Pasi ky muaj shquhet si muaji i fitoreve
dhe i ēlirimeve dhe si muaji i ngjarjeve tė mėdha nė
historinė e fesė islame, e pashė tė arsyeshme tė cek
disa ngjarje qė kanė ndodhur nė kėtė muaj, duke mos u
hapur nė detajet e tyre shumė.
Disa nga ngjarjet qė kanė ndodhur nė Ramazan para
llogaritjes sė kalendarit hixhri janė:
- Ngritja e Isait alejhi selam, birit tė Merjemes, nė
qiell. Kjo duke u bazuar nė hadithin qė shėnon Hakimi nė
Mustedrek 3/143, i cili transmetohet nga Hurejth ibn
Mahshij, ku pėrmend se Hasen ibn Ali, Allahu qoftė i
kėnaqur me tė, mbajti njė ligjėratė nė tė cilėn pėrmendi
karakteristikat e babait tė tij (Aliut) pas vrasjes sė
tij dhe tha: Ėshtė vrarė nė tė njėjtėn natė qė ka
zbritur Kurani dhe nė tė njėjtėn natė qė ėshtė ngritur
Isai alejhi selam. Hakimi thotė se ky hadith ėshtė i
saktė, ndėrsa Dhehebiu abstenon pėr kėtė.
-Zbritja e Kuranit, inspirimi i shpalljes dhe fillimi i
thirrjes islame Kjo ka ndodhur ditėn e hėnė. Kėtė na e
sqaron Kurani, ku Allahu i Lartėsuar thotė: (Ato
ditė tė numėruara janė) Muaji i Ramazanit, qė nė tė
(filloi tė) shpallet Kurani, qė ėshtė udhėrrėfyes
pėr njerėz dhe sqarues i rrugės sė drejtė dhe dallues
(i sė vėrtetės nga gėnjeshtra). (Bekare,
185)
Pėr kėtė dėshmojnė edhe hadithe tė shumta. Zbritja e
Kuranit ėshtė bėrė nė Natėn e Kadrit. Shiko Siretu ibn
Hisham 1/304 dhe Sunen el-kubra tė Imam Bejhekiut 4/293.
Fjala Kadr do tė thotė pėrcaktim etj. Nata e Kadrit
ėshtė mė e vlefshmja, siē thotė Allahu i Lartėsuar:
Nata e Kadrit ėshtė mė e rėndėsishme se njė mijė muaj!
Me lejen e Zotit tė tyre nė (atė natė) tė zbresin
engjėjt dhe shpirti (Xhibrili) pėr secilėn
ēėshtje. Ajo (qė pėrcakton Zoti) ėshtė paqe deri
nė agim tė mėngjesit. (El-Kadr, 3-5)
Ndėrsa sa i pėrket datės (sė natės sė madhe), ka mendime
tė ndryshme tė dijetarėve. Mendimi i shumicės ėshtė se
ajo ėshtė nė natėn e njėzet e shtatė. Kurse Mubarekfuri
nė Rehik el-mahtuum thotė se ėshtė mė 21 Ramazan;
ekzistojnė edhe mendime se ajo gjendet nė netėt tek nė
dhjetėshin e fundit tė Ramazanit, nė netėt: 21, 23, 25,
27 dhe 29.
- Vdekja e Ebu Talibit, xhaxhai i Pejgamberit alejhi
selam, nė vitin e dhjetė tė shpalljes (shiko Ensab el-eshraf
tė Beladhiriut 1/406).
- Vdekja e nėnės sė besimtarėve, Hadixhes radijallahu
anha, po ashtu nė vitin e dhjetė tė shpalljes, pak kohė
para hixhretit, pėrafėrsisht tri vjet (shiko Delail en-nubuėeh
tė Dr Kalaxhij).
Disa ngjarje qė kanė ndodhur nė Ramazan prej vitit tė
parė sipas kalendarit hixhri:
Viti 1 hixhri
- Nisja e ekspeditės Sejful Bahr nėn udhėheqjen e
Hamza ibn Abdul Muttalibit nė fillim tė Ramazanit, nė
vitin 623 (shiko Tabekat Ibn Saad 2/6 dhe Siretu ibn
Hisham 2/182). Pejgamberi alejhi selam e pėrgatiti kėtė
ekspeditė me 30 burra pėr tia prerė rrugėn karvanit tė
kurejshitėve qė vinte nga Siria, nė tė cilin ishte edhe
Ebu Xhehli dhe bashkė me tė mė se treqind veta. Nuk
ndodhi luftė mes tyre, por pėrfundoi me marrėveshje me
ndėrmjetėsimin e Mexhd ibn Amėr Xhinijj. Flamuri i parė
ishte i Hamzės dhe kishte ngjyrė tė bardhė.
Viti II hixhri
- Beteja e Bedrit, e cila ka ndodhur nė ditėn e premte
mė 17 Ramazan. Bedėr quhet vendi nė tė cilin ėshtė
zhvilluar beteja e njohur mes muslimanėve dhe mushrikėve.
Bedri ėshtė mes Mekės dhe Medinės. Kjo ėshtė fitorja e
parė e muslimanėve nė betejė kundėr jobesimtarėve. Nė
kėtė betejė u vranė 70 mushrikė dhe u robėruan 70 tė
tjerė. Librat e historisė janė tė mbushur me kėtė
ngjarje, prandaj nuk po shtoj ndonjė referencė tė
veēantė.
- Vdekja e Ebu Xhehlit, Amėr bin Hishamit, Ummejje bin
Halefit dhe As bin Hisham bin Mugires (i cili ishte daja
i kalifit tė muslimanėve Omer ibn Hattabit, Allahu qoftė
i kėnaqur me tė) nė kėtė betejė dhe hedhja e tyre mė pas
nė njė gropė tė ndotur. Atyre nuk u bėnė dobi idhujt qė
ata i konsideronin si zota, lati, uz-za, menati etj.
-Vdekja e vajzės sė Pejgamberit alejhi selam, Rukijes, e
cila ishte gruaja e Uthman ibn Affanit, Allahu qoftė i
kėnaqur me ta (shiko: Tabekat tė Ibn Sadit 8/36, El-Istiaab
4/292 dhe Sireh tė Dhehebiut 2/177).
Viti III hixhri
- Fatimja, vajza e Pejgamberit alejhi selam, lindi tė
birin e saj, Hasanin. Ai lindi nė mes tė muajit Ramazan.
Fatimja ishte gruaja e Aliut dhe prej tyre lindėn Hasani
dhe Hyseni, nipat e Pejgamberit alejhi selam (shiko
Tarih Bagdad 1/140).
- Martesa e Pejgamberit alejhi selam me Zejnebe bint
Huzejmen, e cila quhej edhe Umu Mesakinė (nėna e
fukarenjve). Zejnebja ka vdekur sa ishte gjallė
Pejgamberi alejhi selam dhe nuk qėndroi me tė shumė
(shiko Tabekat el-Kubra Ibn Saad 8/115).
Viti V hixhri
- Zbritja e ajeteve kuranore pėr shfajėsimin e Aishes,
kėnaqėsia e Allahut qoftė mbi tė dhe babain e saj, nga
shpifjet dhe fyerjet qė ndodhėn ndaj saj gjatė kthimit
tė tyre nga Beteja e Mustalakut, e cila ishte edhe
beteja e Murejsijes. Beteja ndodhi nė muajin Shaban,
kurse kėto ajete zbritėn njė muaj mė vonė, d.m.th. nė
muajin Ramazan (shiko El-bidajeh uen nihajeh 3/91-92).
Viti VI hixhri
- Dėrgimi i ekspeditės sė Abdullah bin Utejkut pėr
vrasjen e Selam bin Ebu Hakikut.
- Dėrgimi i ekspeditės sė Galib bin Abdullahut pėr nė
Mujfea. Kjo ėshtė beteja nė tė cilėn Usame bin Zejdi,
Allahu qoftė i kėnaqur me tė, vrau njė person pasi ai
tha La ilahe il-lall-llah (shiko Tabekat Ibn Saad
2/192 dhe El-bidajeh uen nihajeh 4/248).
Viti VIII hixhri
- Ēlirimi i Mekės. Pejgamberi alejhi selam doli nga
Medina mė 10 Ramazan dhe me vete kishte 10 mijė sahabė
(shokė) dhe hyri nė Mekė mė 19 Ramazan.
- Dėrgimi i ekspeditės sė Sad ibn Zejd Eshhelit pėr nė
Menat nė gjashtė netėt e fundit tė Ramazanit.
Viti IX hixhri
- Kthimi i Pejgamberit alejhi selam nga Beteja e Tebukut,
pėr tė cilėn kishte dalė nė muajin Rexheb. Kjo fushatė
zgjati 50 ditė; 20 prej tyre i kaloi nė luftė nė Tebuk,
kurse ditėt e tjera i kaloi pėr tė vajtur dhe pėr tu
kthyer (shiko Rehikul Mahtuum, f. 401).
- Ardhja e delegacionit tė Thekifit tek i Dėrguari i
Allahut pėr tė shpallur pranimin e Islamit.
- Ardhja e deleguarve tė mbretėrve tė Humejrit tek
Pejgamberi alejhi selam me shkresat e tyre, tė cilėt
lajmėronin pėr pranimin e Islamit (shiko Siretu Ibn
Hisham 4/249).
Viti X hixhri
- Ardhja e Xherir ibn Abdullah el-Bexhelit te Pejgamberi
alejhi selam duke pranuar Islamin para tij (shiko El
Isabeh 2/220).
www.saaid.net
Pėrktheu: Eroll Rexhepi
1.8.2008
Vazhdon