Lavdia i
takon Allahut, Atė e falėnderojmė, prej Tij ndihmė dhe
falje kėrkojmė. Salavatet dhe selamet qofshin mbi tė
Dėrguarin e mėshirės, Muhamedin salallahu alejhi ue
selem.
Njeriu ėshtė besimtar kur beson se Allahu ėshtė Sundues
i gjithēkaje dhe se sundues tjetėr nuk ekziston, se
vetėm Ai ėshtė Zot, se vetėm Ai meriton tė adhurohet dhe
se Ai ėshtė plotėsisht i pėrsosur me cilėsitė dhe emrat
e Vet. Nė kėtė mėnyrė besimtari ka konfirmuar njėsinė e
adhurimit, tė zotėrimit si dhe emrat e Allahut dhe
cilėsitė e pėrsosmėrisė sė Tij. Ky ėshtė teuhidi, besimi
qė duhet tė qėndrojė nė zemrat e besimtarėve.
Po ashtu, duhet kujtuar se besimi nuk ėshtė vetėm fjalė,
e cila thuhet me gjuhė, por ėshtė vėrtetėsi me detyra,
obligime dhe pėrgjegjėsi. Nuk mjafton qė njerėzit tė
thonė besojmė dhe veprojmė e tė mos tė ballafaqohen me
teste, sprova, vuajtje, shqetėsime. Besimtarėt ndeshen
me shqetėsime dhe sprova tė natyrave tė ndryshme. Ėshtė
e natyrshme tė bėhen teste dhe analiza nė sfera dhe lėmi
tė ndryshme. Blerėsi kėrkon tė testohet sendi qė blihet,
po ashtu studenti i nėnshtrohet provimit pranues kur
aplikon pėr studime, edhe punėtori i nėnshtrohet
intervistave, e kėshtu me radhė.
Prej ligjeve tė Allahut tė Lartėsuar ėshtė qė besimtari
tė testohet me njė provim tė pėrgjithshėm, ku i jepet
mundėsia pėr tė marrė notė tė lartė apo mesatare, por
mund tė marrė edhe notė tė dobėta dhe jokaluese. Pyetjet
e pėrgatitura janė tė hapura dhe tė njohura pėr tė
gjitha shtresat e njerėzve. Me siguri qė dihet edhe
lėnda e provimit, notat kaluese dhe rėndėsia e kėtij
provimi.
Lėnda e provimit ėshtė imani, besimi. Allahu i Lartėsuar
nė Kuran ka thėnė: A menduan njerėzit tė thonė: Ne
kemi besuar, dhe nuk do tė sprovohen? (Ankebut, 2)
Pyetjet e provimit testues janė tė pėrmbledhura nė
fjalėn e Allahut tė Lartėsuar: Ne do tju provojmė
me ndonjė frikė, me uri, humbje tė pasurisė, tė jetės,
tė frutave. Por ti pėrgėzoji durimtarėt. (Bekare,
155)
Vendmbajtja e provimit testues ėshtė kjo botė, dynjaja;
pėrderisa njeriu jeton ai do tė testohet. Allahu i
Lartėsuar ka thėnė: Njerėzve u ėshtė zbukuruar
dashuria ndaj tė lakmuara, si ndaj grave, djemve, ndaj
pasurisė sė grumbulluar nga ari e argjendi, kuajve tė
stolisur, bagėtisė dhe bujqėsisė. Kėto janė kėnaqėsi tė
kėsaj bote, po tek All-llahu ėshtė e ardhmja mė e mirė.
(Ali Imran, 14) Shembulli (ngjashmėria) i jetės sė kėsaj bote
ėshtė si i njė shiu qė Ne e kemi sjellė nga qielli, e me
anėn e tė cilit gėrshetohen (mbijnė dhe shpeshtohen
tė gjitha llojet) bimėt e tokės prej nga hanė
njerėzit e kafshėt deri kur toka tė ketė marrė stolinė e
vet dhe tė jetė zbukuruar (me bimė, pemė e behar),
e banorėt e saj tė mendojnė se janė tė zotėt e saj, e
asaj i vjen urdhri Ynė, natėn ose ditėn, Ne e bėjmė atė
(tė mbjellat) tė korrur sikurse tė mos ekzistonte dje.
Kėshtu Ne ua sqarojmė faktet njerėzve qė mendojnė.
(Junus, 24)
Mė pas, besimtari duhet tė marrė masat preventive pėr tė
pasur mundėsi tejkalimin e testit provues dhe kjo
arrihet me durim dhe namaz. Allahu i Lartėsuar ka thėnė:
Kėrkoni ndihmė (nė tė gjitha ēėshtjet) me
durim dhe me namaz, vėrtet, ajo ėshtė e madhe (vėshtirė),
por jo edhe pėr ata qė kanė frikė (Zotin). (Bekare,
45)
Nota kaluese pėr ēdo besimtar ėshtė mėshira dhe udhėzimi
nė rrugė tė mbarė. Allahu i Lartėsuar nė Kuran ka thėnė:
Tė tillėt janė qė te Zoti i tyre kanė bekime e
mėshirė dhe tė tillėt janė ata tė udhėzuarit nė rrugėn e
drejtė. (Bekare, 157)
E gjithė dobia nga ky provim ėshtė testimi i njeriut nė
kėtė botė: Ne i sprovuam ata qė ishin para tyre,
ashtu qė All-llahu gjithqysh do ti dallojė ata qė e
thanė tė vėrtetėn e do ti dallojė edhe gėnjeshtarėt.
(Ankebut, 3)
Tė nderuar lexues!
Sprovat janė tė nevojshme qė tė ngrihet vullneti i
besimtarėve tė sinqertė, sepse ato nxjerrin nė shesh dhe
ripėrtėrijnė besimin, hapin dhe shėndėritin zemrat e
besimtarėve. Shumė gjėra nuk do ti dinte besimtari, po
tė mos sprovohej dhe kėshtu ai kalitet nėn klimėn e
sprovės. Poeti Mutenebiu thotė:
Mė gjuajti koha me fatkeqėsitė,
Derisa pėlhura e zemrės mu bė e hekurt.
Dhe u bėra qė kur tė mė godasin me shigjetėn
Tė thyhen, sikur preknin shigjetat njėra me tjetrėn.
Dhe ja kėshtu jetova, e pėr fatkeqėsitė as qė u
interesova
Ngase tė mbaj mėrzinė dobi nuk pata e as qė diēka fitova.
Testi sprovues nuk ka karakter fyes dhe ofendues, por
ėshtė i natyrės verifikuese dhe korrigjuese, edukuese
dhe reformuese. Dhe qė Allahu ti provojė (pastrojė)
besimtarėt (nga gjynahet) dhe ti shkatėrrojė
mosbesimtarėt. (Ali Imran, 141)
Pejgamberi salallahu alejhi ue selem ka thėnė: E
ēuditshme ėshtė ēėshtja (gjendja) e besimtarit.
Ēėshtja e tij ėshtė krejt mirė pėr tė dhe nuk ėshtė e
tillė pėr askėnd tjetėr. Nėse besimtarin e godet gėzimi,
ai falėnderon (Allahun), e kjo i sjell dobi. E
kur e godet e keqja, ai ėshtė durimtar, andaj kjo i
sjell dobi (shpėrblim). (Transmeton Muslimi)
Njerėzit mė tė sprovuar ishin tė Dėrguarit e Allahut tė
Lartėsuar, meqė ishin mė tė paluhaturit nė misionin e
shenjtė thirrės. Sad bin ebi Vekasi e pyet Muhamedin
salallahu alejhi ue selem: Cilėt njerėz janė mė tė
sprovuar?, e ai pėrgjigjet: Njerėzit mė tė sprovuar
janė Pejgamberėt, pastaj ata qė janė mė afėr tyre dhe qė
i ndjekin ata. Sprovohet njeriu sipas shkallės sė
besimit, nėse ėshtė i fortė nė besimin e tij, edhe
sprovėn e ka mė tė madhe. Nėse ėshtė i dobėt nė besimin
e tij, do tė sprovohet sa shkalla e besimit tė tij.
Njeriu sprovohet derisa tė ecė mbi tokė pa asnjė mėkat.
(Transmeton Tirmidhiu, hadithi ėshtė sahih.)
Kėshtu do tė testohen besimtarėt. Allahu Fuqiplotė i
sprovon ata qė i do nga tė devotshmit, por ēdo herė
duhet tė jenė nė gatishmėri dhe i qėndrueshėm, posi dega
qė luhatet nga era djathtas dhe majtas, por prapė mbahet.
O njeri! Kėrko mbėshtetje tek Allahu i Lartėsuar dhe
duro. Asnjėherė mos u ligėshto dhe mos u dobėso.
Besimtarėt, tė dashurit e Allahut, janė tė kėnaqur dhe
durimtarė me ēdo caktim tė Allahut tė Lartėsuar, ata nuk
janė aspak tė frikėsuar e as tė dėshpėruar. Tė kujtojmė
sė bashku fjalėt e Allahut tė Lartėsuar: Ta keni tė ditur se tė dashurit e All-llahut (evliatė)
nuk kanė frikė (nė botėn tjetėr) e as kurrfarė
brengosje. (Ata janė ata) Tė cilėt besuan dhe
ishin tė ruajtur. Atyre u jepet myzhde nė jetėn e
dunjasė (nė ēastin e vdekjes) dhe nė jetėn tjetėr
(pėr shpėtim dhe xhenet). Premtimet e All-llahut nuk
mund tė pėsojnė ndryshim. E, ai ėshtė sukses i madh.
(Junus, 62-64) E mos u dobėsoni (fizikisht) dhe mos u
dėshpėroni (shpirtėrisht) derisa ju jeni mė tė
lartit, po qe se jeni besimtarė tė sinqertė. (Ali
Imran, 139)