Falėnderimet dhe lavdėrimet janė
pėr Allahun, Zotin e tė gjitha botėve. Paqja, mėshira
dhe bekimet janė pėr Muhamedin, pėr familjen dhe pėr
shokėt e tij deri nė Ditėn e Gjykimit.
Thėnia mė e vėrtetė ėshtė thėnia e Allahut, ndėrsa
udhėzimi mė i mirė ėshtė udhėzimi i Muhamedit, paqja dhe
bekimet e Allahut qofshin mbi tė. Veprat mė tė kėqija
janė ato tė shpikurat, ēdo shpikje ėshtė bidat dhe ēdo
bidat ėshtė lajthitje, e ēdo lajthitje tė ēon nė zjarr.
Pa dyshim se dituria ėshtė njėra ndėr objektivat dhe
nevojat kryesore pėr ngritjen dhe pėrparimin e individit
dhe tė shoqėrisė. Nevoja pėr dituri dhe njohuri
asnjėherė nuk shuhet; ashtu si ndihet nevoja pėr ushqim,
ashtu ėshtė edhe dituria ushqim i mendjes dhe i shpirtit.
Zaten, Muhamedi salallahu alejhi ue selem, qė kur i
zbritėn fjalėt e para LEXO e deri nė fund tė vdekjes,
i qėndroi besnik mėsimit dhe ia mėsoi umetit besimin e
pastėr nė Allahun e Lartėsuar.
Mbi vlerėn dhe rėndėsinė e diturisė kemi argumente tė
shumta nga Libri i Allahut, Kurani dhe tradita profetike,
Suneti. Allahu i Lartėsuar thotė: Thuaj: A janė ata qė dinė, njėsoj me ata qė nuk
dinė?! (Zumer, 9)
Jo, pėr Allahun! Nuk janė tė barabartė. Ai i cili e
beson Allahun e Lartėsuar me dituri e me udhėzim nuk
ėshtė i barabartė me atė i cili e beson Allahun me
injorancė, epsh, bidate, etj.. Allahu i Lartėsuar i
ngriti dhe i veēoi kėrkuesit e diturisė nė shkalla mė tė
larta, sepse janė ata qė kanė mė sė tepėrmi frikė dhe
respekt, besim dhe besnikėri ndaj Allahut. Nė vazhdim le
tė lexojmė fjalėt e Allahut tė Lartėsuar: Vėrtet, ata qė i frikėsohen mė shumė Allahut nga
robėrit e Tij janė dijetarėt. (Fatir, 28) Allahu ti lartėsojė ata qė besojnė dhe ata tė
cilėve u ėshtė dhėnė dija nė grada tė larta. (Muxhadele,
11) Dhe ata tė cilėve u ėshtė dhėnė dija, shohin se ajo
qė tė shpallet ty (o Muhamed) nga Zoti yt ėshtė e
vėrteta dhe qė udhėzon drejt Rrugės sė tė
Gjithėmėshirshmit, Zotėruesit tė tė gjitha lavdėrimeve.
(Sebeė, 6)
Pas kėtyre fjalėve tė Allahut, le tė lexojmė edhe disa
fjalė nga Suneti i tė Dėrguarit tė Allahut mbi vlerėn
dhe rėndėsinė e diturisė. Muhamedi salallahu alejhi ue
selem ka thėnė: Kush niset pėr nė rrugė duke kėrkuar dije, Allahu do
t'ia lehtėsojė rrugėn pėr nė xhenet. Vėrtet edhe melaqet
ia shtrijnė krahėt kėrkuesit tė diturisė nga kėnaqėsia
me veprėn e tij. Pėr dijetarin falje kėrkon ēdo gjė nė
qiej dhe nė tokė, edhe peshqit nė ujė. Vėrtet dijetarėt
janė trashėgimtarė tė Pejgamberėve. Pejgamberėt nuk kanė
lėnė trashėgimi dinarė e as dėrhemė, por kanė lėnė pėr
trashėgimi dijen. (Transmeton Ebu Davudi) Kujt i dėshiron Allahu mirė, ia mundėson qė ta
kuptojė fenė. (Transmeton Buhariu)
Tė nderuar besimtarė!
Jemi nė fillim tė vitit shkollor. Tė hėnėn fėmijėt e
popullit tonė do tė drejtohen drejt shkollave pėr tu
ulur nė bankat shkollore. I lutemi Allahut Fuqiplotė ta
bėjė kėtė vit, vit tė suksesit, tė mirėsive, tė
lumturisė dhe tė bereqetit pėr fėmijėt tanė dhe vit tė
krenarisė dhe tė fitores sė Islamit dhe tė muslimanėve!
Ky vit shkollor do ti ndriēojė fėmijėt e popullit tonė
me dituri dhe njohuri. Me dėshirė dhe me kėnaqėsi,
prindėrit i drejtojnė fėmijėt e tyre drejt shkollave me
shpresėn dhe dėshirėn se do tė zbukurohen me mėsim,
besim dhe moral. Kėshtu, me kėto tri vlera, do tė lėvizė
rrota e pėrparimit dhe e ngritjes nė shoqėrinė tonė dhe
do tė pėrcaktohet ardhmėria e Islamit dhe e muslimanėve
nėpėrmjet gjeneratave tė edukuara nė frymėn e besimit
dhe tė moralit tė pastėr islam.
Ėshtė mė rėndėsi tė kujtojmė sė bashku se shpirti i
veprimit edukativo-mėsimor, ose motori bazė nga i cili
aktivizohen, janė njė grup i dalluar dhe i veēuar, i
respektuar dhe i nderuar, i dashur dhe i pranuar qė ka
njė pozitė tė lartė nė fe dhe nė shoqėri, pra mėsuesit,
arsimtarėt dhe profesorėt e fėmijėve tė popullit tonė.
Prindėrit me mjaft besim ua kanė besuar mėsimdhėnėsve
fėmijėt e tyre, mė tė dashurit e tyre, qė ata ti
edukojnė dhe ti aftėsojnė pėr njė tė ardhme mė tė mirė.
Mėsimdhėnėsit janė yje qė ndriēojnė hapėsirėn qiellore
tė shkencės dhe tė njohurive tė dobishme. Ata janė
llambė ndriēuese qė shndrit rrugėt e errėta. Ata janė
misionarė ashtu siē ishin tė Dėrguarit e Allahut, qė u
mėsonin popujve besimin e drejtė,
Tė nderuar mėsimdhėnės!
Kėshilloj veten sė pari dhe po ashtu edhe ju, qė tė mos
harroni se mėsimdhėnia ėshtė njė detyrė e shenjtė,
amanet me pėrgjegjėsi. Nuk duhet lejuar qė kjo
pėrgjegjėsi tė keqpėrdoret, tė asgjėsohet. Nėse ky
amanet nuk kryhet me nder, atėherė ėshtė treguar tradhti
dhe shpėrdorim i amanetit. Kėta fėmijė janė amanet nė
supet tuaja. Allahu i Lartėsuar thotė: O ju qė keni besuar! Mos e tradhtoni Allahun dhe tė
Dėrguarin e Tij, as mos e tradhtoni me dashje amanetin
(mos shpėrdoroni atė qė ju ėshtė besuar dhe gjithė
detyrimet qė ju ka caktuar Allahu). (Enfal, 27)
Duhet tė kujtojmė sė bashku se dituria, edukata dhe
morali janė tė lidhura ngushtė me njėra-tjetrėn, ato nuk
ndahen asnjėherė. Duhet pasur nė konsideratė se duke
ofruar njohuri, ofrohet edukata dhe mirėsjellja. Atyre
duhet tu mėsohet morali i shėndoshė, morali i pastėr
hyjnor, qė buron nga feja e pastėr. Tė edukohen
gjeneratat nė mesataren qė porosit Islami, jo ne
shfrenim tė pakontrolluar e as nė ekstremizėm. Fėmijėt
tė mėsohen qė tė kultivojnė moralin, edukatėn,
tolerancėn, mirėkuptimin, ēdo gjė qė ėshtė nė interesin
e fėmijėve tanė dhe tė popullit tonė. Fėmijėve tu
mėsohet se ēka ėshtė e keqja, imoraliteti, paturpėsia,
injoranca, etj., me qėllim qė tė ruhen dhe tė mbrohen
nga rrymat dhe drejtimet qė e luftojnė dijen e dobishme,
fenė dhe moralin.
Tė nderuar prindėr!
Kini frikė Allahun e Lartėsuar dhe bėhuni tė
pėrgjegjshėm me fėmijėt tuaj nė edukimin e tyre, mbillni
tė mirėn nė shpirtrat e tyre. Ēdo herė pėrpiquni qė tua
ngrini moralin pėr mėsim. Mėsojini fėmijėt tuaj qė ti
respektojnė mėsuesit, arsimtarėt dhe profesorėt.
Mėsojini fėmijė tuaj qė mėsimin ta bėjnė pėr hir tė
Allahut tė Lartėsuar; leximi, mėsimi, studimi tė jetė
vetėm nė emėr tė Allahut.
Nderojini dhe respektojini mėsuesit e fėmijėve tuaj,
vizitojini nėpėr shkolla dhe merrni nė konsideratė
mundin qė bėjnė.
Tė nderuar besimtarė!
Dituria ėshtė urdhėr dhe obligim qė i paraprin besimit
nė Allahun e Lartėsuar. Ai thotė: Dije, pra, se pa
dyshim La ilahe il-lallah (Nuk ka tė adhuruar tjetėr
tė merituar pos Allahut), dhe kėrko falje pėr
gjynahun tėnd dhe pėr besimtarėt e besimtaret. (Muhamed,
19)
Dituria i paraprin fjalės dhe veprės.
Dituria sjell bereqetin e kėsaj bote dhe tė botės tjetėr.
Dituria ėshtė obligim i tė gjithėve dhe kėrkohet nga tė
gjithė.
Dituria kėrkon pėrpjekje, angazhim dhe sakrificė.
Dituria ėshtė e lehtė pėr atė qė ėshtė serioz dhe i
vendosur.
Dituria tė rendit nė radhėt e dėshmitarėve tė Allahut tė
Lartėsuar.
Dituria tė bėn tė nderohesh para krijesave tė Allahut.
Tė nderuar besimtarė!
Dituria, shkenca nuk lind me njeriun, por pėrfitohet nė
forma dhe mėnyra tė ndryshme. Atėherė, tė gjithė tė
mobilizohen dhe tė krijojnė kushte dhe mundėsi qė
fėmijėt tanė tė fitojnė dije. Vetėm me dituri muslimanėt
mund tė realizojnė qėllimet e veta.
Allahu im! Tė lutemi tė na pajisėsh me dituri tė
dobishme.
Allahu im! Ruaji tė rinjtė dhe tė rejat tona nga
devijimi, imoraliteti e injoranca!
Allahu im! Bėje kėtė vit shkollor, vit tė bereqetit dhe
tė tė mirave!