Falėnderimi i takon Zotit tė botėve, paqja dhe bekimet e
Allahut qofshin mbi mė tė nderuarin e tė Dėrguarve,
Muhamedin, mbi familjen e tij dhe mbi shokėt e tij.
Allahu im! Kėrkoj mbėshtetjen Tėnde nga katėr gjėra:
prej diturisė qė nuk sjell dobi; prej zemrės qė nuk
frikėsohet; prej njė nefsi qė nuk ngopet dhe prej lutjes
qė nuk pranohet!
Tė nderuar besimtarė!
Pa dyshim qė shkaqet pėr tė pasur njė jetė tė mirė, me
anėn e tė cilave plotėsohet kėnaqėsia dhe gėzimi dhe
largohet shqetėsimi e pikėllimi, janė tė shumta. Ndėr mė
tė rėndėsishmet janė:
1. Besimi dhe vepra e mirė
Allahu i Lartėsuar thotė: “Cilindo mashkull apo femėr
qė kryen vepra tė mira, duke qenė besimtar, Ne do ta
bėjmė qė tė kalojė jetė tė bukur dhe do ta shpėrblejmė
sipas veprave mė tė mira, qė ka bėrė.” (Nahėl, 97)
Njerėzit e besimit janė nė rrugė tė drejtė dhe tė
pranuar e tė mirėnjohur, ata jnė nė funksion tė sė
dobishmes. Nė anėn tjetėr pėrfitojnė gėzimin dhe
kėnaqėsinė, kurse rreziqet, shqetsimet, tė pakėndshmet,
pikėllimet i pranojnė me durim duke shpresuar nė
shpėrblim.
I Dėrguari i Allahut thotė: “Sa e ēuditshme ėshtė
ēėshtja e besimtarit, tė gjitha punėt e tij janė tė mira.
Kjo nuk vlen pėr kėdo pėrveē pėr besimtarin. Kur ai
ėshtė nė mirėqenie ėshtė mirėnjohės dhe kjo ėshtė gjė e
hajrit pėr tė. Por kur bie nė fatkeqėsi ai duron edhe
kjo ėshtė gjė e hajrit pėr tė.” (Transmeton Muslimi)
2. Mirėsia ndaj krijesave me fjalė, vepėr dhe me vlera
Allahu i Lartėsuar e nxit si tė mirin dhe tė keqin pėr
mirėsi, por kur besimtarit i plotėsohet fati dhe dėshira,
atėherė mirėsia e tij karakterizohet me sinqeritet dhe
duke kėrkuar shpėrblim nga Allahu, atėherė Allahu ia
lehtėson ushtrimin e mirėsive dhe ia largon tė kėqiat.
Allahu i Lartėsuar thotė: “S’ka kurrfarė tė mire nė
shumė prej bisedave tė tyre tė fshehta, pėrveē rastit
kur ndokush kėrkon qė tė jepet sadaka ose tė kryhet njė
vepėr e mirė apo paqėsim ndėrmjet njerėzve. Atij qė e
bėn kėtė pėr tė fituar kėnaqėsinė e Allahut, Ne do t’i
japim njė shpėrblim tė madh.” (Ennisa, 114)
3. Pėrmendja e shpeshtė e Allahut
Ėshtė njėra ndėr arsyet mė tė mėdha pėr kėnaqėsinė dhe
paqen e zemrės, pėr largimin e brengave dhe shqetėsimeve.
Allahu i Lartėsuar thotė: “Vėrtet, zemrat qetėsohen
me pėrmendjen e Allahut!” (Rad, 28)
4. Fokusimi i mendjes nė punėt e rėndėsishme ditore,
duke e lėnė anash frikėn pėr tė ardhmen dhe keqardhjen
pėr tė kaluarėn
Kėshtu e pėrmirėson personi tė tashmen dhe vazhdimisht
pėrpiqet dhe angazhohet pėr vlera. I Dėrguari i Allahut
thotė: “Pėrpiqu pėr atė qė tė bėn dobi, kėrko ndihmėn
e Allahut dhe mos u ligėshto. Por nėse tė godet ndonjė
gjė, mos thuaj: “sikur tė kisha veprua kėshtu do tė
ishtė kėshtu”, por thuaj “caktimi i Allahut dhe bėn si
tė dojė”. Sepse “lev-sikur” hap veprimet e shejtanit.”
(Transmeton Muslimi)
5. Angazhimi me vepra tė mira ose me shkenca tė dobishme,
me tė cilat qetėson veten
Kėto e largojnė zemrėn prej angazhimeve qė sjellin
shqetėsim dhe nervozizėm.
Tė nderuar besimtarė!
Kėto pesė porosi tė zgjedhura pėr ju ua bėjnė jetėn tė
lumtur nėse dėshironi tė jeni fatlum. E pėrmbyllim kėtė
hytbe me fjalėt e Allahut tė Lartėsuar: “Kurse
fatlumėt, do tė hyjnė nė xhenet, ku do tė qėndrojnė
pėrherė, derisa tė jenė qiejt dhe toka, veē si tė dojė
Zoti yt. Kjo ėshtė dhuratė e pandėrprerė.” (Hud,
108)