- Transmetohet nga i Dėrguari i Allahut, Muhamedi alejhi
selam, se ka thėnė: Zoti i Madhėruar ka thėnė: Ēdo
vepėr e birit tė Ademit i takon atij, pėrveē agjėrimit.
Ai ėshtė pėr Mua dhe Unė shpėrblej pėr tė. Agjėrimi
ėshtė mburojė (nga epshet dhe zjarri), prandaj kur tė
agjėrojė ndokush, le tė mos flasė fjalė tė ndyta dhe mos
ta ngrejė zėrin. E, nėse dikush e ngacmon apo e sulmon,
le tė thotė: Unė jam agjėrues, Unė jam agjėrues!
Dhe pasha Atė nė dorėn e tė Cilit ėshtė shpirti i
Muhamedit, aroma e pakėndshme qė del nga goja e
agjėruesit ėshtė mė e mirė tek Allahu sesa era e miskut.
Agjėruesi i pėrjeton dy gėzime: kur tė hajė iftar,
gėzohet dhe kur ta takojė Zotin e vet, gėzohet pėr
agjėrimin e tij (pėr shpėrblimin).
Nė njė transmetim tjetėr qėndron:
- Pejgamberi alejhi selam thotė: Ēdo vepėr e birit tė
Ademit i takon atij. Njė e mirė shpėrblehet sa dhjetė e
bile deri nė shtatėqind herė shumėfishohet shpėrblimi,
e Zoti ka thėnė: Pėrpos agjėrimit. Ai ėshtė pėr Mua dhe
Unė shpėrblej pėr tė, pėr shkak se njeriu e braktis
ushqimin pėr Mua, e braktis pijen pėr Mua, i braktis tė
kėndshmet pėr Mua, e braktisė gruan e tij pėr Mua. Era e
keqe e gojės sė agjėruesit ėshtė mė e mirė tek Allahu se
aroma e miskut. Agjėruesi i ka dy gėzime: njėrin gėzim
kur tė hajė iftar dhe tjetrin kur tė takojė Zotin e
vet.
- I Dėrguari i Allahut ka thėnė: Nė xhenet ekziston njė
derė qė quhet rejjan, nga e cila hyjnė agjėruesit nė
Ditėn e Kiametit dhe askush tjetėr nuk hyn nga ajo derė.
E kur tė hyjnė ata, ajo mbyllet e askush tjetėr nuk hyn.
- Kush thotė: Nuk meriton tė adhurohet askush pėrveē
Allahut (La ilahe il-lallah) dhe jeta e tij mbaron me
kėtė, hyn nė xhenet. Kush agjėron njė ditė duke pasur
pėr qėllim fytyrėn e Allahut dhe jeta e tij mbaron me
kėtė, hyn nė xhenet. Kush jep njė sadaka (lėmoshė) duke
pasur pėr qėllim fytyrėn e Allahut dhe jeta e tij mbaron
me kėtė, hyn nė xhenet.
- Tregon Ebu Umame: Shkova tek i Dėrguari i Allahut,
paqja e Allahut qoftė mbi tė, dhe i thashė: Mė urdhėro
me njė vepėr qė tė kem dobi tek Allahu me tė.
Mė tha: Tė urdhėroj tė agjėrosh, ngase nuk ka diēka tė
njėjtė me tė.
- Muhamedi alejhi selam ka thėnė: Ēdo rob (njeri a xhin)
qė agjėron njė ditė nė rrugė tė Allahut, Allahu e largon
fytyrėn e tij nga zjarri (i xhehenemit) nė njė distancė
sa ecėn njeriu shtatėdhjetė vjet.
- Pejgamberi alejhi selam thotė: Kush e agjėron
Ramazanin me besim nė Allahun dhe me shpresė nė
shpėrblimin e Tij, i falen mėkatet e kaluara dhe kush
falet nė natėn e Kadrit me besim nė Allahun dhe me
shpresė nė shpėrblimin e Tij, i falen mėkatet e kaluara.
- Gjithashtu ka thėnė: Pesė namazet nė ditė, namazi i
xhumasė deri nė namazin tjetėr tė xhumasė, dhe agjėrimi
i Ramazanit deri nė agjėrimin e Ramazanit tjetėr, i
fshijnė mėkatet qė janė ndėrmjet tyre, nėse njeriu
largohet nga mėkatet e mėdha.
Nė njė rast i Dėrguari i Allahut u tha shokėve tė tij: -Ejani
te minberi!
Thotė Kab ibėn Uxhra: Dhe iu afruam, e kur hipi njė
shkallė tha Amin! dhe u ngrit edhe njė shkallė e tha
Amin! E, kur u ngrit nė shkallėn e tretė tha pėrsėri
Amin! Pasi zbriti, i thamė: -O i Dėrguar i Allahut, sot
dėgjuam nga ti diēka qė skemi dėgjuar mė parė.
Ai tha: -Mu paraqit Xhibrili alejhi selam dhe tha: U
largoftė (nga mėshira e Allahut, shprehje mallkimi) ai
qė e zė Ramazani dhe nuk i falen mėkatet! E unė thashė:
Amin! Kur u ngrita nė tė dytėn, ai tha: U largoftė ai
qė kur pėrmendesh ti nė prezencė tė tij, nuk tė
pėrshėndet (me selam e salavat)! (Unė) Thashė: Amin! E
kur hipa nė tė tretėn, ai tha: U largoftė ai qė
prindėrit e tij apo njėrin prej tyre e zė pleqėria tek
ai, e pleqėria e prindėrve tė tij nuk e fut nė xhenet!
(Unė) Thashė: Amin!
- Thotė Pejgamberi alejhi selam: Kur tė vijė Ramazani
hapen dyert e mėshirės, mbyllen dyert e xhehenemit dhe
lidhen shejtanėt.
- Ju erdhi muaji Ramazan, muaji i bekuar. Zoti ua ka
obliguar agjėrimin nė tė. Gjatė kėtij muaji hapen dyert
e qiellit dhe mbyllen dyert e xhehenemit.
- Syfyri ėshtė pėrplot bereqet. Pra mos e lini, po edhe
nė qoftė njė gllėnjkė ujė, sepse Allahu i Lartėsuar i
mėshiron ata qė hanė syfyr dhe melekėt e Tij luten pėr
ta.
- Sa i mirė ėshtė syfyri i besimtarit me hurmė.
- Kush i jep iftar njė agjėruesi, atij i takon
shpėrblim sikur i agjėruesit, pa iu mangėsuar agjėruesit
shpėrblimi.
- Kush nuk e lė fjalėn e rrejshme dhe punėn me tė (shpifjen),
Allahu nuk ka nevojė qė i tilli ta lėrė ushqimin dhe
pijen e tij.
- Nuk ėshtė agjėrimi (vetėm) prej tė ngrėnit dhe tė
pirit, por agjėrimi ėshtė zmbrapsje nga e kota (fjalė
dhe punė) dhe e ndyra. E nėse dikush tė ngacmon apo
sillet ashpėr me ty, thuaji: Unė po agjėroj, unė po
agjėroj!
- I Dėrguari i Allahut e ka obliguar sadekatul-fitrin qė
ta pastrojė agjėruesin nga tė kotat dhe tė ndyrat (fjalė
e vepra) si dhe tė ushqehen tė varfrit. Kush e jep atė
para namazit (tė sabahut), i llogaritet pastrim (zekat)
i pranuar, e kush e jep pas namazit, i llogaritet si njė
sadaka e zakonshme.