Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Faqja juaj

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 

 
 
 
 
 
 
 
 

Shpėtoje anijen nga fundosja

Falėnderimet dhe lavdėrimet janė pėr Allahun, Zotin e gjithė botėve. Paqja, mėshira dhe bekimet janė pėr Muhamedin, pėr familjen dhe pėr shokėt e tij deri nė Ditėn e Gjykimit.
Porosia ime pėr veten dhe pėr ju ėshtė qė tė jemi tė devotshėm dhe ta kemi frikė Allahun e Lartėsuar.
يَاأَيُّهَا الَّذِينَ آمَنُوا اتَّقُوا اللَّهَ وَقُولُوا قَوْلًا سَدِيدًا يُصْلِحْ لَكُمْ أَعْمَالَكُمْ وَيَغْفِرْ لَكُمْ ذُنُوبَكُمْ وَمَنْ يُطِعْ اللَّهَ وَرَسُولَهُ فَقَدْ فَازَ فَوْزًا عَظِيمًا
“O ju qė keni besuar! Plotėsoni detyrimin ndaj Allahut dhe kijeni frikė Atė dhe flisni (gjithnjė) tė vėrtetėn. Ai do t’ju drejtojė ju tek veprat e mira e tė drejta dhe do t’ju falė juve gjynahet tuaja. Dhe kushdo qė i bindet Allahut dhe tė Dėrguarit tė Tij (Muhamedit alejhi selam), me tė vėrtetė qė ka arritur fitoren mė tė madhe (do tė pranohet nė xhenetin e begatshėm) (Ahzab, 70-71)

Tė nderuar muslimanė!
Allahu i Lartėsuar na porosit qė tė ndjekim rrugėn e korrigjimit dhe tė pėrmirėsimit, tė rregullimit dhe tė reformės, tė riparimit dhe tė meremetimit, tė ujdisė dhe tė rivendosjes e tė largohemi nga rruga e copėtimit dhe e shpėrbėrjes, e degjenerimit dhe e bastardimit, e prapėsisė dhe e sė keqes, e dėmit dhe e krimit, e sėmundjes dhe e marrėzisė, e sė ligės dhe e egėrsisė.
Allahu na urdhėroi qė tė jemi faktorė konstruktivė tė pėrmirėsimit duke ndjekur rrugėn e tė Dėrguarve tė Allahut tė Lartėsuar. I Dėrguari i Allahut, Shuajbi alejhi selam, iu drejtua popullit tė tij me fjalėt:
إِنْ أُرِيدُ إِلاَّ الإِصْلاَحَ مَا اسْتَطَعْتُ وَمَا تَوْفِيقِي إِلاَّ بِاللّهِ عَلَيْهِ تَوَكَّلْتُ وَإِلَيْهِ أُنِيبُ
“Unė vetėm dėshiroj pėrmirėsimin pėr aq sa janė mundėsitė e mia mė tė mira. Por kėtė mund ta arrij vetėm me ndihmėn e Allahut, vetėm Atij i jam mbėshtetur dhe Atij i kthehem me pendim.”
(Hud, 88)

Po tė njėjtėn detyrė tė pėrmirėsimit dhe tė rregullit e kishin tė gjithė tė Dėrguarit e Allahut tė Lartėsuar. Muhamedi alejhi selam e kėshilloi, e pėrmirėsoi dhe e mėsoi umetin e vet me njė transparencė tė pashembullt, duke ofruar edhe shembuj shumė tė pėrshtatshėm, qė i pėrgjigjeshin plotėsisht realitetit. Zaten edhe shembujt e pėrmendur nė Kuran motivojnė pėr tė menduar dhe analizuar. Allahu i Lartėsuar thotė:
وَتِلْكَ ٱلأَمْثَالُ نَضْرِبُهَا لِلنَّاسِ وَمَا يَعْقِلُهَا إِلاَّ ٱلْعَـٰلِمُونَ
“Dhe kėta shembuj Ne i paraqesim pėr njerėzimin, por askush nuk do t’i kuptojė pėrveē tė diturve
(qė kanė dijen pėr Allahun dhe pėr Fjalėt e Tij) (Ankebut, 43)

Tė nderuar muslimanė!
Nė vazhdim do tė ndajmė hadithin nė Sahihun e Buhariut, ku Numan b. Beshiri na tregon se Muhamedi alejhi selam ka thėnė:
مَثَلُ ‏ الْقَائِمِ ‏ ‏فِي حُدُودِ اللَّهِ وَالْوَاقِعِ فِيهَا مَثَلُ قَوْمٍ ‏ ‏اسْتَهَمُوا ‏ ‏سَفِينَةً فَصَارَ بَعْضُهُمْ فِي أَسْفَلِهَا وَصَارَ بَعْضُهُمْ فِي أَعْلَاهَا فَكَانَ الَّذِي فِي أَسْفَلِهَا يَمُرُّونَ بِالْمَاءِ عَلَى الَّذِينَ فِي أَعْلَاهَا فَتَأَذَّوْا بِهِ فَأَخَذَ فَأْسًا فَجَعَلَ يَنْقُرُ أَسْفَلَ السَّفِينَةِ فَأَتَوْهُ فَقَالُوا مَا لَكَ قَالَ تَأَذَّيْتُمْ بِي وَلَا بُدَّ لِي مِنْ الْمَاءِ فَإِنْ ‏ ‏أَخَذُوا ‏ ‏ عَلَى يَدَيْهِ أَنْجَوْهُ وَنَجَّوْا أَنْفُسَهُمْ وَإِنْ تَرَكُوهُ أَهْلَكُوهُ وَأَهْلَكُوا أَنْفُسَهُمْ
“Shembulli i atij qė tregon kujdes
(merakoset) pėr kufijtė e Allahut dhe atij qė bie nė to (i shkel kufijtė), ėshtė sikur shembulli i disa njerėzve qė kanė hipur nė anije. Disa prej tyre janė vendosur poshtė dhe disa sipėr. Ata qė ishin vendosur poshtė, kur kishin nevojė pėr ujė ngjiteshin lart dhe kalonin pranė tyre, e kėshtu i pengonin. Atėherė njėri mori sėpatėn dhe deshi ta hapte njė vrimė. Iu afruan dhe i thanė: “Ēka bėn kėshtu?” “Unė kam nevojė pėr tė marrė ujė, por kėshtu po ju pengoj (shqetėsoj). (atėherė nėse tė tjerėt) E pengojnė (hapjen e vrimės), shpėtojnė tė gjithė, po nėse e lėnė, fundosen tė gjithė.” (Buhariu)

Me kėtė, Muhamedi alejhi selam na ilustron njė shembull shumė tė rėndėsishėm dhe ēdo musliman duhet tė ndalet dhe tė vrasė mendjen pėr kėtė shembull duke marrė mėsim. Ai na ofron njė shembull krahasues. Shoqėrinė tė cilėn po jetojmė e krahason me anijen, e cila pėrbėhet prej katesh. Mėkatarėt dhe gjynahqarėt kanė pasur fatin qė tė jenė nė katin e fundit tė anijes dhe ėshtė gjė e natyrshme qė mėkatarėt tė jenė tė ulėt nė kėtė botė dhe nė botėn tjetėr. Ata tė cilėt mėkatojnė nuk mund tė fitojnė me kėtė veprim nder dhe respekt:
وَمَن يُهِنِ ٱللَّهُ فَمَا لَهُ مِن مُّكْرِمٍ
“Atė qė e poshtėron Allahu, askush nuk mund ta nderojė atė.”
(Haxh, 18)
Ndėrsa, shtresa tjetėr e njerėzve tė mirė dhe tė sinqertė, e edukuesve dhe e pėrmirėsuesve, do tė jenė nė katin e sipėrm, mė tė lartė tė anijes, pra tė shoqėrisė.
Prandaj shkelėsit e kufijve tė Allahut, gjynahqarėt, kur dėshirojnė tė marrin ujė, janė tė detyruar tė marrin leje prej shtresės tjetėr, sepse kėta nuk kanė zgjedhje dhe rrugėdalje tjetėr. Atėherė njėri prej tyre propozoi qė tė hapnin njė vrimė dhe kėshtu tė arrinin deri tek uji me arsyetim se nuk dėshironin t’i pengonin. Padyshim qė po tė ndodhė kjo, do tė fundoset anija, pra do tė pėrfundojė shoqėria nga mėkatet, nėse ato tolerohen. Pikėrisht pėr kėtė, Muahmedi alejhi selam tha: “(atėherė nėse tė tjerėt) E pengojnė (hapjen e vrimės) shpėtojnė tė gjithė, po nėse e lėnė, fundosen tė gjithė.”

Tė nderuar besimtarė!
Allahu i Lartėsuar dėrgoi Pejgamberė qė t’ua mėsojnė njerėzve besimin e pastėr, njėshmėrinė nė Krijuesin Allah dhe t’i shmangin njerėzit nga idhujtaria, shirku, amoraliteti. Cilėsi e besimtarėve tė mirė ėshtė qė tė urdhėrojnė nė tė mirė e tė ndalojnė nga e keqja. Allahu i Lartėsuar besimtarėt i cilėson nė kėtė mėnyrė:
وَٱلْمُؤْمِنُونَ وَٱلْمُؤْمِنَـٰتِ بَعْضُهُمْ أَوْلِيَاء بَعْضٍ يَأْمُرُونَ بِٱلْمَعْرُوفِ وَيَنْهَوْنَ عَنِ ٱلْمُنْكَرِ وَيُقِيمُونَ ٱلصَّلَوٰةَ وَيُؤْتُونَ ٱلزَّكَوٰةَ وَيُطِيعُونَ ٱللَّهَ وَرَسُولَهُ
“Besimtarėt dhe besimtaret janė Eulija
(ndihmues, mbrojtės e miq) pėr njėri-tjetrin, ata u mishėrojnė (njerėzve) El-Ma’ruf (Islamin dhe gjithė pėrmbajtjen e tij) dhe i ndalojnė (njerėzit) nga El-Munker (mosbesimi, dhe gjithēka tjetėr qė Islami ndalon), ata i kryejnė rregullisht e nė mėnyrė tė pėrkryer faljet e pėrcaktuara ditore, japin Zekatin dhe i binden Allahut dhe tė Dėrguarit tė Tij.”
Kurse cilėsi e tė prishurve, e hipokritėve, e dyfytyrėshave, ėshtė e kundėrta e tė parėve. Ata e pengojnė tė mirėn dhe urdhėrojnė nė tė keqe, Allahu i Lartėsuar na tregon pėr kėta:
ٱلْمُنَـٰفِقُونَ وَٱلْمُنَـٰفِقَاتُ بَعْضُهُمْ مّن بَعْضٍ يَأْمُرُونَ بِٱلْمُنكَرِ وَيَنْهَوْنَ عَنِ ٱلْمَعْرُوفِ وَيَقْبِضُونَ أَيْدِيَهُمْ نَسُواْ ٱللَّهَ فَنَسِيَهُمْ إِنَّ ٱلْمُنَـٰفِقِينَ هُمُ الْفَـٰسِقُونَ
“Hipokritėt dhe hipokritet janė si njėri-tjetri; ata u urdhėrojnė njerėzve El-Munker
(tė keqen, mohim e politeizėm, gjithēka qė ka ndaluar Islami) dhe i ndalojnė ata nga El-Ma’ruf (e drejta, besimi Islam dhe urdhrat e tij), pastaj i shtrėngojnė duart e tyre (duke mos dhėnė Sadaka, Zekat e duke mos shpenzuar nė Ēėshtjen e Allahut). Ata e kanė harruar Allahun, kėshtu qė edhe Ai i ka harruar ata. Me tė vėrtetė qė hipokritėt janė Fasikunė (tė pabindur e tė panėnshtruar ndaj Allahut) (Tevbe, 67)

Tė nderuar!
Sot po manifestohen haptas dukuritė negative nė shoqėri. Nė mėnyrė shumė tė hapur ushtrohet e keqja, padrejtėsia, mėkati, mendjemadhėsia, imoraliteti... Kur u tėrhiqet vėrejta, ata thonė: “Ne jemi tė lirė tė veprojmė dhe kjo ėshtė pjesė e lirisė sonė. Ja, kėshtu po i shohim tė tjerėt duke vepruar, apo kėshtu i kemi gjetur.”
وَإِذَا فَعَلُواْ فَـٰحِشَةً قَالُواْ وَجَدْنَا عَلَيْهَا ءابَاءنَا وَٱللَّهُ أَمَرَنَا بِهَا قُلْ إِنَّ ٱللَّهَ لاَ يَأْمُرُ بِٱلْفَحْشَاء أَتَقُولُونَ عَلَى ٱللَّهِ مَا لاَ تَعْلَمُونَ
“Dhe kur kryejnė Fahisha
(vepra tė ulėta e tė shėmtuara si sjellja rreth Kabės tė zhveshur, lloje tė ndryshme marrėdhėniesh tė paligjshme me gra etj.) thonė: “Ne kėshtu i gjetėm tė veprojnė edhe baballarėt tanė e (pėr mė tepėr) Allahu na ka urdhėruar pėr tė.” Thuaju (O Muhammed): “Jo, kurrė Allahu nuk urdhėron turpin. A mos thoni pėr Allahun gjėra qė aspak nuk i dini?” (Arafė, 28)

Duhet tė kemi parasysh se atėherė kur lihet urdhėrimi nė tė mirė dhe ndalimi nga e keqja vijnė pasojat dhe dėnimet kėshtu u shkatėrruan popujt e mėparshėm. Ata u shkatėrruan pėr shkak zullumit, kufrit, mos urdhėrimit nė tė mirė dhe ndalimit nga e keqja, mendjemadhėsisė, pėrbuzjes dhe injorimit tė tė mirave tė Allahut, dhėnies sė tepėrt pas kėsaj bote, imoralitetit, degjenerimit.
Duhet tė ndalemi dhe tė mendojmė pėr pėrshkrimin e ngjarjeve tė popujve tė mėparshėm dhe pėr shkatėrrimin e tyre, qė tė marrim mėsim. Ata i mohuan argumentet e Allahut, pėrgėnjeshtruan tė Dėrguarit e Allahut, u dhanė pas imoralitetit dhe pėrfunduan nė shkatėrrim. Po edhe ky popull nuk ėshtė mė i mirė dhe mė i nderuar se tė tjerėt, nuk ėshtė mė i zgjedhur dhe mos ta dėnojė. Atėherė kur nuk pėrfillen mėsimet e Allahut, vjen dėnimi, belaja, sprova.

وَكَمْ أَهْلَكْنَا مِنَ ٱلْقُرُونِ مِن بَعْدِ نُوحٍ وَكَفَىٰ بِرَبّكَ بِذُنُوبِ عِبَادِهِ خَبِيرَا بَصِيرًا
“Dhe sa shumė breza kemi shkatėrruar Ne pas Nuhut! Dhe mė se i Mjaftueshėm ėshtė Zoti yt nė Dijeni tė Plotė, Gjithėvėzhgues pėr gjynahet e robėrve tė Tij.”
(Isra: 17)

وَتِلْكَ الْقُرَى أَهْلَكْنَاهُمْ لَمَّا ظَلَمُوا وَجَعَلْنَا لِمَهْلِكِهِمْ مَوْعِدًا
“Ne i shkatėrruam kur ata punuan padrejtėsi e poshtėrsi, por Ne vendosėm pėr ta afat tė caktuar pėr shkatėrrimin e tyre.”
(Kehf: 59)

لُعِنَ الَّذِينَ كَفَرُوا مِنْ بَنِي إِسْرَائِيلَ عَلَى لِسَانِ دَاوُدَ وَعِيسَى ابْنِ مَرْيَمَ ذَلِكَ بِمَا عَصَوْا وَكَانُوا يَعْتَدُونَ.كَانُوا لَا يَتَنَاهَوْنَ عَنْ مُنْكَرٍ فَعَلُوهُ لَبِئْسَ مَا كَانُوا يَفْعَلُونَ.
“Ata nga Bijtė e Israilit tė cilėt nuk besuan, u mallkuan nga goja e Daudit dhe Isait, birit tė Merjemes. Kjo ngaqė ata nuk u bindėn
(ndaj Allahut dhe tė Dėrguarit tė Tij) dhe gjithnjė i tejkalonin tė gjithė kufijtė. Ata asnjėherė nuk e ndalonin njėri-tjetrin nga Munkeri (e keqja, mosbesimi, besimi i rremė) qė ata gjithnjė vepronin. E poshtėr vėrtet ishte ajo qė ata gjithnjė vepronin.” (Maide: 78-79)

Nėse biem edhe ne nė atė qė kanė rėnė ata, padyshim se rezultati do tė jetė i barabartė. Nė radhėt tona gjenden tė gjitha shkaqet e shkatėrrimit dhe tė gjitha standardet janė plotėsuar.

إِنَّ اللَّهَ لاَ يُغَيّرُ مَا بِقَوْمٍ حَتَّىٰ يُغَيّرُواْ مَا بِأَنفُسِهِمْ وَإِذَا أَرَادَ اللَّهُ بِقَوْمٍ سُوءا فَلاَ مَرَدَّ لَهُ وَمَا لَهُمْ مّن دُونِهِ مِن وَال .
“Sigurisht qė Allahu nuk do tė ndryshojė
(pėr mirė) gjendjen e njė populli (qė bėn gjynahe, qė ėshtė mosmirėnjohės e i pabindur ndaj Allahut) pėrderisa ata vetė ta ndryshojnė atė pėr mirė (duke ndryshuar shpirtin e tyre dhe punėt e tyre). Por kur Allahu do ndėshkimin e njė populli, nuk ka mė kthim mbrapa tė tij dhe as nuk do tė gjejnė pėrveē Tij mbrojtės tjetėr.” (Rad: 11)

Tė nderuar muslimanė!
Dėnimi me tė cilin i ka kėrcėnuar Allahu i Lartėsuar popujt e ndryshėm ėshtė premtim i vėrtetė, i cili do tė realizohet, edhe nėse vonohet. Ėshtė ligj i vendosur. Kėto ligje nuk e pėrjashtojnė e as nuk e amnistojnė askėnd qė e meriton dėnimin. Allahu nuk bėn padrejtėsi ndaj askujt:
إِنَّ ٱللَّهَ لاَ يَظْلِمُ ٱلنَّاسَ شَيْئًا وَلَـٰكِنَّ ٱلنَّاسَ أَنفُسَهُمْ يَظْلِمُون
“Padyshim qė Allahu nuk i bėn padrejtėsi aspak njerėzimit, por njerėzimi i bėn padrejtėsi vetes sė tij.”
(Junus: 44)
Ėshtė ligji i Allahut mbi njerėzit, nėse pėrhapen mėkatet dhe nuk i ndryshojnė, atėherė tė gjithė ata dėnohen. Muhamedi alejhi selam thotė:
مَا مِنْ قَوْمٍ يُعْمَلُ فِيهِمْ بِالْمَعَاصِي ثُمَّ يَقْدِرُونَ عَلَى أَنْ يُغَيِّرُوا ثُمَّ لَا يُغَيِّرُوا إِلَّا يُوشِكُ أَنْ يَعُمَّهُمْ اللَّهُ مِنْهُ بِعِقَابٍ
“Nėse nė njė popull ushtrohen mėkatet, e ata kanė mundėsi t’i ndryshojnė
(pengojnė), mirėpo nuk i ndryshojnė, sė shpejti Allahu do t’i pėrfshijė tė gjithė me dėnim.” (Transmeton Ebu Davudi)

Muhamedi alejhi selam po ashtu ka thėnė:
يَا مَعْشَرَ الْمُهَاجِرِينَ خَمْسٌ إِذَا ابْتُلِيتُمْ بِهِنَّ وَأَعُوذُ بِاللَّهِ أَنْ تُدْرِكُوهُنَّ
“O ju muhaxhirė! Me pesė, gjėra nėse sprovoheni me to, me tė cilėt unė kėrkoj strehohem te Allahu nga takimi (sprovimi) i tyre:

لَمْ تَظْهَرْ الْفَاحِشَةُ فِي قَوْمٍ قَطُّ حَتَّى يُعْلِنُوا بِهَا إِلَّا فَشَا فِيهِمْ الطَّاعُونُ وَالْأَوْجَاعُ الَّتِي لَمْ تَكُنْ مَضَتْ فِي أَسْلَافِهِمْ الَّذِينَ مَضَوْا
1- Nėse pėrhapet imoraliteti nė njė popull dhe e publikojnė, tek ata pėrhapet mortaja dhe sėmundjet qė s’kanė qenė te popujt e mėhershėm.

وَلَمْ يَنْقُصُوا الْمِكْيَالَ وَالْمِيزَانَ إِلَّا أُخِذُوا بِالسِّنِينَ وَشِدَّةِ الْمَئُونَةِ ‏ ‏وَجَوْرِ ‏ ‏السُّلْطَانِ عَلَيْهِمْ
2- Nėse vidhni nė peshore dhe matje, do tė vijė thatėsia, jeta e vėshtirė dhe zullumi i pushtetarit.

وَلَمْ يَمْنَعُوا زَكَاةَ أَمْوَالِهِمْ إِلَّا مُنِعُوا ‏ ‏الْقَطْرَ ‏ ‏مِنْ السَّمَاءِ وَلَوْلَا الْبَهَائِمُ لَمْ يُمْطَرُوا
3- Nėse nuk japin zekatin, u ndalet shiu nga qielli. Po tė mos ishin bagėtia, nuk do tė binte shi.

وَلَمْ يَنْقُضُوا عَهْدَ اللَّهِ وَعَهْدَ رَسُولِهِ إِلَّا سَلَّطَ اللَّهُ عَلَيْهِمْ عَدُوًّا مِنْ غَيْرِهِمْ فَأَخَذُوا بَعْضَ مَا فِي أَيْدِيهِمْ
4- Nėse e prishni marrėveshjen e Allahut dhe tė Pejgamberit, atėherė Allahu lė qė t’ju sundojė armiku i huaj, e ua marrin njė pjesė tė asaj qė e keni nė duar.

وَمَا لَمْ تَحْكُمْ أَئِمَّتُهُمْ بِكِتَابِ اللَّهِ وَيَتَخَيَّرُوا مِمَّا أَنْزَلَ اللَّهُ إِلَّا جَعَلَ اللَّهُ بَأْسَهُمْ بَيْنَهُمْ
5- Nėse tė parėt e tyre nuk gjykojnė me Librin e Allahut dhe pėrzgjedhin nga ajo qė kemi shpallur, Allahu e fut luftėn mes tyre.”
(Transmeton Ibn Maxheja)

Tė nderuar besimtarė!
Nė ēdo vend ku janė pėrhapur gjynahet ka pasuar dėnimi dhe poshtėrimi i Allahut mbi mėkatarėt. Mosgoditja e disave nuk do tė thotė se Allahu harron, e as qė ata nuk janė mė tė mirė se tjerėt. Ndoshta Allahu ua ka vonuar dėnimin qė ata tė marrin mėsim. Kujtoni tė gjitha kėto dhe pendohuni tek Allahu tė gjithė, se Ai fal shumė.
يَاأَيُّهَا الَّذِينَ آمَنُوا اتَّقُوا اللَّهَ حَقَّ تُقَاتِهِ وَلَا تَمُوتُنَّ إِلَّا وَأَنْتُمْ مُسْلِمُونََ
“O ju qė keni besuar! Kini frikė Allahun ashtu siē duhet pasur frikė Atė dhe mos vdisni ndryshe veēse duke qenė muslimanė
(besimdrejtė e plotėsisht tė nėnshtruar ndaj Allahut) (Ali Imran, 102)
Allahun e lusim me emrat e tij tė bukur dhe cilėsitė e Tij tė larta tė na pėrforcojė me fjalėt “la ilahe il Allah” nė kėtė jetė dhe nė jetėn pas saj.

 

Pėrgatiti: Ulvi Fejzullahu

  15.6.2007

                                              www.klubikulturor.com