Falėnderimet dhe lavdėrimet janė vetėm pėr Allahun.
Paqja, mėshira dhe bekimet janė pėr tė Dėrguarin
Muhamed, pėr familjen dhe pėr shokėt e tij deri nė Ditėn
e Gjykimit. Thėnia mė e vėrtetė ėshtė thėnia e Allahut,
kurse udhėzimi mė i mirė ėshtė udhėzimi i Muhamedit,
paqja dhe bekimet e Allahut qofshin mbi tė. Veprat mė tė
kėqija janė ato tė shpikurat, ēdo shpikje ėshtė bidat
dhe ēdo bidat ėshtė lajthitje, e ēdo lajthitje tė ēon nė
zjarr.
Tė nderuar robėr tė Allahut!
Ai i cili pranon teuhidin La ilahe il-lallah duhet tė
njihet me disa standarde, tė cilat janė jetike pėr kėtė
botė dhe botėn tjetėr. Imani, besimi nė Allahun e
Lartėsuar, pėrfshin tri gjėra:
1. Teuhidi Rububije (Njėsimi i Allahut nė zotėrim)
2. Teuhidi Uluhije (Njėsimi i Allahut nė adhurim)
3. Teuhidi Esma ves-Sifat (Njėsimi i Allahut nė Emrat
dhe Cilėsitė e Tij).
Tė nderuar muslimanė!
Nė kėtė hytbe do tė flasim pėr llojin e dytė, njėsimin e
Allahut nė adhurim.
Teuhidi i adhurimit dhe kuptimi i tij ėshtė besimi i
plotė dhe i vendosur se Allahu i Lartmadhėruar ėshtė Zot
i vėrtetė, se nuk ka tė adhuruar tjetėr veē Tij dhe se
ēdo i adhuruar tjetėr veē Tij ėshtė i kotė dhe i
padrejtė. Njėsimi i Tij nė adhurim ėshtė me pėrulje dhe
bindje tė plotė, duke mos i bėrė askush shok Atij dhe
duke mos iu drejtuar dikujt tjetėr pėrveē Tij, sikurse
namazi, agjėrimi, zekati, haxhi, lutja, kurbani,
mbėshtetja, frika, shpresa, dashuria. Argumenti pėr kėtė
lloj teuhidi ėshtė: Vetėm Ty tė adhurojmė dhe vetėm
Ty tė mbėshtetemi e tė kėrkojmė ndihmė (kudo, nė ēdo
kohė dhe pėr ēdo gjė).1
Atėherė, tė pyesim veten: Pse Allahu i Lartėsuar ėshtė i
vetmi qė e meriton adhurimin?! Pėrgjigjja ėshtė: I vetmi
qė e meriton adhurimin ėshtė Allahu i Lartėsuar, pėr
arsye tė shumta qė janė logjike dhe racionale. Allahu
ėshtė Ai qė na krijoi, na furnizoi, na dhuroi jetėn, Ai
ėshtė rregullues i ēdo gjėje. Pra, vetėm Atij duhet tė
nėnshtrohemi, ti lutemi dhe tia drejtojmė tė gjitha
ibadetet (adhurimet).
Ibadet nė gjuhėn e Kuranit do tė thotė pėrkushtim,
devotshmėri, devocion, besnikėri, dėgjueshmėri, pėrulje,
pėrkushtim, etj.. Ibadet do tė thotė dashuri e sinqertė
me pėrkushtim tė plotė ndaj Allahut tė Lartėsuar.
Shejhul Islami, Ibni Tejmija, ibadetin e pėrkufizon nė
kėtė mėnyrė: Adhurimi ėshtė njė term pėrmbledhės i ēdo
gjėje, tė cilėn Allahu e do dhe kėnaqet me tė, qoftė ajo
fjalė apo vepėr e dukshme apo e padukshme.
Pra, ēdo gjė bėhet pėr Allahun e Lartėsuar. Atėherė, tek
Allahu nė Ditėn e Gjykimit adhurimet pranohen vetėm nėse
i plotėsojnė katėr kushte parimore, tė cilat janė:
1.
Besimi i vėrtetė
Veprimeve duhet tu paraprijė besimi i vėrtetė e i
drejtė pėr tė qenė i saktė dhe i pranuar tek Allahu i
Lartėsuar. Veprimet vijnė pas besimit. Sė pari besimi e
mė pas mirėsjellja. Sė pari besimi pastaj edukata. Sė
pari besimi dhe mė pas namazi, agjėrimi dhe veprat e
tjera. Sė pari besimi e mė pas vepra.
Allahu i Lartėsuar thotė:
Kushdo
qė punon tė drejtėn e tė mirėn, burrė a grua qoftė, duke
qenė besimtar i vėrtetė, sigurisht qė Ne do ti dhurojmė
atij jetė tė mirė (nė kėtė botė duke qenė i
respektuar e i kėnaqur dhe furnizim e jetesė sipas
Ligjit tė Allahut) dhe (nė botėn tjetėr)
Ne do tua paguajmė padyshim atyre
shpėrblimin sipas veprave tė tyre mė tė mira qė ata i
kanė punuar.2
Sigurisht
se ata qė besuan (nė njėsimin e Allahut) dhe
punuan mirėsi e drejtėsi, do tė kenė kopshtet e xhenetit
Firdeus (vendet mė tė larta tė xhenetit) pėr
kėnaqėsinė e tyre.3
Pasha
kohėn! Nuk ka dyshim se njeriu ėshtė nė njė humbje tė
sigurt. Me pėrjashtim tė atyre qė besuan, qė bėnė vepra
tė mira, qė porositėn njėri-tjetrin ti pėrmbahen sė
vėrtetės dhe qė kėshilluan njėri-tjetrin tė jenė tė
durueshėm.4
2.
Sinqeriteti nė Allahun e Lartėsuar
Kėrkohet qė tė shijohet sinqeriteti nė vepėr. Vepra
duhet tė jetė e sinqertė dhe tė bėhet pėr Allahun. Falja
e namazit nuk duhet bėrė me dyfaqėsi, kėshtu qėndron
ēėshtja edhe me adhurimet e tjera. Allahu i Lartėsuar
thotė: Dhe
ata nuk u urdhėruan pėr tjetėr, pos asaj qė duheshin tė
adhuronin vetėm Allahun dhe tė mos adhuronin tjetėr
pėrveē a pėrkrah Tij, tė adhuronin Atė me besim tė
vėrtetė e me pėrkushtim tė plotė, edhe tė kryenin faljen
e detyruar tė namazit e tė jepnin Zekatin: dhe kjo ėshtė
feja e drejtė, e vėrtetė.5
Adhuro
pra Allahun (Njė e tė Vetėm) duke plotėsuar
detyrat e Fesė sė Tij me ēiltėrsi e pėrkushtim vetėm pėr
Hir tė Tij.
Nga hadithet e Muhamedit, paqja dhe bekimet e Allahut
qofshin mbi tė, mėsojmė se veprat vlerėsohen sipas
qėllimit dhe ai i cili thotė La ilah il-lallah
sinqerisht, do tė hyjė nė xhenet.
3.
Pėrputhshmėria e veprės me Sunetin e Muhamedit salallahu
alejhi ue selem
Adhurimet duhet tė jenė nė pėlqim tė plotė me Sunetin.
Nuk lejohen bidatet apo ndonjė veprim i ashtuquajtur
ibadet, por qė nuk ka aspak bazė nė fenė e Allahut tė
Lartėsuar.
Dhe
ēfarėdo qė tju japė juve i Dėrguari, atė merreni dhe
ēfarėdo qė ai ua ndalon juve, hiqni dorė (prej saj)
dhe kini frikė Allahun. Vėrtet qė Allahu ėshtė i ashpėr
nė ndėshkim.7
4.
Largimi nga shirku
Shirku, idhujtaria, i humb veprat dhe i asgjėson ato. Nė
Ditėn e Gjykimit mund tė vijė njeriu me vepra tė mėdha,
por i ka bėrė shok Allahut tė Lartėsuar, prandaj ato
vepra janė tė refuzuara. Allahu i Lartėsuar thotė: Dhe
Ne do ti kthehemi ēfarėdo lloj pune qė bėnė ata
(mosbesimtarėt) dhe do ti bėjmė veprat e tilla si
grimca pluhuri qė fluturojnė nė erė.8
Nė
qoftė se bashkoni tė tjerė nė adhurim me Allahun,
sigurisht qė gjithė veprat tuaja do tė jenė tė pavlera
dhe padyshim qė do tė ishe nga tė humburit.9
Thuaj:
Sigurisht falja ime, kurbani im, jeta ime dhe vdekja
ime janė pėr Allahun, Zotin e aleminit (njerėzve,
xhindeve dhe gjithēkaje qė ekziston). Ai nuk ka asnjė
shok e tė barabartė me Tė dhe pėr kėtė unė jam urdhėruar
dhe unė jam i pari qė i nėnshtrohem vullnetit tė Tij si
musliman.10
Kėto katėr kushte parimore duhen pasur nė konsideratė me
seriozitetin mė tė madh.
Tė nderuar robėr tė Allahut tė Lartėsuar!
Njėsimi i Allahut nė adhurim(Teuhidi Uluhije)
ėshtė njėri ndėr llojet mė me rėndėsi.
Pėr kėtė lloj teuhidi Allahu krijoi qiejt dhe tokėn
Padyshim
qė Zoti juaj ėshtė Allahu i Cili krijoi qiejt dhe tokėn
nė gjashtė ditė dhe pastaj Ai Isteva (u ngrit lart dhe
qėndroi) mbi Arsh (Fronin e Tij Madhėshtor, vėrtet ashtu
siē i shkon Madhėshtisė sė Tij). Ai ėshtė Allahu, Zoti
juaj; adhurojeni pra Atė. A nuk do tė pėrkujtoni pra?11
Pėr kėtė lloj teuhidi Allahu krijoi njeriun Dhe Unė (Allahu) nuk i krijova njerėzit dhe
xhindet, veēse qė ata duhet tė mė adhurojnė vetėm Mua.12
Pėr kėtė lloj teuhidi Allahu dėrgoi Pejgamberė pėr ti
udhėzuar njerėzit
Dhe me tė vėrtetė qė Ne kemi dėrguar te ēdo umet
(bashkėsi njerėzish, popull, komb) tė Dėrguar (duke
shpallur): Adhuroni vetėm Allahun dhe shmanguni dhe i
rrini larg tagutit (shejtanėve ose ēdo gjėje tjetėr qė
adhurohet pos Allahut). Pastaj, pati prej atyre
popujve tė cilėt Allahu i drejtoi, pati edhe tė tjerė tė
cilėt e merituan dhe iu bė e pashmangshme rruga e
gabuar. Udhėtoni pra nėpėr tokė dhe shikoni se si ishte
fundi i atyre tė cilėt pėrgėnjeshtruan (tė vėrtetėn).
Pėr kėtė lloj teuhidi Allahu zbriti librat
Elif, Lam,
Ra. Ky ėshtė njė Libėr, vargjet e tė cilit janė pėrsosur
(nė ēdo fushė tė dijes) dhe pastaj janė shpjeguar
nė imtėsi nga Njė (Allahu), i Cili ėshtė mė i Urti Gjithėgjykues,
i Mirėnjohur (deri nė imtėsi pėr ēdo gjė).
(Duke thėnė) qė tė mos adhuroni kėnd pėrveē Allahut.
Vėrtet unė (Muhamedi) jam (i Dėrguar) prej
Tij tek ju, kėshillues dhe pėrgėzues.13
Tė nderuar muslimanė!
Kjo pjesė e teuhidit nė vetvete pėrfshin tė gjitha
pjesėt e tjera tė besimit. Por nuk duhet harrur se sipas
kėtij lloji tė fundit dallohen besimtarėt e njėmendtė
prej atyre tė cilėt nuk e adhurojnė Allahun sinqerisht.
Pra, ky lloj teuhidi ėshtė thelbi i fesė islame, prandaj
shtylla e parė e Islamit ėshtė dėshmia (shehadeti).
Patjetėr duhet tė shprehet domosdoshmėria e dashurisė
ndaj Allahut tė Lartėsuar, veēimi i Tij nė dua (lutje),
mbėshtetje dhe frikėrespekt.
Ky lloj teuhidi ėshtė e drejtė e Allahut tė Lartėsuar
ndaj robėrve tė Tij. Kur kjo kuptohet nga besimtarėt,
kemi realizuar amanetin e dhėnė dhe nė anėn tjetėr kemi
realizuar kėto tė mira:
-lirimin
nga vuajtjet nė kėtė botė dhe nė botėn tjetėr; -mundėsinė
e realizimit tė fitores dhe ngadhėnjimit; -jemi
tė ruajtur nga tė kėqijat e shpirtkėqijve;
-jeta
jonė gėzon liri dhe siguri.
Po e pėrmbyllim kėtė hytbe me fjalėt e Allahut tė
Lartėsuar:
E si tu
frikėsohem atyre qė ju i bashkoni nė adhurim me Allahun
(edhe pse ata nuk sjellin as dobi, as dėm), ndėrsa ju
nuk keni frikė aspak se i keni bashkuar Allahut nė
adhurim gjėra pėr tė cilat Ai nuk ju ka zbritur juve
asnjė mbėshtetje pėr tu shfajėsuar. Kėsisoj pra, cila
nga dy partitė ka mė shumė tė drejtė pėr tė qenė nė
siguri? Vetėm sikur ta dinit. Janė mu ata qė besojnė (nė
njėsimin e Allahut dhe nuk adhurojnė tjetėr pėrveē Atij)
dhe nuk e pėrziejnė besimin e tyre me dhulm (me tė
gabuarėn), pėr tė cilėt ka siguri tė plotė. Mu kėta janė
tė udhėzuarit.14
O ju qė keni besuar! Pėrkuluni (nė ruku) dhe
bini me fytyrė pėrtokė (nė sexhde), e adhuroni
Zotin tuaj dhe punoni mirėsi qė tė mund tė jeni tė
fituar.15