Falėnderimi i takon Allahut tė
Lartėsuar. Dėshmoj dhe deklaroj se nuk ka tė
adhuruar me tė drejtė pėrveē Allahut, i Vetėm
dhe i Pashoq, dhe se Muhamedi ėshtė rob dhe i
Dėrguar Tij. I Dėrguar i mėshirės, lavdėrimi dhe
shpėtimi i Allahut qofshin mbi tė, mbi familjen
e tij tė pastėr dhe mbi tė gjithė shokėt e tij e
kėdo qė pason rrugėn e tij.
Ramazani ishte njė mundėsi e madhe pėr tė
realizuar faljen dhe mėshirėn e Allahut tė
Lartėsuar. Ska dyshim se kush u angazhua dhe u
pėrpoq, pati shansin e amnistisė sė Allahut tė
Madhėruar. E Lus Allahun me emrat e Tij tė bukur
dhe cilėsitė e Tij tė Larta qė ti pranojė
adhurimet (ibadetet) e besimtarėve.
Muslimani tani pas Ramazanit kujton ditėt e
kaluara nė adhurime dhe nė pėrjetimin e
kėnaqėsive hyjnore, por tani pasi pėrfundoi
Ramazani u rikthye gjendja e mėparshme, xhamitė
filluan tė zbrazen, muslimanėt filluan tė
pushojnė nga adhurimet e kėshtu me radhė.
Vallė pse ndodh kėshtu, pėrse largohen njerėzit
nga adhurimet pasi pėrjetuan kėnaqėsi?
Tė kujtojmė rastin e Ebu Bekrit kur ndėrroi jetė
Muhamedi, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin
mbi tė. Ai u ngrit dhe tha: Kush e adhuronte
Muhamedin, ai ka vdekur. Ndėrsa kush e adhuronte
Allahun, Ai ėshtė i Gjallė dhe nuk vdes.
Me kėtė rast u drejtohemi besimtarėve me fjalėt
se kush ka adhuruar Ramazanin, ai tashmė ka
shkuar, kurse ai i cili adhuron Allahun, pa
dyshim qė Allahu ėshtė i Gjallė dhe kurrė nuk
vdes. Allahu i Lartėsuar nė Kuran thotė:
Ska zot tjetėr tė vėrtetė pėrveē Tij! Ēdo gjė
do tė shkatėrrohet, pėrveē Fytyrės (Qenies) sė
Tij!
Atij i pėrket vendimi dhe tek Ai do tė ktheheni
tė gjithė!
Duhet tė ndalemi dhe tė mendojmė: ne, adhurues
tė kujt ishim dhe kė adhuronim?
Nė mėnyrė tė qetė le ti japim vetes pėrgjigje
dhe mė pas mos tė lejojmė qė adhurimet e bėra
ti asgjėsojmė me veprime jo tė mira pas
pėrfundimit tė muaji tė amnistisė. Allahu i
Lartėsuar thotė:
Mos
u bėni si ajo gruaja qė e shprish dhe e bėn
fije-fije atė qė e ka tjerrė fort...3
Muslima
i
respektuar!
Mos lejoni qė ti ngjani gruas qė shprish pasi e
kishte punuar kėmishėn pėr njė kohė. Vallė, a e
lejon diēka tė tillė njeriu i menēur?!
Kujtohu se ishe duke falur namazin e teravive
tetė ose njėzet rekate. A thua mund tė
shkėputesh menjėherė nga namazi vullnetar dhe
nuk ke gatishmėrinė tė falėsh as katėr rekate?
Ndoshta nuk e ke gjetur dhe pėrjetuar kėnaqėsinė
e namazit tė natės gjatė Ramazanit.
Pse vėlla vepron kėshtu duke e ndaluar veten
prej shumė sevapeve edhe pas Ramazanit! Pse po u
lė vend dyshimeve dhe pėrtacisė?
Ke lexuar Kuranin, fjalėn e Allahut tė
Lartėsuar, apo e ke dėgjuar leximin, kurse tani
nuk je prej tyre qė lexon dhe dėgjon fjalėn e
Allahut?
Feja e Allahut tė Lartėsuar ėshtė
e vetmja fe qė ithtarėve tė vet u mėson
stabilitetin dhe vendosmėrinė; kėrkon prej tyre
qė ata tė jenė tė patundur nė rrugėn e drejtė
dhe adhurues tė denjė deri ne vdekje. Allahu i
Lartėsuar thotė:
Kėrkohet qė muslimani tė jetė njė personalitet i
vendosur dhe i qėndrueshėm gjatė tėrė jetės dhe
jo njė besimtar sezonal. Veprimet dhe adhurimet
nuk pėrfundojnė me pėrfundimin e Ramazanit.
Nuk ėshtė e hijshme pėr muslimanin qė tė jetė
lėkundur, por duhet tė qėndrojė i patundur nė
adhurimin e Allahut gjatė tėrė jetės.
Tė kujtojmė rastin e sahabit tė njohur Hudhejfe
bin el-Jeman, kur ai ishte nė momentet e
vdekjes. Iu afrua Abdulla bin Mesudi dhe i tha:
Mė kėshillo! A nuk tė ėshtė ofruar vdekja? Ai
iu pėrgjigj: Po pasha Madhėrinė e Zotit tim. Ki
kujdes mos bėhesh i larmė, ngase feja e Allahut
ėshtė njė.
Pasi besimtari u mėsua me adhurimet e llojllojta
gjatė muajit Ramazan, ai edhe mė pas duhet tė
vazhdojė kėshtu, qė adhurimet tė jenė pėr
besimtarin sikurse ajri dhe uji pėr njeriun. Ki
kujdes dhe mos e mbyt besimin tėnd me dembeli
dhe harresė. Gjatė muajit Ramazan ke lexuar
Kuranin, prandaj edhe tani ndaj njė kohė pėr
leximin e fjalės sė Allahut. Gjatė Ramazanit ke
falur namazin e teravive dhe namazin e natės,
mos harro tani qė ke kohė dhe mundėsi qė ta
vazhdosh faljen e namazit tė natės, se kėshtu ka
vepruar Muhamedi, lavdėrimi dhe paqja e Allahut
qofshin mbi tė.
Ramazani ėshtė muaji i agjėrimit, por edhe pas
Ramazanit ekzistojnė mundėsitė e agjėrimit
vullnetar tė disa ditėve si fjala vjen gjashtė
ditėt e shevalit. Me kėto ditė jepet mundėsia
pėr tė fituar shpėrblimin si tė agjėrohet i tėrė
viti. Ramazani ėshtė tridhjetė ditė, njė (e
mirė) shpėrblehet me dhjetė dhe kėshtu
llogariten treqind ditė. Po ashtu edhe gjashtė
ditė tė shevalit nė shpėrblim janė gjashtėdhjetė
dhe kėshtu plotėsohet njė vit i plotė. I
Dėrguari i Allahut, Muhamedi, lavdėrimi dhe
paqja e Allahut qofshin mbi tė, thotė:
من صام رمضان ثم أتبعه ستاً من شوال كان كصيام
الدهر
Ai qė agjėron Ramazanin dhe e pason duke
agjėruar gjashtė ditė nga shevali, ėshtė sikur
tė ketė agjėruar pa ndėrprerė.
Veprat e mira nuk ndėrpriten me pėrfundimin e
Ramazanit, por besimtari i pėrkushtuar
angazhohet dhe pėrpiqet gjatė tėrė vitit.
Atėherė shpejtoni nė vepra tė mira duke e
shfrytėzuar kohėn. Njė dijetar thoshte: Nėse
ndonjėrit prej jush i humb njė dėrhem, tėrė
ditėn e vajton, por po i shkon ymri dhe nuk
brengoset.
Tė parėt e umetit islam thanė: Agjėro nė dynja,
kurse iftari yt le tė jetė vdekja. E tėrė
dynjaja pėr tė devotshmit ėshtė muaj agjėrimi,
agjėron nga epshet dhe shfrenimet e ndaluara.
Kur vjen vdekja, pėrfundon agjėrimi dhe bėhet
iftari.