jetės me
rastėsi.
Ata, tė
cilėt tregohen tė mėshirshėm ndaj darvinizmit dhe qė akoma
mbėshtesin idenė se jeta ėshtė fryt i rastėsisė, nuk janė
gjė tjetėr veēse tė hutuar nga ky realitet. Biokimisti i
njohur Mikael Behe tek thotė se "koncepti i projektimit tė
jetės prej njė inteligjence tė epėrme pėr ne tė cilėt jemi
mėsuar ta perceptojmė jetėn si rezultat i ligjeve tė
thjeshta tė natyrės, ka krijuar njė efekt shokues", i cili
ėshtė njė shok qė i ka tronditur njerėzit pėr tė konceptuar
ekzistencėn e Allahut, Zotit qė i ka krijuar.
"S'ka dyshim se
krijimi i qiejve dhe tokės ėshtė mė i madh se
krijimi i njerėzve, por shumica e njerėzve nuk e
dijnė".
(Gafir, 57)
Kjo dilemė ėshtė e pashmangshme pėr ato njerėz, tė
cilėt zotėrojnė njė besim materialist. Sepse kėta njerėz
janė duke refuzuar realitetin edhe pse diēka tė tillė e
shohin fare qartė. Kėtė gjendje nė tė cilėn kanė rėnė kėta
njerėz me njė besim materialist, Allahu nė Kuran e shpjegon
kėshtu:
"Pėr qiellin plot rrugė. Ju gjendeni nė njė thėnie
kontradiktore, Nga ai (besimi) zmbrapset ai qė ishte
zmbrapsur. Mallkuar qofshin gėnjeshtarėt! Ata, tė cilėt janė
tė harruar nė injorancė (nė verbėri, nė padituri)". (Dharijat,
7-11)
Nė kėtė
aspekt ajo qė na takon neve ėshtė qė t'i bėjmė thirrje pėr
tė arsye-tuar tė gjithė atyre njerėzve qė kanė dalė jashtė
logjikės, tė indoktrinuar nga filozofia materialiste. Njė
thirrje pėr tė pranuar, duke lėnė mėnjanė ēdo paragjykim qė
projektimi i jashtėzakonshėm nė organizma dhe univers ėshtė
njė provė e qartė e krijimit tė Allahut.
Faktikisht,
ai qė e bėn njė apel tė tillė ėshtė Allahu. Zoti, qė u ka
dhėnė formė dhe ka krijuar nga mosekzistenca si tokėn dhe
qiejt, u bėn njė thirrje pėr arsyetim njerėzve, tė cilėt i
ka krijuar:
"Vėrtet Zoti juaj ėshtė Allahu, i cili krijoi qiejt e tokėn
brenda gjashtė ditėsh e pastaj qėndroi mbi Arshin; Ai
rregullon gjendjen. Ndėrmjetėsues nuk do tė ketė vetėm po qe
se lejon Ai. Ky, madhėria e Tij ėshtė Allahu, Zoti juaj, pra,
adhurojeni Atė! A nuk merrni mėsim"? (Junus, 3)
Nė njė ajet
tjetėr u drejtohet kėshtu njerėzve:
"Atėherė pra, a ėshtė Ai qė krijon njėsoj sikurse ai qė nuk
krijon? A nuk po mendoni"? (Nahl, 17)
Shkenca
moderne nė fakt e ka provuar tė vėrtetėn mbi krijimin. Tani
ka ar-dhur radha qė bota e shkencės ta pėrqafojė kėtė
realitet dhe tė nxjerrė mėsime prej tij. Tė gjithė ato, tė
cilėt vite me radhė kanė mohuar apo i janė shmangur
ekzistencės sė Zotit dhe qė predikimet e tyre i bėjnė gjoja
nė emėr tė shkencės, duhet tė shohin se janė brenda njė
mashtrimi tė thellė dhe tė heqin dorė nga kjo rrugė.
Nga ana
tjetėr ky realitet qė shkenca zbuloi, pėr ata qė mendojnė "unė
si-gurisht qė besoj nė ekzistencėn e Zotit dhe se universi
ėshtė i krijuar prej Tij" nxi-rret njė tjetėr mėsim. Mbase
kėta persona kėtė besim tė tyre e kanė vetėm sipėrfaqėsor
dhe nuk i kanė mbėshtetur bindjet e tyre nė argumente tė
maftueshme. Pėr kėtė arsye kėtė besim tė tyren nuk e
perfeksionojnė deri nė gradėn e duhur. Kėta njerėz
pėrshkruhen nė kėtė mėnyrė nga Allahu nė Kuran:
"Thuaj: "E kujt ėshtė toka dhe ēdo gjė qė ka nė tė, nėse
jeni qė e dini?" Ata do tė thonė: "E Allahut". Atėherė
thuaju: "Pėrse pra, nuk mendoni?" Thuaj: "Kush ėshtė Zoti i
shtatė qiejve dhe Zot i Arshit tė madh?" Ata do tė thonė: "Allahu!"
Thuaju: "E pse nuk frikėsoheni, pra?" Thuaj: "Nė dorėn e
kujt ėshtė i tėrė pushteti i ēdo sendi, dhe Ai ėshtė qė
mbron (kė tė dojė), e qė prej Atij nuk mund tė ketė tė
mbrojtur; nėse jeni qė e dini?" Ata do tė thonė: "Nė dorė tė
Allahut!" Thuaj: "E si mashtroheni pra?" (Muminun, 84-89)
Njerėzit
pasi tė arrijnė tė dallojnė ekzistencėn e Allahut dhe se
gjithēka ėshtė e krijuar prej Tij, vetėm me njė ndikim "magjie"
mund tė qėndrojnė indiferent kundrejt tyre. Ai qė ka krijuar
nė mėnyrė tė padyshimtė posaēėrisht pėr ne botėn dhe
universin e mė pas na krijoi neve, ėshtė Allahu dhe njeriu
duhet ta pranojė kėtė si tė vėrtetėn mė tė madhe tė jetės.
Allahu ėshtė Zoti i qiejve dhe i tokės dhe gjithēkaje qė
ndodhet mes tyre. Pėr kėtė arsye edhe njeriu duhet ta
pranojė Allahun si Zotin e tij dhe t'i pėrulet Atij me
falenderim. Kėtė fakt Allahu e deklaron si mė poshtė:
"Ai ėshtė Zoti i qiejve dhe i tokės dhe ēka ka nė mes tyre,
pra, Atė adhuroje, e nė adhurim ndaj Tij bėhu i qėndrueshėm.
A di pėr Tė ndonjė qė i ngjason (nė emėr)"! (Merjem, 65)