Muaviu, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, thotė: I
Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut
qoftė mbi tė, ka thėnė: Atij tė cilit Allahut i do tė
mirėn, i jep atij kuptim (dije) nė fe.
(Shėnon Buhariu dhe Muslimi)
Ēfarė pėrfitohet nga hadithi:
Vėrtetimi i cilėsisė sė vullnetit (dėshirės) tė Allahut
tė Lartėsuar.
Allahu gradon dhe veēon kė do me atė qė do.
Madhėshtia e ēėshtjes sė fesė dhe tė mėsuarit e saj.
Prej shenjave tė mira tė njeriut besimtar ėshtė tė
kuptuarit (dija) e fesė.
Hadithi i 29-tė
Ebu Hurejra, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, thotė se i
Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut
qoftė mbi tė, ka thėnė: Xhehenemi ėshtė i mbuluar
(rrethuar) me kėnaqėsitė (e kėsaj bote),
ndėrsa xheneti ėshtė i mbuluar (rrethuar) me
pakėnaqėsitė (e kėsaj bote). (Shėnon
Buhariu)
Ēfarė pėrfitohet nga hadithi:
Vėrtetimi i krijimit tė xhehenemit.
Kėnaqėsitė e kėsaj bote ēojnė nė zjarr.
Vėrtetimi i krijimit tė xhenetit.
Durimi ndaj pakėnaqėsive ēon nė futjen nė xhenet.
Allahu i ka bėrė kėnaqėsitė dhe pakėnaqėsitė si sprovė
pėr njerėzit.
Hadithi i 30-tė
Xhabiri, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, thotė: I
Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut
qoftė mbi tė, ka thėnė: Kush e takon Allahun duke
mos i bėrė Atij shirk, do tė hyjė nė xhenet. Ndėrsa kush
e takon Atė duke i bėrė shirk, do tė hyjė nė xhehenem.
(Shėnon Muslimi)
Ēfarė pėrfitohet nga hadithi:
Vėrtetimi i ringjalljes.
Rėndėsia e njehsimit tė Allahut tė Lartėsuar.
Vėrtetimi i xhenetit.
Rrezikshmėria e shirkut.
Llojshmėria e shirkut.
Vėrtetimi i xhehenemit (zjarrit).
Shpėrblimi i madh i njehsuesve.
Dėnimi i madh i atyre qė i bėjnė shirk Allahut tė
Lartėsuar nė diēka.