Falėnderimi
i takon Zotit tė botėve, paqja dhe bekimet e Allahut
qofshin mbi mė tė nderuarin e tė Dėrguarve, Muhamedin,
mbi familjen e tij dhe mbi shokėt e tij.
Grupet e ndryshme nė shoqėri gjatė kėtyre ditėve janė tė
prirė pėr tė biseduar pėr njė ēėshtje tė rėndėsishme,
ato qė ne i quajmė pushime verore.
Njeriu dėshiron tė pushojė pas lodhjes dhe tė marrė
frymė lirshėm. Besimtari i sinqertė me Zotin e vet pa
dyshim qė e di se si tė pushojė dhe tė frymojė. Ai
gjithashtu di edhe diēka tjetėr, qė rehati dhe qetėsi nė
kėtė botė nuk ka derisa kėmbėt tė prekin xhenetin e
Allahut tė Lartėsuar. Kėshtu e koncepton besimtari i
devotshėm, pasi kjo botė, dynjaja, pėr tė ėshtė sprovė
dhe test. Motoja pėr ēdonjėrin ėshtė:
Adhuroje Zotin tėnd me sinqeritet. Adhuroje Atė me
besnikėri.
Adhuroje Zotin tėnd duke qenė kėrkues i xhenetit tė Tij.
Adhuroje Atė sikurse ta shohėsh. Edhe pse nuk e sheh, Ai
ty tė sheh.
Pasha Allahun! Sikur ti o njeri ta adhurosh Allahun njė
mijė vite duke mos mėkatuar asnjėherė, pėrsėri nuk ke
mundur ta kryesh obligimin edhe pėr njė tė mirė tė
vetme.
وَقَلِيلٌ مِّنْ عِبَادِيَ الشَّكُورُ
Megjithatė,
pak nga robėrit e Mi janė falėnderues.2
Nuk ka asgjė tė keqe qė ti shfrytėzosh tė lejuarat e
dynjasė me qėllim tė pėrfitimit tė tė mirave tė botės sė
ahiretit. Kėshtu besimtari e kupton dhe e percepton
pushimin veror.
Nė suaza tė kėtij kuptimi, sot njerėzit kategorizohen nė
dy grupe.
Njėri grup
e ka kuptuar pushimin veror si relaksim dhe ēlodhje pas
njė aktiviteti intensiv mėsimor ose punės sė mundimshme.
Ata kanė marrė familjen dhe fėmijėt nė njė piknik tė
qetė nė natyrė duke u larguar nga tė ndaluarat dhe
mėkatet. Ose kanė marrė rrugėn pėr ta vizituar Shtėpinė
e Allahut nė Qabe ose xhaminė e tė Dėrguarit Muhamed.
Mund tė- kenė shkuar gjithashtu pėr tė vizituar
prindėrit, familjen, tė afėrmit dhe farefisin.
Ky grup e ka shfrytėzuar pushimin duke e kėnaqur Allahun
e Lartėsuar dhe duke iu afruar Atij me vepra tė ndershme
dhe fisnike.
Grupi i dytė
pushimin e ka kuptuar si proces kalimit tė kohės duke
mos bėrė llogari paraprake. E kanė humbur kohėn nė
lojėra, imoralitet, mėkate, degjenerim, shkatėrrim, nė
ato gjėra ku shkelen dispozitat e Allahut tė Lartėsuar.
Ata i kanė lėnė pas dore veprat e ndershme dhe fisnike.
Kėta njerėz janė shurdhuar duke mos dėgjuar urdhrat dhe
porositė e Allahut tė Lartėsuar. Asgjė nuk u intereson,
thuajse nuk kanė pėr tė vdekur dhe nuk do tė japin
llogari para Krijuesit.
Tė nderuar besimtarė!
Kujtoni se detyra e njeriut nė kėtė botė ėshtė adhurimi
dhe robėria e njėmendtė ndaj Krijuesit Allah; qė ta
adhurojė Allahun me sinqeritet dhe besnikėri, ta njėsojė
Atė dhe mos ti shoqėrojė nė adhurim askėnd. Qėllimi ynė
nė kėtė botė nuk ėshtė pa qėllim dhe pa kuptim, kujto
fjalėt e Allahut tė Lartėsuar:
أَفَحَسِبْتُمْ أَنَّمَا
خَلَقْنَاكُمْ عَبَثًا وَأَنَّكُمْ إِلَيْنَا لاَ
تُرْجَعُونَ
Mos
vallė, keni menduar qė Ne ju kemi krijuar kot dhe qė nuk
do tė ktheheshit te Ne (pėr
tju gjykuar)?!3
أَيَحْسَبُ الإِنسَانُ أَن يُتْرَكَ سُدًى
Vallė,
a mendon njeriu se do tė mbetet pa pėrgjegjshmėri?4
Ti, o njeri, ke detyra dhe obligime, urdhėresa dhe
ndalesa. Muhamedi, paqja dhe bekimet e Allahut qofshin
mbi tė, thotė:
لا تزول قدما عبد يوم القيامة حتى يسأل عن أربع: عن عمره
فيم أفناه؟ وعن علمه ماذا عمل به؟ وعن ماله من أين اكتسبه؟
وفيم أنفقه؟ وعن جسمه فيم أبلاه؟
Njeriu
nuk do tė lėvizė pa iu pėrgjigjur katėr pyetjeve: Ku e
ke kaluar jetėn? Ēfarė ke punuar me dijen tėnde? Si e ke
fituar pasurinė tėnde dhe ku e ke harxhuar? Ku e ke
lodhur trupin tėnd?5
Kur i dimė kėto pyetje, vallė e jemi tė pėrgatitur pėr
pėrgjigjet e tyre?!
Kalojnė ditėt, vitet dhe ymri, por pėrsėri robi harron
Allahun, Krijuesin. Kėshtu, i hutuar nė mendime, synon
nė jetė tė gjatė dhe pavdekshmėri.
Mos
u bėni si ata qė e harruan Allahun, kėshtu qė Ai i bėri
tė harronin vetveten! Pikėrisht ata janė tė pabindurit
(ndaj Allahut).6
Tė nderuar besimtarė!
Nė vazhdim le tė kujtojmė sė bashku disa kėshilla qė
janė nė dobi tė tė gjithėve. Patjetėr qė kemi nevojė pėr
pushim dhe relaksim, por jo duke bėrė gjynahe. Me mėkate
nuk arrin dot pushimin dhe rehatinė. Injoranca mbjell
lodhjen dhe plogėshtinė. Pėrkundrazi, nė mėsim dhe
dituri gjen pushimin shpirtėror, ushqimin mendor dhe
rehatinė trupore.
Atėherė planifikoni qė fillimi i pushimit veror tė jetė
pėr qėllim pėrfitimin nė fushat e dijes duke lexuar,
mėsuar, dėgjuar dhe duke qenė tė pranishėm nė ligjėrata
tė ndryshme. Ai qė ende nuk di tė lexojė Kuran, le tė
vendosė qė kėsaj radhe ta mėsojė leximin e librit tė
Allahut. Kurse ai qė di, le tė ndajė pjesė nga Kurani
pėr mėsimin pėrmendėsh tė tij. Pasuroni njohuritė tuaja
duke lexuar vepra tė ndryshme qė sjellin dobi nė tė dy
botėt, sepse jemi umet i leximit.
Duhet shfrytėzuar koha nė gjėra tė dobishme ashtu siē e
shfrytėzuan tė parėt tanė nga selefi. Ėshtė e
rėndėsishme qė tė kujdesemi pėr kohėn se ku do ta
kalojmė, pasi edhe pėr kėtė do tė japim llogari para
Allahut tė Lartėsuar. Koha ėshtė gjėja mė e shtrenjtė
pėr besimtarin, ėshtė pjesė e pandashme e tij; kur shkon
njė ditė, ka shkuar njė pjesė e jetės sė tij. Atėherė le
tė shfrytėzohet rinia para pleqėrisė, se kėshtu
sendėrtohet e ardhmja e dobishme.
Dita e Llogarisė ėshtė njė ditė ku njeriut i prezantohet
ēdo detaj nga jeta e kėsaj bote. Allahu i Lartėsuar
thotė:
Ditėn kur
ēdo njeri e gjen pranė vetes atė qė veproi mirė ose keq,
e pėr atė tė keqe qė bėri, do tė dėshirojė qė nė mes tij
dhe nė mes tė asaj tė jetė njė distancė shumė e madhe
(e mos ta shohė).
Allahu u jep tė frikėsohen prej dėnimit qė vjen prej
Tij, megjithėqė Allahu ėshtė i mėshirshėm ndaj robėrve.7
Kėto janė fakte dhe argumente pėr ata qė mendojnė dhe
dėshirojnė njė pėrfundim tė mirė nė kėtė botė dhe
llogari tė lehtė nė Ditėn e Llogarisė.
Islami e pranon dėfrimin e kontrolluar qė
motivon pėr punė dhe shton fuqinė. Nuk ka tė keqe nėse
besimtari dėfrehet dhe merret me aktivitete tė zakonshme
dhe normale, me qėllim tė gjallėrimit tė zemrave kur ato
lodhen. Aliu, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, thotė: Freskojini
(qetėsoni) zemrat, sepse ato lodhen ashtu si lodhet
trupi.