Koment
i zgjeruar i hadithit tė katėrt tė Imam Neveviut -1-
عن عبد الله بن مسعود رضى الله عنه قال:
جدثنا رسول الله صلى الله عليه و سلم و هو الصادق المصدوق
:"إن أحدكم يجمع خلقه في بطن أمه أربعين يوما نطفة و ثم
يكون علقة مثل ذلك , ثم يكون مضغة مثل ذلك و ثم يرسل الله
إليه الملك , فينفخ فيه الروح , و يؤمر بأربع كلمات : بكتب
رزقه و عمله و أجله , و شقي أو سعيد , فوالذي لا إله غيره
إن أحدمن ليعمل بعمل أهل الجنة حتى ما يكون بينه و بينها
إلا ذراع, فيسبق عليه الكتاب فيعمل بعمل أهل النار فيدخلها
, و إن أحدكم ليعمل بعمل أهل النار حتى ما يكون بينه و
بينها إلا ذراع \, فيسبق عليه الكتاب فيعمل بعمل أهل الجنة
فيدخلها.
أخرجه البخاري و مسلم .
Transmetohet nga Abdullah ibėn Mesudi, Allahu qoftė i
kėnaqur ndaj tij, se ka thėnė: Na ka treguar i Dėrguari
i Allahut alejhi selam, i cili gjithnjė fliste tė
vėrtetėn dhe tė cilit i besohet, se: Vėrtet ēdonjėri
prej jush formohet (tubohet krijimi i tij) nė
barkun (mitrėn) e nėnės sė tij dyzet ditė si pikė
(nutfetun), pastaj shndėrrohet nė gjak tė ngjizur
(alekatun) ngjashėm me kėtė periudhė, pastaj
transformohet nė copė mishi (mudgatun) ngjashėm
me kėtė periudhė. Pastaj Allahu dėrgon njė engjėll, i
cili fryn nė tė shpirtin dhe urdhėrohet tė shkruajė
katėr gjėra: riskun e tij- furnizimin, exhelin e tij- sa
do tė jetojė, punėt qė do tė kryejė dhe a do tė jetė i
lumtur apo i mjerė. Pasha Allahun, pėrveē tė Cilit nuk
ka Zot tjetėr (qė meriton tė adhurohet me tė drejtė),
ndonjėri nga ju do tė punojė vepra nga veprat e banorėve
tė xhenetit, derisa tė mbetet mes tij dhe xhenetit vetėm
njė kut hapėsirė (mjet matės me gjatėsi prej 64 deri
nė 80 cm.), do tė ndodhė ajo qė ėshtė e caktuar mė
parė nė libėr dhe ai punon punė prej punėve tė banorėve
tė xhehenemit dhe do tė hyjė nė tė. Disa tė tjerė nga ju
do tė punojnė vepra nga veprat e banorėve tė xhehenemit,
derisa tė mbetet mes tij dhe xhehenemit vetėm njė kut
hapėsirė, do tė ndodhė ajo qė ėshtė e caktuar mė parė nė
libėr dhe ai punon punė prej punėve tė banorėve tė
xhenetit dhe do tė hyjė nė tė.
(Buhariu dhe Muslimi)
Rėndėsia e hadithit
Ky hadith ka rėndėsi tė shumta, ngase shtjellon ēėshtje
tė rėndėsishme e tė ndryshme. Ndėr to ai shtjellon edhe
fazat e zhvillimit tė njeriut nė mėnyrė embriologjike,
etapė pas etape nė barkun e nėnės, me njė pėrkushtim tė
veēantė nga Allahu i Lartėsuar, sepse njeriu ėshtė
krijesa mė e nderuar tek Ai.
Gjithashtu, hadithi na flet edhe pėr caktimin e Allahut,
qė ėshtė shtylla e gjashtė nga shtyllat e besimit, pa tė
cilėn nuk plotėsohet imani i besimtarit. Ka thėnė
Hakimi: Na ka treguar Abdullah ibėn Ahmedi, ai nga
babai i tij, se nė praninė e tij janė cituar kėto
hadithe: Veprat shpėrblehen sipas qėllimeve;
Vėrtet ēdonjėri prej jush formohet... dhe hadithi:
Kush shpik diēka tė re qė nuk i pėrket fesė sonė,
ajo do ti refuzohet.
Tha Imam Ahmedi: Duhet qė me kėto hadithe ta fillojė
ēdo autor librin e tij, ngase kėto hadithe janė baza e
hadithit.
Ka thėnė Ishak ibėn Rahaveje: Katėr hadithe janė baza
e fesė... (tri tė posatheksuarat dhe) dhe hadithi:
Vėrtet e lejuara (hallalli) ėshtė e qartė, por edhe e
ndaluara ėshtė e qartė.
Komenti i hadithit nė mėnyrė tė pėrgjithshme
Transmetuesi i kėtij hadithi, i cili ėshtė sahab i
njohur i Pejgamberit alejhi selam, na njofton se si e
kanė vlerėsuar dhe respektuar tė Dėrguarin e Allahut
alejhi selam, gjė qė jep tė kuptojmė se ska mundėsi qė
ndonjė gjeneratė ta respektojė
atė ashtu siē e kanė respektuar shokėt e tij. Pėr kėtė
dhe na ka porositur ne i Dėrguari alejhi selam, qė ta
ndjekim rrugėn e tyre, gjithashtu dhe vendimet e tyre
janė tė ligjshme pėr ne.
Allahu xh.sh. i ėshtė pėrkushtuar krijimit tė njeriut
dhe e ka pėrcjellė krijimin e tij etapė pas etape deri
nė plotėsimin e krijimit tė tij, siē e thekson kėtė
Allahu edhe nė Kuranin Fisnik duke thėnė: Pėr
Allahun, Ne krijuam njeriun prej njė pike (lėngu),
e njė balte. Pastaj atė (ajkė
baltė) e bėmė (e shndėrruam)
pikė uji (farė) nė njė vend tė sigurt. Mė pas,
atė pikė uji e bėmė copė gjaku e atė gjak tė ngurtė e
bėmė copė mishi, e atė copė mishi e shndėrruam
nė eshtra, edhe eshtrave ua veshėm mishin, pastaj atė e
bėmė krijesė tjetėr (me
shpirt). I lartė ėshtė Allahu, mė i miri krijues.
(El Muminunė, 12-14)
Allahu Fuqiplotė ka pasur mundėsi qė krijimin e njeriut
ta kompletojė pėrnjėherė, mirėpo dijetarėt islamė
numėrojnė urtėsi tė ndryshme nė kėtė mėnyrė tė krijimit,
ndėr to manifestimin e fuqisė sė Allahut tė Lartėsuar.
Gjithashtu, mund tė themi se pėrmes kėtij fenomeni
pėrfitojmė nga pėrditshmėria jonė, qė tė jemi tė qetė e
jo hezitues nė vendimmarrje gjatė
veprimeve tona.
Edhe hadithi i temės e shtjellon njė ēėshtje tė tillė nė
mėnyrė embriologjike, edhe pse nė
kohėn e thėnies sė hadithit shkenca nuk e njihte fare
kėtė teori dhe njėkohėsisht njoftimi i Pejgamberit
alejhi selam pėr kėtė teori vėrteton profetėsinė e tij,
ngase kėto njohuri Pejgamberi alejhi selam i kishte
marrė nga Krijuesi i njerėzimit.
Fjala nė hadith ēdonjėri prej jush... do tė thotė
ēdonjėri nga bijtė e Ademit alejhi selam, pa pėrjashtim.
Pėrmendja e njerėzve nė mėnyrė tė veēantė nga krijesat e
tjera aludon pėr respektin e njeriut dhe pozitėn e tij
te Allahu, siē thotė Allahu nė Kuran: 'و لقد خلقنا
الإنسان في أحسن تقويم . التين 4 Vėrtet, Ne e krijuam njeriun nė formėn mė tė bukur.
(Et-tin, 4) Formohet (grumbullohet) krijimi i tij...,
kur sperma vendoset nė mitrėn e femrės shpėrndahet nėpėr
tė gjitha pjesėt e brendshme tė trupit, siē e vėrteton
kėtė hadithi i Pejgamberit alejhi selam: Kur sperma
bie depėrton nė mitėr- shpėrndahet nė ēdo qime dhe
thua, qėndron dyzet ditė kėshtu e mė pas stabilizohet nė
mitėr dhe transformohet nė gjak tė ngjizur.*
E ka nxjerrė Taberaniu dhe tė tjerė nga Malik ibėn
Huvejrith: Kur njeriu kryen aktin seksual me gruan e
tij, uji-fara bie nė ēdo pjesė tė trupit. Kur tė mbushen
shtatė ditė, e grumbullon atė Allahu...*
Thotė imam Kurtubiu lidhur me
komentimin e kėtyre haditheve: Hadithet kanė pėr qėllim
me depėrtimin e tyre nė ēdo pjesė tė trupit, kur fara
hidhet fuqishėm gjatė aktit seksual, nė mėnyrė tė
shpėrndarė, e mė pas e tubon atė Allahu nė vendin e
krijimit tė embrionit nė mitėr.
Ka mundėsi qė tė aludohet me fjalėn tubim ose
grumbullim qėndrimi i farės nė mitėr si fermentim,
derisa tė pėrgatitet embrioni pėr kompletim tė krijimit.
Kėshtu mendon Ibėn Ethiri. Pėr fjalėt
dyzet ditė si farė-ujė, rreth kėsaj pjese tė hadithit,
janė transmetuar disa versione. Ndėr to:
-Nga Hudhejfete ibėn Esidi r.a., nga Pejgamberi alejhi
selam se ka thėnė: Depėrtonhyn meleku nė farė pasi
tė stabilizohet fara nė mitėr pėr dyzet net apo dyzet e
pesė net. (Muslimi)
-Nė njė version tjetėr: Kur tė kalojnė dyzetė e dy
net. (Muslimi dhe Taberaniu nė Kebir)
Pra, kur i grumbullojmė tė gjitha kėto transmetime,
dalim me rezultatin se embrioni fillon tė grumbullohet
gjatė kėsaj faze (edhe pse ka mendime, siē do ti cekim
mė vonė, se faktikisht embrioni kompletohet
pėrfundimisht brenda kėtyre ditėve dhe vjen meleku i
dedikuar e i fryn shpirtin fetusit, mirėpo mendimi mė i
sakėt ėshtė- Allahu e di mė sė miri- se kjo ėshtė vetėm
faza e parė e krijimit embriologjik dhe jo pėrfundimi i
krijimit).
-Nė disa versione ka ardhur termi net nė vend tė
ditėve, mirėpo kjo nuk ka farė problemi, sepse nė
aspektin fetar kur pėrmendet dita, futet edhe nata dhe e
kundėrta, pėrveē nėse ka ndonjė argument qė e veēon,
ndonjė ligj qė ka tė bėjė vetėm me ditėn apo vetėm me
natėn.
Kėto hadithe gjithashtu kanė sjellė mospajtim nė mes
juristėve islamė nga e kaluara dhe e tanishmja, madje
kanė ndikuar edhe te gjinekologėt muslimanė qė tė japin
mendime tė ndryshme rreth kėsaj faze tė zhvillimit e nė
veēanti rreth fryrjes sė shpirtit tė fetusit, se kur
saktėsisht i fryhet shpirti fetusit. Kėtė ēėshtje do ta
shtjellojmė mė vonė.
Fjalėt: formohet tubohet,
krijimi i tij nė barkun mitrėn e nėnės sė tij dyzet
ditė pikė-ujė, pastaj shndėrrohet nė gjak tė ngjizur
ngjashėm me kėtė periudhė, pastaj shndėrrohet nė mish
ngjashėm me kėtė periudhė..., hadithi
aludon se njeriu gjatė njėqind e njėzet ditėve kalon
nėpėr tri etapa zhvillimi, nė ēdo dyzet ditė kalon nė
etapė tė re zhvillimi, d.m.th. dyzetėshin e parė ėshtė
farė-ujė, nė tė dytin gjak i ngjizur dhe nė tė tretin
copė mishi. E, pas pėrfundimit tė kėtyre etapave i vjen
meleku dhe i fryn shpirtin.
Mirėpo, nė bazė tė studimeve mjekėsore bashkėkohore nė
fushėn e embriologjisė dhe tė gjinekologjisė, mendimet e
mjekėsisė bien ndesh me atė qė miratuam mė herėt, ngase
mjekėsia thotė se tė tri etapat e posatheksuara arrihen
nė fund tė javės sė gjashtė tė fekondimit, apo mbas
dyzetė ditėsh apo dyzetė e dy apo pesė ditėsh. Mirėpo,
kėtė miratim tė mjekėsisė e verifikojnė edhe shumė
hadithe tė sakta nga Pejgamberi alejhi selam, e ndėr to
mund tė veēojmė:
A) Buhariu shėnon se Krijimi i ndokujt nga ju
grumbullohet nė barkun e nėnės sė tij -mitrėn e saj,
brenda dyzet ditėve, pastaj qėndron si gjak i ngjizur si
dhe faza e parė, pastaj qėndron si copė mishi si dhe
faza e parė.
B) Muslimi shėnon se meleku depėrton nė farė, pasi
fara tė stabilizohet nė mitėr brenda dyzetė ditėsh apo
dyzet e pesė netėsh dhe thotė: I mjerė apo i lumtur?
dhe i shėnohen atij
Prandaj shumė mjekė muslimanė dhe jomuslimanė si dhe
shumė juristė bashkėkohorė mendojnė se embrioni i
njeriut kompletohet nė fund tė gjashtė javėve pas
fekondimit, kėshtu qė dhe nė kėtė fazė i fryhet edhe
shpirti.
Mjekėsia bashkėkohore njė gjė tė tillė e ka verifikuar
edhe pėrmes aparaturės moderne bashkėkohore, pėrmes
ultrazėrit. Gjithashtu, gjinekologėt kanė ardhur nė
pėrfundim se fetusi nė kėtė fazė lėviz dukshėm nė
stomakun e femrės. Por dhe nėse ndodh abortimi nė kėtė
fazė, shohim se tashmė ėshtė kompletuar embrioni,
praktikisht ėshtė kompletuar konstrukti i njeriut.
Mirėpo, shtrohet pyetja se a janė kėto dėshmi bazė qė
verifikojnė ēėshtjen rreth sė cilės ne po debatojmė, kur
dihet se edhe nėse ėshtė kompletuar konstrukti i
njeriut, nuk do tė thotė se i ėshtė dėrguar shpirti, e
aq mė tepėr kur aj lėviz, sepse lėvizje bėn edhe vetė
sperma, sepse ėshtė e gjallė dhe si e tillė lėviz.
Pikėrisht pėr kėtė, kėto teori nuk i kanė pranuar njė
numėr i madh juristėsh islamė nga e kaluara dhe e
tanishmja si dhe nuk i kanė pranuar njė numėr i madh
mjekėsh muslimanė.
Fjala: Pastaj Allahu e dėrgon njė engjėll
(melek), i cili fryn nė tė shpirtin dhe urdhėrohet tė
shkruajė katėr gjėra: riskun e tij, exhelin e tij, punėt
qė do tė kryejė dhe a do tė jetė i lumtur apo i mjerė.
Edhe rreth kėsaj pjese tė hadithi janė transmetuar
versione tė tjera tė ndryshme, si p.sh.:
A) Buhariu shėnon se: "pastaj
Allahu dėrgon njė melek me katėr gjėra dhe ia shėnon
atij punėn qė do punojė, exhelin e tij, riskun e tij, i
mjerė do tė jetė apo i lumtur e pastaj i fryn shpirtin
atij " Ky hadith bie ndesh me hadithin e
temės, sepse nė kėtė hadith shėnon se njė herė i shkruan
meleku njeriut katėr gjėrat e sipėrshėnuara e mė pas i
fryn shpirtin, kurse nė hadithin e temės ėshtė e
kundėrta. Dijetarėt islamė kėto dhe transmetime tė
ngjashme i kanė bashkuar nė kėtė mėnyrė, duke pohuar se
arsyet qė argumente tė tilla tė sakta tė jenė tė
ndryshme janė disa:
1) Kjo mund tė ndodhė nga vetė transmetuesit, sepse ata
e kanė transmetuar ngjarjen nė bazė tė kuptimit tė tyre.
2)Mund tė jetė ndryshimi i
rregullimit tė informimit e jo rregullimi i veprave tė
informuara.
3) Mund tė jetė qė fillimisht tė jenė shėnuar kėto gjėra
nė fletushkė e mė pas pėr herė tė dytė i shėnohen
fėmijės.
4) Mund tė ketė ndryshim prej fėmijės nė fėmijė; dikujt
mund ti shkruhen kėto gjėra para e dikujt pas dėrgimit
tė shpirtit.
5) Dijetarėt janė munduar qė ti bashkojnė transmetimet
dhe mendimet dhe ndėr pohimet e tyre ėshtė se shkrimi i
tyre ndodh dy herė; herėn e parė nė qiell dhe herėn e
dytė nė barkun e nėnės. Kėshtu qė konkludojmė
se mendimi mė i saktė ėshtė se fillimisht i dėrgohet
fėmijės shpirti e mė pas i shkruhen katėr gjėrat. Allahu
e di mė sė miri!
B) Imam Ahmedi shėnon se: Allahu xh.sh. dėrgon tek ai
njė melek nga melekėt
Nuk ėshtė definuar emri i kėtij meleku me ndonjė emėr tė
veēantė, prandaj dhe njihet si meleku i fryrjes sė
shpirtit tė njeriut.
C) Shėnon Imam Ahmedi gjithashtu se Pejgamberi alejhi
selam ka thėnė: ...kur Allahu do ta plotėsojė
krijimin e njeriut, dėrgon tek ai njė melek dhe thotė
meleku: "O Zot, ēfarė do
tė jetė mashkull a femėr, i mjerė a i lumtur, i shkurtėr
a i gjatė, i plotė a me tė meta, furnizimi i tij, exheli
i tij, i shėndoshė apo i sėmurė?"
Tha transmetuesi: I shėnohen tė gjitha kėto nga ana e
melekut.
D) E ka nxjerrė hadithin Imam Muslimi nė sahihun e tij
dhe Taberaniu nė sunenin e tij tė madh nga Ebu Zubejr
Mekiju, se Amir ibėn Vailete i ka treguar duke thėnė se
e ka dėgjuar Abdullah ibėn Mesudin duke thėnė: I mjerė
ėshtė ai qė ėshtė mjeruar nė barkun e nėnės sė tij dhe i
lumtur ėshtė ai qė ėshtė kėshilluar me tė kundėrtėn. Mė
pas erdhi njė nga shokėt e tė Dėrguarit alejhi selam, i
cili quhej Hudhejfete ibėn Usidi el-Gifari, tė cilin e
njoftoi pėr fjalėt e Abullah ibėn Mesudit dhe i tha:
Si ka mundėsi qė njeriu tė jetė i mjeruar pa punuar
asnjė vepėr? Ia ktheu njeriu (qė erdhi mė vonė): Ju po
ēuditeni nga kjo? Unė e kam dėgjuar Pejgamberin alejhi
selam duke thėnė: Kur tė kalojnė dyzet e dy ditė nga
fekondimi, Allahu e dėrgon njė melek i cili ia jep
pamjen, ia pėrcakton tė dėgjuarit, tė pamurit, lėkurėn,
mishin dhe eshtrat, pastaj thotė: O Zot, a do tė jetė
mashkull apo femėr? Allahu i cakton ēka tė dojė, kurse
meleku shėnon, pastaj thotė: O Zot, exheli i tij?
Thotė Allahu sa tė dojė, kurse meleku shėnon, pastaj
thotė: O Zot, risku i tij? I cakton Allahu sa tė dojė,
kurse meleku shėnon. E mė pas meleku sjell fletushkėn e
mbajtur nė dorėn e tij, qė as nuk shton nga ajo qė ėshtė
urdhėruar e as nuk mungon.
La ilahe ilallah! Pėr Allahun, kėto janė hadithe qė e
tronditin mendjen e njeriut, e rrisin besimin e
muslimanit, e forcojnė bindjen dhe mbyllin rrugėt e
dyshimit. Nga hadithet e lartpėrmendura pėrfitojmė se
Allahu i Lartėsuar me mėshirėn e Tij ndaj robėrve tė Tij
ua ka zgjidhur robėrve tė Tij preokupimet ende para se
ta shijojnė thithjen e parė tė ajrit nė jetėn e kėsaj
bote.
Risku apo furnizimi ėshtė njė ndėr preokupimet njerėzore
e nė fakt ėshtė mjet jetese dhe feja islame i ėshtė
pėrkushtuar dhe ka koordinuar
ligje tė veēanta pėr tė. Nė anėn tjetėr, nė saje tė
mospėrfilljes sė kėtyre ligjeve, pasuria ka shkaktuar jo
rrallėherė edhe akte kriminale, madje shumė popuj janė
eliminuar nga sipėrfaqja e dheut pėr shkak tė saj.
Ashtu siē ka qenė preokupim pasuria nė tė kaluarėn,
ėshtė edhe nė tė tashmen, mirėpo muslimani duhet tė ecė
paralelisht mes ligjeve tė koordinuara nga Krijuesi i
njerėzve dhe i pasurisė sė tyre, prandaj nuk duhet tė
jetė arsye e moskryerjes sė urdhrave tė Krijuesit tė
pasurisė grumbullimi i pasurisė, apo vrapimi pėr
grumbullimin e saj. Njė alternative e tillė e mundshme
ėshtė cilėsi e njeriut, pra natyra e njeriut
instinktivisht anon kah grumbullimi i saj, dhe e do atė.
Pėr kėtė, edhe Allahu xh.sh., kur flet mbi cilėsitė e
dobėta tė njerėzve si dhe dėshirat e tyre, thotė: و
تحبون المال حبا جمعا" الفجر 20 Dhe pasurinė e doni sė tepėrmi. (El Fexhr, 20)
Mirėpo, Allahu i Madhėruar na e ka tėrhequr vėrejtjen nė
shumė citate kuranore, qė tė jemi tė kujdesshėm ndaj
pasurisė, sepse shumė popuj dhe njerėz i ka ēuar nė
humbje pasuria, prandaj edhe ju mund tju humbė. Po si
jo! Po ti shohėsh muslimanėt nė ditėt e sotme se si
vrapojnė pėr tė grumbulluar pasuri, do tė thuash: Sikur
tė ishte vrapimi i tyre pėr tė kėrkuar xhenetin, do
ishte fat i madh!
Por edhe nėse i interviston muslimanėt qė nuk falin
namazin apo nuk i pėrgjigjen thirrjes sė muezinit,
pėrgjigja e tyre do jetė: Duhet tė punojmė, tė mbajmė
familje, etj..
Pėr shkak tė rrezikut tė madh qė mund ti kanoset
muslimanit nė kėtė botė, e aq mė tepėr nė ahiret, Allahu
na tėrheq vėrejtjen nė Kuranin Fisnik duke na njoftuar
qė tė jemi tė kujdesshėm ndaj pasurisė dhe mos ta
zhgėnjejmė vetveten me arsye tė Iblisit e ti shmangemi
faljes sė namazit, agjėrimit e obligimeve tė tjera me
pretekst se duhet tė punojmė. A thua vallė muslimanėt e
tjerė ushqehen me ajėr? Thotė Allahu nė Kuran:
يا ايها الذين آمنوا لا تلهكم أموالكم و لا أولادكم عن ذكر
الله و من يفعل ذلك فأولئكهم الخاسرون . المنافقون 9 O ju qė besuat, as pasuria juaj e as fėmijėt tuaj tė
mos ju shmangin prej adhurimit ndaj Allahut. E, kush bėn
ashtu, tė tillėt janė mu ata tė humburit. (Elmunafikun,
9)
Ku ėshtė defekti? Problemi qėndron nė atė se muslimanėt
nuk i njohin ligjet e tyre fetare dhe bien ndesh me
parimet islame. Sikur ta dinin kėtė rregull qė Allahu ua
ka caktuar, pra riskun, ende pa lindur ata, do ishin mė
principialė nė pėrfilljen e ligjeve tė Allahut. Edhe ne,
por edhe tė tjerėt kemi familje dhe jetojmė e ushqehemi,
por nuk ka arsye qė tu shmangemi urdhrave tė Allahut me
arsye tė Iblisit. Kėtė pra dėshiron ai, qė ti devijojė
njerėzit.
Prandaj, o rob i Allahut, kuptoje qė Allahu ta ka
siguruar pasurinė ty ende para se tė lindėsh, kėrkoje ti
atė, por kėrkimi yt le tė jetė nė suaza tė ligjeve tė
Allahut.
Exheli: Edhe ēėshtja e exhelit, momentit tė vdekjes
dhe kohės sė saj, ėshtė e pėrcaktuar nga Allahu
Fuqiplotė para se tė lindė njeriu. Allahu xh.sh. me
mėshirėn e Tij kėtė e mbajti sekret dhe kjo ėshtė nė
dobi tė njerėzimit. Ashtu siē na ka shfaqur Allahu shumė
prej krijesave tė e Tij, do ishte e mundshme dhe e
pakontestueshme edhe shfaqja e afatit tė jetės pėr
secilin nga njerėzit, mirėpo a thua vallė njerėzit do tė
ndienin harmoni, lumturi, etj.? Jo, patjetėr, prandaj
Allahu xh.sh. me mirėsinė e Tij qė ka ndaj robėrve tė
Tij kėtė e ka mbajtur sekret pėr ne qė, sado pak, pėr
disa ditė tė numėruara, tė shijojmė ndonjė kėnaqėsi,
mirėsi, etj..
Gjithashtu, duhet ditur se ēėshtja e exhelit ėshtė
vendim i prerė nga Allahu, nuk ka mundėsi qė dikujt nga
njerėzimi ti vijė exheli mė herėt, para kohe, ose ti
vonohet, pa marrė parasysh mjetet dhe shkaqet qė
ndikojnė nė vdekjen e njeriut. Ato mund tė jenė vetėm
arsye, e cila, nėse nuk ėshtė e justifikueshme,
praktikisht e lejuar, pasojnė dėnimet juridike fetare,
siē thotė Allahu nė Kuran:"فإذا جاء أجلهم لا
يستأخرون ساعة و لا يستقدمون . الأعراف 34 e kur tu vijė afati-exheli i tyre, ai nuk mund tė
shtyhet pėr asnjė moment, e as tė pėrngutet mė parė.
(El arafė, 34)
Puna: Ndėr veprat qė i pėrcaktohen njeriut pasi
ti dėrgohet shpirti ėshtė dhe puna e tij, qė nėnkupton
se Allahu shėnon se ēfarė ka pėr tė punuar ky njeri.
Edhe kjo procedurė ėshtė sekrete pėr njeriun dhe askush
nga krijesat e Allahut nuk mund ta zbulojė kėtė, qoftė
Profet i dėrguar apo melek i afruar. Nga ky kontest ne
duhet ti pėrmbahemi Kuranit dhe Sunetit (ashtu siē e
kanė kuptuar tė parėt tanė tė mirė) dhe ēdokush qė
vepron ndonjė vepėr tė ndaluar me pretendimin se mė
ėshtė shkruar pėr ta punuar, si p.sh.: njė njeri i cili
pi verė apo manipulon me kamatė dhe arsyetohet me arsye
tė Iblisit duke pohuar se kjo mė ėshtė shkruar qė ta
punoj, pyetja qė i parashtrohet kėtij personi ėshtė: A
mos vallė ti e ke zbuluar fshehtėsinė e Allahut dhe e ke
parė se ēfarė tė ka rezervuar ty Allahu qė tė punosh?
Pėrgjigja e paluhatshme ėshtė pa dyshim se ky kėtė kurrė
smund ta bėjė, ngase Allahu nuk e ka lėnė kėtė ēėshtje
nė dorė tė njerėzve. Sikur tė ishte kjo punė e tillė,
njerėzimi do ishte shkatėrruar prej kohėsh.
Por ne themi qė Kurani dhe Suneti na ka treguar se ēka
tė punojmė dhe nga ēka tė largohemi, prandaj ēdokush qė
mundohet tė arsyetohet pėr veprim jo tė ligjshėm, apo
pėr ndonjė vepėr tė ndaluar, se kėtė mua ma ka caktuar
Allahu, dijetarėt islamė thonė se ky arsyetim ėshtė i
pajustifikueshėm dhe ky person ėshtė nė humbje.
Mjerimi dhe lumturia: Edhe kjo ēėshtje, e cila ėshtė
e shėnuar pėr njeriun ose kundėr tij, ėshtė sekrete.
Dijetarėt islamė thonė se kjo ēėshtje ka tė bėjė me
botėn e ardhme. Prandaj, edhe tė parėt tanė tė mirė, kur
i kanė lexuar kėto hadithe, janė alivanosur pranė tyre
dhe ka ndodhur qė me vite tė tėra nuk kanė mundur tė
shijojnė ndonjė kėnaqėsi e as ta ndiejnė shijen e
ushqimit. Andaj duhet ta kemi frikė Allahun, se askush
nga ne nuk e di se cili do tė jetė pozicioni i tij ditėn
kur do tė zbulohen fshehtėsitė, kėshtu qė ne si
muslimanė duhet tė jetojmė nė mes kėtyre paralelizmave
nė kėtė botė; nė mes frikės dhe shpresės.
Nė hadithin e temės ėshtė pėrmendur edhe kjo, se meleku
i cili fryn shpirtin i shkruan njeriut katėr gjėra. Bie
fjala, ku i shkruhen njeriut kėto gjėra?
Sipas njė hadithi, kėto gjėra i shkruhen njeriut nė mes
tė dy syve tė tij, siē transmetohet nga Ibėn Omeri,
Allahu qoftė i kėnaqur me tė, i cili ka
thėnė: Ka thėnė Pejgamberi alejhi selam: Kur Allahu
e krijon njeriun dhe shpirtin e tij, thotė meleku i
dėrguar pėr fryrje tė shpirtit: O Zot, mashkull apo
femėr? Allahu ia cakton atij atė qė dėshiron, pastaj
thotė (meleku): O Zot, i mjerė apo i lumtur? Allahu ia
cakton atij atė qė dėshiron,... Pastaj ia shėnon nė mes
tė syve tė tij atė qė do ta gjejė, saqė edhe ndodhitė qė
do ti ndodhin. (Bezari nė musned, Darimiu, Ebu
Jala, Ibėn Hibani, hadithi ėshtė i dobėt)
Ndėrsa sipas hadithit tė cilin e ka nxjerrė imam
Muslimi, qė e kemi theksuar mė herėt, se kėto gjėra i
shėnohen nė fletushkė.
Nė saje tė asaj qė kemi theksuar mė lart, ėshtė e mundur
qė ti shėnohen njė herė kėto gjėra nė fletushkė e njė
herė nė mes tė syve.
Fjalėt: Pasha Allahun, pėrveē
tė Cilit nuk ka Zot tjetėr (qė meriton tė adhurohet me
tė drejtė), ndonjėri nga ju do tė punojė vepra nga
veprat e banorėve tė xhenetit , janė
pjesa mė e ndjeshme
e hadithit, nga kėtu rrėqethen lėkurat, frikėsohen
zemrat dhe rrjedhin lotėt. Tė parėt tanė, kur i lexonin
apo dėgjonin kėto hadithe, alivanoseshin dhe me kohė tė
tėra nuk kthjelleshin nga frika ndaj Allahut tė
Madhėruar. Kjo pjesė e hadithit flet pėr njė ēėshtje
shumė tė rėndėsishme, pėr fundin e njeriut, qė ėshtė
gjėja mė kryesore nė jetėn e njeriut, dhe se veprat nė
Islam shpėrblehen sipas fundit, prandaj kjo ka bėrė qė
tė parėt tanė tė frikėsohen.
Betimi i Pejgamberit alejhi selam nė Allahun xh.sh.
nėnkupton se ėshtė duke na treguar pėr njė ēėshtje tejet
tė rėndėsishme, prandaj vini re dhe tė jeni tė
kujdesshėm.
Nga kjo pjesė e hadithit gjithashtu pėrfitojmė se
lejohet betimi nė Allahun xh.sh.. Njė vepėr e tillė nuk
ėshtė e papėlqyer- mekruh, nė raste tė nevojės apo me
arsye.
Pjesa e fundit nga ky hadith pėrveēse vėrteton fuqishėm
shtyllėn e gjashtė tė besimit- besimin nė caktimin e
Allahut, na njofton gjithashtu pėr fundin e jetės sė
njeriut, e qė faktikisht ėshtė ēėshtja kryesore, ngase
sipas fundit shpėrblehen veprat.
Pėr fjalėn nė hadith: qė ndonjėri nga njerėzit punon
punė tė banorėve tė xhenetit dhe njė kut para se tė hyjė
nė tė , thonė dijetarėt islamė se me kėtė ėshtė pėr
qėllim afėrsia, e jo vetė mjeti matės- kuti, por afati
shumė i shkurtėr i mbetur nga jeta e tij. Gjithashtu
ėshtė e nevojshme tju bėjmė tė ditur se pėr qėllim
ėshtė mbarimi i jetės sė tij e jo futja e tij nė xhenet,
pra, derisa tė mbetet mes tij dhe xhenetit, fjala ėshtė
pėr exhelin e tij, ngase ky person ka punuar punė nga
punėt e xhenetit ashtu siē u duket njerėzve nė sy tė
njerėzve, mirėpo brendėsia e tij ka qenė e prishur.
Faktikisht nijeti i tij nuk ka qenė i pastėr, siē dhe
ėshtė transmetuar nė disa versione:
Transmeton Sehl ibėn Saidi, nga
Pejgamberi alejhi selam, i cili ka thėnė: Njeriu do
tė punojė vepra nga veprat e banorėve tė xhenetit ashtu
siē u duket njerėzve- siē ata e vlerėsojnė, por ai ėshtė
nga banorėt e zjarrit, apo punon vepra tė banorėve tė
zjarrit xhehenemit, ashtu siē u duket njerėzve- siē ata
e vlerėsojnė, por ai ėshtė nga banorėt e xhenetit.
(Buhariu dhe Muslimi)
Transmeton Ebu Hurejrete nga Pejgamberi alejhi selam:
Ndodh qė njeriu punon kohė tė gjatė vepra tė banorėve
tė xhenetit, pastaj i vulosen atij veprat e tij me vepra
tė banorėve tė xhehenemit dhe ndodh qė njeriu punon
vepra tė banorėve tė xhehenemit, pastaj i vulosen atij
veprat e tij me vepra tė banorėve tė xhenetit.
I paraprin caktimi, d.m.th. ajo qė i ėshtė caktuar atij
nė barkun e nėnės sė tij dhe qė fillimisht ėshtė shėnuar
nė Levhi Mahfudh, qė do tė thotė se kundėrshton vepra e
tij atė qė i ėshtė caktuar mė herėt.
Prej urtėsisė sė asaj qė Allahu i ka bėrė veprat si mjet
tė kėnaqėsisė apo tė mjerimit pėr njerėzit ėshtė ngase
Allahu xh.sh. i ka krijuar krijesat dhe e ka ditur se
ēdo tė punojnė ata. Dhe sikur ti kėnaqte ata apo ti
dėshpėronte vetėm me diturinė e Tij, do ti vishej
Allahut tė Lartėsuar ndonjė
shpifje nė gjykimin dhe vendimin e Tij. Mirėpo Allahu
xh.sh. ėshtė i Urtė nė drejtėsinė e Tij, kėshtu qė
urtėsia kėrkon largimin nga dyshimet e mundshme tė
shpifjes, edhe nėse njė shpifje e tillė mund ti vishet
nga mendjelehtėt. Kėshtu qė sikur Allahu i Lartėsuar ti
dėnonte disa nga njerėzit pėr shkak tė diturisė
paraprake tė Tij rreth tyre, do ti vishnin Allahut
shpifje (nė padrejtėsi), prandaj Allahu e ka larguar
kėtė shpifje tė mundshme me ngarkesat- obligimet ndaj
tyre dhe mė vonė janė shfaqur mėkatet e tyre. Kjo ėshtė
dhe fshehtėsia e citatit kuranor: لئلا يكون للناس على
الله حجة بعد الرسل . النساء 165 ...ashtu qė pas dėrgimit tė tė Dėrguarve njerėzit tė
mos kenė fakt (arsyetim) para Allahut (En
Nisaė, 165)
Kjo na bėn tė qartė se fundi vjen sipas asaj qė ėshtė
pėrcaktuar mė herėt. Ana e jashtme e veprave nuk ēon
peshė nė realitetin e kėsaj ēėshtjeje, mirėpo ana e
jashtme luan vetėm rolin e veprave sinjalizuese.
Nė kėtė rast shtrohet pyetja: Si mund ti bashkojmė kėto
dy argumente, pra ajo qė ėshtė transmetuar nė hadithin e
temės se njeriu mund tė punojė vepra tė banorėve tė
xhenetit derisa tė jetė mes tij dhe saj vetėm njė kut...
dhe kuptimi i citatit kuranor: إنا لا نضيع أجر من أحسن
عملا. الكهف 30 ..ska dyshim se Ne nuk i humbim shpėrblimin atij
qė ėshtė bamirės. (El Kehf,
30)
Citati kushtėzon veprėn, por qė tė jetė e pranuar, qė
d.m.th. se kush e pėrmirėson veprėn me sinqeritet i
pėrmbyllet me pranim dhe mbarėsi.
Thotė Ibėn Rexhepi: Sa i pėrket fjalės nė hadith:
ashtu siē u duket njerėzve, sinjalizon se pamja e
brendshme kundėrshton tė jashtmen dhe se fundi i keq
ėshtė si shkak i bindjes sė keqe tė brendshme, tė cilėn
nuk ka mundėsi ta shohin tė tjerėt. Gjithashtu dhe
njeriu mund tė punojė vepra tė banorėve te xhehenemit,
mirėpo nė brendėsinė e tij ka ndonjė cilėsi nga cilėsitė
e fshehta qė janė tė mira, e qė nė fund tė jetės sė tij
i paraprin, e mund tė kundėrtėn, dhe i siguron fund tė
mirė.
Lusim Allahun qė ti pėrmbyllė veprat tona dhe tė tė
gjithė muslimanėve me tė mira!
Nė disa transmetime thuhet: Secilit nga ju i ėshtė
caktuar njė vend nė xhenet dhe njė vend nė xhehenem.
I thanė: O i Dėrguar i Allahut, a ti mbėshtetemi
caktimit dhe ta lėmė punėn? Tha: Punoni, se secilit
nga ju i ėshtė lehtėsuar ajo pėr ēka ėshtė krijuar. Ai
qė ėshtė nga banorėt e lumtur i lehtėsohen punėt e
banorėve tė lumturisė, ndėrsa ai qė ėshtė nga banorėt e
dėshpėruar i lehtėsohen veprimet e banorėve tė
dėshpėruar, pastaj citoi kėto citate: فأما من أعطى
و التقى . و صدق للحسنى .....الأية. الليل 5-10. E, sa i pėrket atij qė jep dhe ruhet dhe vėrteton
bindshėm pėr mė tė mirėn... (El-Lejl,
5-10) (Buhariu nga Aliu r.a.)
Kurse nė transmetimin e Imam Buhariut nga Sehl ibėn
Sadi, ka thėnė: Thotė Pejgamberi alejhi selam:
Vėrtet veprat shpėrblehen sipas fundit tė tyre.
Pra, fundi i jetės sė njeriut ėshtė ēėshtja mė kryesore,
prandaj nuk ka fund tė mirė pa nijet tė mirė dhe pa
pėrmirėsim tė veprave. Duhet ti pėrkushtohemi anės sė
brendshme mė tepėr se tė jashtmes, ngase nėse e kemi
pėrmirėsuar tė brendshmen e jashtmja pėrmirėsohet lehtė,
qė ėshtė e kundėrta me tė jashtmen.
Ndėr hadithet qė rrėqethin trupin dhe bėjnė qė tė
frikėsohet zemra e besimtarit ėshtė dhe hadithi tė cilin
e transmeton Buhariu nė koleksionin e tij nga Sehl Ibėn
Sadi, i cili thotė: Pejgamberi alejhi selam shikonte
njė njeri i cili i luftonte ateistėt dhe tha: Kush
dėshiron tė njohė njė njeri nga banorėt e xhehenemit le
ta shikojė kėtė njeri. E pėrcolli atė njė njeri,
derisa u plagos dhe kėrkoi shpejtimin e vdekjes dhe tha
se vendosi shpatėn e tij nė mes tė gjoksit, ra mbi tė
derisa i doli nga kraharori i tij (d.m.th ka vrarė
veten). Tha Pejgamberi alejhi selam: Vėrtet robi
punon ashtu siē u duket njerėzve punė tė banorėve tė
xhenetit, por ai ėshtė nga banorėt e xhehenemit, por dhe
punon ashtu siē u duket njerėzve punė tė banorėve tė
xhehenemit, por ai ėshtė nga banorėt e xhenetit dhe
kujdes se veprat shpėrblehen sipas fundit tė tyre.
Atij qė i ėshtė pėrcaktuar kėnaqėsia, Allahu ia
rrotullon zemrėn e tij nė momentet e fundit tė jetės sė
tij nė iman dhe vepra tė mira e tė pranuara. Mirėpo
thonė dijetarėt islamė, nga kjo kategori e njerėzve janė
fare pak (nga ato qė janė banorė
tė xhehenemit e punėt i kanė tė banorėve tė xhenetit).
I falėnderuar qoftė Allahu!