Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Interesante

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 

 
 
 
 
 
 
 
 

Origjina e jetės

     Origjina e jetės, pra, pyetja se si u formuan qeniet e para tė gjalla nė tokė, ėshtė dilema mė e madhe e materializmit qė prej 150 vjetėsh. Sepse edhe qeliza, tė cilėn e pranojmė si organizmin mė tė thjeshtė, zotėron njė kompleks kaq tė ndėrlikuar saqė nuk mund tė krahasohet me asnjė teknologji tė dorės njerėzore. Llogaritjet e probabilitetit kanė provuar se jo qeliza, por madje as proteinat, tė cilat janė baza mė themelore e qelizės, nuk mund tė shfaqen rastėsisht. Kjo sigurisht qė ėshtė provė e krijimit.

Probabiliteti i daljes nė pah rastėsisht i 2000 llojeve tė ndryshme tė proteinave qė ndodhen nė njė bakterie tė thjeshtė ėshtė 1 nė 1040.000. Te njeriu gjenden pėrafėrsisht 200.000 lloje proteinash. Pėr tė pėrkufizuar njė probabilitet tė tillė fjala "e pamundur" ėshtė e pafuqishme.

     Nga kjo temė, tė cilėn nė shqyrtimet e kaluara e kemi shtjelluar me shumė imtėsi, le tė marrim disa shembuj.

Nė faqet e mėparshme tė librit kemi shpjeguar se nuk ėshtė e mundur qė ekuilibret nė univers tė formohen si fryt i rastėsisė. Ndėrsa tani do tė shpjegojmė se as organizmat mė tė thjeshta nuk mund tė formohen rastėsisht. Njė nga punimet ku mund tė zbatohet kjo temė ėshtė llogaritja qė ka bėrė profesori i kimisė dhe specialisti i ADN-sė nė universitetin e Nju Jorkut, Robert Shapiro. Ky i fundit qė ėshtė evolucionist darvinist, llogariti probabilitetin e daljes nė pah tė rastėsishėm tė 2000 llojeve tė ndryshme tė proteinave qė ndodhen nė njė bakterie tė thjeshtė. Shifra qė shtiu nė dorė ishte njė probabilitet 1 nė 1040.000. (Ky numėr formohet me vendosjen e 40 mijė zerove pas numrit 1 dhe ėshtė njė numėr qė nuk ka tė barazvlefshėm nė univers.)

Sigurisht qė ėshtė e qartė se ē'kuptim ka ky numėr: Materializmi, i cili mundohet tė komentojė jetėn me rastėsinė dhe Darvinizmi janė tė pavlefshėm. Mbi llogaritjet e Shapiros, profesor i Astronomisė dhe Matematikės sė Aplikuar nė Universitetin e Kardifit, Ēandra Uikramasinge, shprehet kėshtu:

"Ky numėr (1040.000) ėshtė i mjaftueshėm pėr tė groposur darvinizmin dhe tė gjithė teorinė e evolucionit. Nė kėtė apo nė njė tjetėr planet, asnjėherė nuk ka patur njė jetė primitive dhe meqė zanafilla e jetės nuk mund tė realizohet rastėsisht, duhet tė jetė fryt i njė inteligjence tė vullnetshme".

Pėr tė njėjtėn temė astronomi i njohur Sėr Fred Hoil bėn kėtė koment:

"Faktikisht ėshtė aq e qartė qė jeta ėshtė e shfaqur prej njė ekzistence inteligjente saqė habitem pėrse ky fakt nuk ėshtė pėrqafuar gjerėsisht nga njerėzit. Shkaku i mospranimit nuk ėshtė shkencor por psikologjik".

     Si Hoil ashtu edhe Uikramasinge janė persona qė gjatė karrierės sė tyre shkencore patėn pėrvetėsuar materializmin si ideologji bazė. Por ky realitet i shfaqur para tyre, ėshtė krijimi i jetės dhe ato e miratuan diēka tė tillė. Sot nė botėn e shkencės shumė mė tepėr biologė dhe biokimistė e kanė braktisur plotėsisht pėrrrallėn rreth zanafillės sė jetės me rastėsi.

     Ata, tė cilėt tregohen tė mėshirshėm ndaj darvinizmit dhe qė akoma mbėshtesin idenė se jeta ėshtė fryt i rastėsisė, nuk janė gjė tjetėr veēse tė hutuar nga ky realitet. Biokimisti i njohur Mikael Behe tek thotė se "koncepti i projektimit tė jetės prej njė inteligjence tė epėrme pėr ne tė cilėt jemi mėsuar ta perceptojmė jetėn si rezultat i ligjeve tė thjeshta tė natyrės, ka krijuar njė efekt shokues", i cili ėshtė njė shok qė i ka tronditur njerėzit pėr tė konceptuar ekzistencėn e Allahut, Zotit qė i ka krijuar.

"S'ka dyshim se krijimi i qiejve dhe tokės ėshtė mė i madh se krijimi i njerėzve, por shumica e njerėzve nuk e dijnė".
(Gafir, 57)

     Kjo dilemė ėshtė e pashmangshme pėr ato njerėz, tė cilėt zotėrojnė njė besim materialist. Sepse kėta njerėz janė duke refuzuar realitetin edhe pse diēka tė tillė e shohin fare qartė. Kėtė gjendje nė tė cilėn kanė rėnė kėta njerėz me njė besim materialist, Allahu nė Kuran e shpjegon kėshtu:

"Pėr qiellin plot rrugė. Ju gjendeni nė njė thėnie kontradiktore, Nga ai (besimi) zmbrapset ai qė ishte zmbrapsur. Mallkuar qofshin gėnjeshtarėt! Ata, tė cilėt janė tė harruar nė injorancė (nė verbėri, nė padituri)". (Dharijat, 7-11)

     Nė kėtė aspekt ajo qė na takon neve ėshtė qė t'i bėjmė thirrje pėr tė arsye-tuar tė gjithė atyre njerėzve qė kanė dalė jashtė logjikės, tė indoktrinuar nga filozofia materialiste. Njė thirrje pėr tė pranuar, duke lėnė mėnjanė ēdo paragjykim qė projektimi i jashtėzakonshėm nė organizma dhe univers ėshtė njė provė e qartė e krijimit tė Allahut.

     Faktikisht, ai qė e bėn njė apel tė tillė ėshtė Allahu. Zoti, qė u ka dhėnė formė dhe ka krijuar nga mosekzistenca si tokėn dhe qiejt, u bėn njė thirrje pėr arsyetim njerėzve, tė cilėt i ka krijuar:

"Vėrtet Zoti juaj ėshtė Allahu, i cili krijoi qiejt e tokėn brenda gjashtė ditėsh e pastaj qėndroi mbi Arshin; Ai rregullon gjendjen. Ndėrmjetėsues nuk do tė ketė vetėm po qe se lejon Ai. Ky, madhėria e Tij ėshtė Allahu, Zoti juaj, pra, adhurojeni Atė! A nuk merrni mėsim"? (Junus, 3)

Nė njė ajet tjetėr u drejtohet kėshtu njerėzve:

"Atėherė pra, a ėshtė Ai qė krijon njėsoj sikurse ai qė nuk krijon? A nuk po mendoni"? (Nahl, 17)

     Shkenca moderne nė fakt e ka provuar tė vėrtetėn mbi krijimin. Tani ka ar-dhur radha qė bota e shkencės ta pėrqafojė kėtė realitet dhe tė nxjerrė mėsime prej tij. Tė gjithė ato, tė cilėt vite me radhė kanė mohuar apo i janė shmangur ekzistencės sė Zotit dhe qė predikimet e tyre i bėjnė gjoja nė emėr tė shkencės, duhet tė shohin se janė brenda njė mashtrimi tė thellė dhe tė heqin dorė nga kjo rrugė.

     Nga ana tjetėr ky realitet qė shkenca zbuloi, pėr ata qė mendojnė "unė si-gurisht qė besoj nė ekzistencėn e Zotit dhe se universi ėshtė i krijuar prej Tij" nxi-rret njė tjetėr mėsim. Mbase kėta persona kėtė besim tė tyre e kanė vetėm sipėrfaqėsor dhe nuk i kanė mbėshtetur bindjet e tyre nė argumente tė maftueshme. Pėr kėtė arsye kėtė besim tė tyren nuk e perfeksionojnė deri nė gradėn e duhur. Kėta njerėz pėrshkruhen nė kėtė mėnyrė nga Allahu nė Kuran:

"Thuaj: "E kujt ėshtė toka dhe ēdo gjė qė ka nė tė, nėse jeni qė e dini?" Ata do tė thonė: "E Allahut". Atėherė thuaju: "Pėrse pra, nuk mendoni?" Thuaj: "Kush ėshtė Zoti i shtatė qiejve dhe Zot i Arshit tė madh?" Ata do tė thonė: "Allahu!" Thuaju: "E pse nuk frikėsoheni, pra?" Thuaj: "Nė dorėn e kujt ėshtė i tėrė pushteti i ēdo sendi, dhe Ai ėshtė qė mbron (kė tė dojė), e qė prej Atij nuk mund tė ketė tė mbrojtur; nėse jeni qė e dini?" Ata do tė thonė: "Nė dorė tė Allahut!" Thuaj: "E si mashtroheni pra?" (Muminun, 84-89)

     Njerėzit pasi tė arrijnė tė dallojnė ekzistencėn e Allahut dhe se gjithēka ėshtė e krijuar prej Tij, vetėm me njė ndikim "magjie" mund tė qėndrojnė indiferent kundrejt tyre. Ai qė ka krijuar nė mėnyrė tė padyshimtė posaēėrisht pėr ne botėn dhe universin e mė pas na krijoi neve, ėshtė Allahu dhe njeriu duhet ta pranojė kėtė si tė vėrtetėn mė tė madhe tė jetės. Allahu ėshtė Zoti i qiejve dhe i tokės dhe gjithēkaje qė ndodhet mes tyre. Pėr kėtė arsye edhe njeriu duhet ta pranojė Allahun si Zotin e tij dhe t'i pėrulet Atij me falenderim. Kėtė fakt Allahu e deklaron si mė poshtė:

"Ai ėshtė Zoti i qiejve dhe i tokės dhe ēka ka nė mes tyre, pra, Atė adhuroje, e nė adhurim ndaj Tij bėhu i qėndrueshėm. A di pėr Tė ndonjė qė i ngjason (nė emėr)"! (Merjem, 65)

Harun Jahja

 

                                         www.klubikulturor.com