Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Faqja juaj

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 
www.pertymoter.net
 
www.islamgjakova.net
 
www.ilahi-ks.com
 

 
 
 
 
 
 
 
 

Koment i zgjeruar i hadithit tė katėrt tė Imam Neveviut -1-


عن عبد الله بن مسعود رضى الله عنه قال:
جدثنا رسول الله صلى الله عليه و سلم و هو الصادق المصدوق :"إن أحدكم يجمع خلقه في بطن أمه أربعين يوما نطفة و ثم يكون علقة مثل ذلك , ثم يكون مضغة مثل ذلك و ثم يرسل الله إليه الملك , فينفخ فيه الروح , و يؤمر بأربع كلمات : بكتب رزقه و عمله و أجله , و شقي أو سعيد , فوالذي لا إله غيره إن أحدمن ليعمل بعمل أهل الجنة حتى ما يكون بينه و بينها إلا ذراع, فيسبق عليه الكتاب فيعمل بعمل أهل النار فيدخلها , و إن أحدكم ليعمل بعمل أهل النار حتى ما يكون بينه و بينها إلا ذراع \, فيسبق عليه الكتاب فيعمل بعمل أهل الجنة فيدخلها.
أخرجه البخاري و مسلم .

Transmetohet nga Abdullah ibėn Mes’udi, Allahu qoftė i kėnaqur ndaj tij, se ka thėnė: “Na ka treguar i Dėrguari i Allahut alejhi selam, i cili gjithnjė fliste tė vėrtetėn dhe tė cilit i besohet, se: “Vėrtet ēdonjėri prej jush formohet (tubohet krijimi i tij) nė barkun (mitrėn) e nėnės sė tij dyzet ditė si pikė (nutfetun), pastaj shndėrrohet nė gjak tė ngjizur (alekatun) ngjashėm me kėtė periudhė, pastaj transformohet nė copė mishi (mudgatun) ngjashėm me kėtė periudhė. Pastaj Allahu dėrgon njė engjėll, i cili fryn nė tė shpirtin dhe urdhėrohet tė shkruajė katėr gjėra: riskun e tij- furnizimin, exhelin e tij- sa do tė jetojė, punėt qė do tė kryejė dhe a do tė jetė i lumtur apo i mjerė. Pasha Allahun, pėrveē tė Cilit nuk ka Zot tjetėr (qė meriton tė adhurohet me tė drejtė), ndonjėri nga ju do tė punojė vepra nga veprat e banorėve tė xhenetit, derisa tė mbetet mes tij dhe xhenetit vetėm njė kut hapėsirė (mjet matės me gjatėsi prej 64 deri nė 80 cm.), do tė ndodhė ajo qė ėshtė e caktuar mė parė nė libėr dhe ai punon punė prej punėve tė banorėve tė xhehenemit dhe do tė hyjė nė tė. Disa tė tjerė nga ju do tė punojnė vepra nga veprat e banorėve tė xhehenemit, derisa tė mbetet mes tij dhe xhehenemit vetėm njė kut hapėsirė, do tė ndodhė ajo qė ėshtė e caktuar mė parė nė libėr dhe ai punon punė prej punėve tė banorėve tė xhenetit dhe do tė hyjė nė tė.”
(Buhariu dhe Muslimi)


Rėndėsia e hadithit
Ky hadith ka rėndėsi tė shumta, ngase shtjellon ēėshtje tė rėndėsishme e tė ndryshme. Ndėr to ai shtjellon edhe fazat e zhvillimit tė njeriut nė mėnyrė embriologjike, etapė pas etape nė barkun e nėnės, me njė pėrkushtim tė veēantė nga Allahu i Lartėsuar, sepse njeriu ėshtė krijesa mė e nderuar tek Ai.
Gjithashtu, hadithi na flet edhe pėr caktimin e Allahut, qė ėshtė shtylla e gjashtė nga shtyllat e besimit, pa tė cilėn nuk plotėsohet imani i besimtarit. Ka thėnė Hakimi: “Na ka treguar Abdullah ibėn Ahmedi, ai nga babai i tij, se nė praninė e tij janė cituar kėto hadithe: “Veprat shpėrblehen sipas qėllimeve”; “Vėrtet ēdonjėri prej jush formohet...” dhe hadithi: “Kush shpik diēka tė re qė nuk i pėrket fesė sonė, ajo do t’i refuzohet”.
Tha Imam Ahmedi: “Duhet qė me kėto hadithe ta fillojė ēdo autor librin e tij, ngase kėto hadithe janė baza e hadithit.”
Ka thėnė Is’hak ibėn Rahaveje: “Katėr hadithe janė baza e fesė... (tri tė posatheksuarat dhe) dhe hadithi: “Vėrtet e lejuara (hallalli) ėshtė e qartė, por edhe e ndaluara ėshtė e qartė.”

Komenti i hadithit nė mėnyrė tė pėrgjithshme
Transmetuesi i kėtij hadithi, i cili ėshtė sahab i njohur i Pejgamberit alejhi selam, na njofton se si e kanė vlerėsuar dhe respektuar tė Dėrguarin e Allahut alejhi selam, gjė qė jep tė kuptojmė se s’ka mundėsi qė ndonjė gjeneratė ta re
spektojė atė ashtu siē e kanė respektuar shokėt e tij. Pėr kėtė dhe na ka porositur ne i Dėrguari alejhi selam, qė ta ndjekim rrugėn e tyre, gjithashtu dhe vendimet e tyre janė tė ligjshme pėr ne.
Allahu xh.sh. i ėshtė pėrkushtuar krijimit tė njeriut dhe e ka pėrcjellė krijimin e tij etapė pas etape deri nė plotėsimin e krijimit tė tij, siē e thekson kėtė Allahu edhe nė Kuranin Fisnik duke thėnė: “Pėr Allahun, Ne krijuam njeriun prej njė pike (lėngu), e njė balte. Pastaj atė (ajk
ė –baltė) e bėmė (e shndėrruam) pikė uji (farė) nė njė vend tė sigurt. Mė pas, atė pikė uji e bėmė copė gjaku e atė gjak tė ngurtė e bėmė copė mishi, e atė copė mishi e shndėrruam nė eshtra, edhe eshtrave ua veshėm mishin, pastaj atė e bėmė krijesė tjetėr (me shpirt). I lartė ėshtė Allahu, mė i miri krijues.“ (El Mu’minunė, 12-14)
Allahu Fuqiplotė ka pasur mundėsi qė krijimin e njeriut ta kompletojė pėrnjėherė, mirėpo dijetarėt islamė numėrojnė urtėsi tė ndryshme nė kėtė mėnyrė tė krijimit, ndėr to manifestimin e fuqisė sė Allahut tė Lartėsuar. Gjithashtu, mund tė themi se pėrmes kėtij fenomeni pėrfitojmė nga pėrditshmėria jonė, qė tė jemi tė qetė e
jo hezitues nė vendimmarrje gjatė veprimeve tona.
Edhe hadithi i temės e shtjellon njė ēėshtje tė tillė nė mėnyrė embriologj
ike, edhe pse nė kohėn e thėnies sė hadithit shkenca nuk e njihte fare kėtė teori dhe njėkohėsisht njoftimi i Pejgamberit alejhi selam pėr kėtė teori vėrteton profetėsinė e tij, ngase kėto njohuri Pejgamberi alejhi selam i kishte marrė nga Krijuesi i njerėzimit.
Fjala nė hadith “ēdonjėri prej jush...” do tė thotė ēdonjėri nga bijtė e Ademit alejhi selam, pa pėrjashtim. Pėrmendja e njerėzve nė mėnyrė tė veēantė nga krijesat e tjera aludon pėr respektin e njeriut dhe pozitėn e tij te Allahu, siē thotė Allahu nė Kuran: '”و لقد خلقنا الإنسان في أحسن تقويم . التين 4
“Vėrtet, Ne e krijuam njeriun nė formėn mė tė bukur.” (Et-tin, 4)
“Formohet (grumbullohet) krijimi i tij...”, kur sperma vendoset nė mitrėn e femrės shpėrndahet nėpėr tė gjitha pjesėt e brendshme tė trupit, siē e vėrteton kėtė hadithi i Pejgamberit alejhi selam: “Kur sperma bie –depėrton nė mitėr- shpėrndahet nė ēdo qime dhe thua, qėndron dyzet ditė kėshtu e mė pas stabilizohet nė mitėr dhe transformohet nė gjak tė ngjizur.”*
E ka nxjerrė Taberaniu dhe tė tjerė nga Malik ibėn Huvejrith: “Kur njeriu kryen aktin seksual me gruan e tij, uji-fara bie nė ēdo pjesė tė trupit. Kur tė mbushen shtatė ditė, e grumbullon atė Allahu...”*
Thotė imam Kurtubiu lidh
ur me komentimin e kėtyre haditheve: “Hadithet kanė pėr qėllim me depėrtimin e tyre nė ēdo pjesė tė trupit, kur fara hidhet fuqishėm gjatė aktit seksual, nė mėnyrė tė shpėrndarė, e mė pas e tubon atė Allahu nė vendin e krijimit tė embrionit nė mitėr.”
Ka mundėsi qė tė aludohet me fjalėn “tubim ose grumbullim” qėndrimi i farės nė mitėr si fermentim, derisa tė pėrgatitet embrioni pėr kompletim tė krijimit. Kėshtu mendon Ibėn Ethiri.
Pėr fjalėt “dyzet ditė si farė-ujė”, rreth kėsaj pjese tė hadithit, janė transmetuar disa versione. Ndėr to:
-Nga Hudhejfete ibėn Esidi r.a., nga Pejgamberi alejhi selam se ka thėnė: “Depėrton–hyn meleku nė farė pasi tė stabilizohet fara nė mitėr pėr dyzet net apo dyzet e pesė net.” (Muslimi)
-Nė njė version tjetėr: “Kur tė kalojnė dyzetė e dy net”. (Muslimi dhe Taberaniu nė Kebir)
Pra, kur i grumbullojmė tė gjitha kėto transmetime, dalim me rezultatin se embrioni fillon tė grumbullohet gjatė kėsaj faze (edhe pse ka mendime, siē do t’i cekim mė vonė, se faktikisht embrioni kompletohet pėrfundimisht brenda kėtyre ditėve dhe vjen meleku i dedikuar e i fryn shpirtin fetusit, mirėpo mendimi mė i sakėt ėshtė- Allahu e di mė sė miri- se kjo ėshtė vetėm faza e parė e krijimit embriologjik dhe jo pėrfundimi i krijimit).
-Nė disa versione ka ardhur termi “net” nė vend tė ditėve, mirėpo kjo nuk ka farė problemi, sepse nė aspektin fetar kur pėrmendet dita, futet edhe nata dhe e kundėrta, pėrveē nėse ka ndonjė argument qė e veēon, ndonjė ligj qė ka tė bėjė vetėm me ditėn apo vetėm me natėn.
Kėto hadithe gjithashtu kanė sjellė mospajtim nė mes juristėve islamė nga e kaluara dhe e tanishmja, madje kanė ndikuar edhe te gjinekologėt muslimanė qė tė japin mendime tė ndryshme rreth kėsaj faze tė zhvillimit e nė veēanti rreth fryrjes sė shpirtit tė fetusit, se kur saktėsisht i fryhet shpirti fetusit. Kėtė ēėshtje do ta shtjellojmė mė vonė.
Fjal
ėt: “formohet –tubohet, krijimi i tij nė barkun –mitrėn e nėnės sė tij dyzet ditė pikė-ujė, pastaj shndėrrohet nė gjak tė ngjizur ngjashėm me kėtė periudhė, pastaj shndėrrohet nė mish ngjashėm me kėtė periudhė...”, hadithi aludon se njeriu gjatė njėqind e njėzet ditėve kalon nėpėr tri etapa zhvillimi, nė ēdo dyzet ditė kalon nė etapė tė re zhvillimi, d.m.th. dyzetėshin e parė ėshtė farė-ujė, nė tė dytin gjak i ngjizur dhe nė tė tretin copė mishi. E, pas pėrfundimit tė kėtyre etapave i vjen meleku dhe i fryn shpirtin.
Mirėpo, nė bazė tė studimeve mjekėsore bashkėkohore nė fushėn e embriologjisė dhe tė gjinekologjisė, mendimet e mjekėsisė bien ndesh me atė qė miratuam mė herėt, ngase mjekėsia thotė se tė tri etapat e posatheksuara arrihen nė fund tė javės sė gjashtė tė fekondimit, apo mbas dyzetė ditėsh apo dyzetė e dy apo pesė ditėsh. Mirėpo, kėtė miratim tė mjekėsisė e verifikojnė edhe shumė hadithe tė sakta nga Pejgamberi alejhi selam, e ndėr to mund tė veēojmė:
A) Buhariu shėnon se “Krijimi i ndokujt nga ju grumbullohet nė barkun e nėnės sė tij -mitrėn e saj, brenda dyzet ditėve, pastaj qėndron si gjak i ngjizur si dhe faza e parė, pastaj qėndron si copė mishi si dhe faza e parė.”
B) Muslimi shėnon se “meleku depėrton nė farė, pasi fara tė stabilizohet nė mitėr brenda dyzetė ditėsh apo dyzet e pesė netėsh dhe thotė: “I mjerė apo i lumtur? dhe i shėnohen atij…”
Prandaj shumė mjekė muslimanė dhe jomuslimanė si dhe shumė juristė bashkėkohorė mendojnė se embrioni i njeriut kompletohet nė fund tė gjashtė javėve pas fekondimit, kėshtu qė dhe nė kėtė fazė i fryhet edhe shpirti.
Mjekėsia bashkėkohore njė gjė tė tillė e ka verifikuar edhe pėrmes aparaturės moderne bashkėkohore, pėrmes ultrazėrit. Gjithashtu, gjinekologėt kanė ardhur nė pėrfundim se fetusi nė kėtė fazė lėviz dukshėm nė stomakun e femrės. Por dhe nėse ndodh abortimi nė kėtė fazė, shohim se tashmė ėshtė kompletuar embrioni, praktikisht ėshtė kompletuar konstrukti i njeriut.
Mirėpo, shtrohet pyetja se a janė kėto dėshmi bazė qė verifikojnė ēėshtjen rreth sė cilės ne po debatojmė, kur dihet se edhe nėse ėshtė kompletuar konstrukti i njeriut, nuk do tė thotė se i ėshtė dėrguar shpirti, e aq mė tepėr kur aj lėviz, sepse lėvizje bėn edhe vetė sperma, sepse ėshtė e gjallė dhe si e tillė lėviz. Pikėrisht pėr kėtė, kėto teori nuk i kanė pranuar njė numėr i madh juristėsh islamė nga e kaluara dhe e tanishmja si dhe nuk i kanė pranuar njė numėr i madh mjekėsh muslimanė.
Fjala: “Pastaj Allahu e dėrgon njė engjėll (melek), i cili fryn nė tė shpirtin dhe urdhėrohet tė shkruajė katėr gjėra: riskun e tij, exhelin e tij, punėt qė do tė kryejė dhe a do tė jetė i lumtur apo i mjerė.”
Edhe rreth kėsaj pjese tė hadithi janė transmetuar versione tė tjera tė ndryshme, si p.sh.:
A) Buhariu shėnon se:
"pastaj Allahu dėrgon njė melek me katėr gjėra dhe ia shėnon atij punėn qė do punojė, exhelin e tij, riskun e tij, i mjerė do tė jetė apo i lumtur e pastaj i fryn shpirtin atij…"
Ky hadith bie ndesh me hadithin e temės, sepse nė kėtė hadith shėnon se njė herė i shkruan meleku njeriut katėr gjėrat e sipėrshėnuara e mė pas i fryn shpirtin, kurse nė hadithin e temės ėshtė e kundėrta. Dijetarėt islamė kėto dhe transmetime tė ngjashme i kanė bashkuar nė kėtė mėnyrė, duke pohuar se arsyet qė argumente tė tilla tė sakta tė jenė tė ndryshme janė disa:
1) Kjo mund tė ndodhė nga vetė transmetuesit, sepse ata e kanė transmetuar ngjarjen nė bazė tė kuptimit tė tyre.
2)
Mund tė jetė ndryshimi i rregullimit tė informimit e jo rregullimi i veprave tė informuara.
3) Mund tė jetė qė fillimisht tė jenė shėnuar kėto gjėra nė fletushkė e mė pas pėr herė tė dytė i shėnohen fėmijės.
4) Mund tė ketė ndryshim prej fėmijės nė fėmijė; dikujt mund t’i shkruhen kėto gjėra para e dikujt pas dėrgimit tė shpirtit.
5) Dijetarėt janė munduar qė t’i bashkojnė transmetimet dhe mendimet dhe ndėr pohimet e tyre ėshtė se shkrimi i tyre ndodh dy herė; herėn e parė nė qiell dhe herėn e dytė nė barkun e nėnės. Kėshtu qė ko
nkludojmė se mendimi mė i saktė ėshtė se fillimisht i dėrgohet fėmijės shpirti e mė pas i shkruhen katėr gjėrat. Allahu e di mė sė miri!
B) Imam Ahmedi shėnon se: “Allahu xh.sh. dėrgon tek ai njė melek nga melekėt…”
Nuk ėshtė definuar emri i kėtij meleku me ndonjė emėr tė veēantė, prandaj dhe njihet si meleku i fryrjes sė shpirtit tė njeriut.
C) Shėnon Imam Ahmedi gjithashtu se Pejgamberi alejhi selam ka thėnė: “...kur Allahu do ta plotėsojė krijimin e njeriut, dėrgon tek ai njė melek dhe thotė meleku:
"O Zot, ēfarė do tė jetė mashkull a femėr, i mjerė a i lumtur, i shkurtėr a i gjatė, i plotė a me tė meta, furnizimi i tij, exheli i tij, i shėndoshė apo i sėmurė?" Tha transmetuesi: “I shėnohen tė gjitha kėto nga ana e melekut.”
D) E ka nxjerrė hadithin Imam Muslimi nė sahihun e tij dhe Taberaniu nė sunenin e tij tė madh nga Ebu Zubejr Mekiju, se Amir ibėn Vailete i ka treguar duke thėnė se e ka dėgjuar Abdullah ibėn Mes’udin duke thėnė: “I mjerė ėshtė ai qė ėshtė mjeruar nė barkun e nėnės sė tij dhe i lumtur ėshtė ai qė ėshtė kėshilluar me tė kundėrtėn.” Mė pas erdhi njė nga shokėt e tė Dėrguarit alejhi selam, i cili quhej Hudhejfete ibėn Usidi el-Gifari, tė cilin e njoftoi pėr fjalėt e Abullah ibėn Mes’udit dhe i tha: “Si ka mundėsi qė njeriu tė jetė i mjeruar pa punuar asnjė vepėr?” Ia ktheu njeriu (qė erdhi mė vonė): “Ju po ēuditeni nga kjo? Unė e kam dėgjuar Pejgamberin alejhi selam duke thėnė: “Kur tė kalojnė dyzet e dy ditė nga fekondimi, Allahu e dėrgon njė melek i cili ia jep pamjen, ia pėrcakton tė dėgjuarit, tė pamurit, lėkurėn, mishin dhe eshtrat, pastaj thotė: “O Zot, a do tė jetė mashkull apo femėr?” Allahu i cakton ēka tė dojė, kurse meleku shėnon, pastaj thotė: “O Zot, exheli i tij?” Thotė Allahu sa tė dojė, kurse meleku shėnon, pastaj thotė: “O Zot, risku i tij?” I cakton Allahu sa tė dojė, kurse meleku shėnon. E mė pas meleku sjell fletushkėn e mbajtur nė dorėn e tij, qė as nuk shton nga ajo qė ėshtė urdhėruar e as nuk mungon.”
La ilahe ilallah! Pėr Allahun, kėto janė hadithe qė e tronditin mendjen e njeriut, e rrisin besimin e muslimanit, e forcojnė bindjen dhe mbyllin rrugėt e dyshimit. Nga hadithet e lartpėrmendura pėrfitojmė se Allahu i Lartėsuar me mėshirėn e Tij ndaj robėrve tė Tij ua ka zgjidhur robėrve tė Tij preokupimet ende para se ta shijojnė thithjen e parė tė ajrit nė jetėn e kėsaj bote.
Risku apo furnizimi ėshtė njė ndėr preokupimet njerėzore e nė fakt ėshtė mjet jetese dhe feja islame i ėshtė pėrkushtuar dhe ka k
oordinuar ligje tė veēanta pėr tė. Nė anėn tjetėr, nė saje tė mospėrfilljes sė kėtyre ligjeve, pasuria ka shkaktuar jo rrallėherė edhe akte kriminale, madje shumė popuj janė eliminuar nga sipėrfaqja e dheut pėr shkak tė saj.
Ashtu siē ka qenė preokupim pasuria nė tė kaluarėn, ėshtė edhe nė tė tashmen, mirėpo muslimani duhet tė ecė paralelisht mes ligjeve tė koordinuara nga Krijuesi i njerėzve dhe i pasurisė sė tyre, prandaj nuk duhet tė jetė arsye e moskryerjes sė urdhrave tė Krijuesit tė pasurisė grumbullimi i pasurisė, apo vrapimi pėr grumbullimin e saj. Njė alternative e tillė e mundshme ėshtė cilėsi e njeriut, pra natyra e njeriut instinktivisht anon kah grumbullimi i saj, dhe e do atė. Pėr kėtė, edhe Allahu xh.sh., kur flet mbi cilėsitė e dobėta tė njerėzve si dhe dėshirat e tyre, thotė: “و تحبون المال حبا جمعا" الفجر 20
“Dhe pasurinė e doni sė tepėrmi.” (El Fexhr, 20)
Mirėpo, Allahu i Madhėruar na e ka tėrhequr vėrejtjen nė shumė citate kuranore, qė tė jemi tė kujdesshėm ndaj pasurisė, sepse shumė popuj dhe njerėz i ka ēuar nė humbje pasuria, prandaj edhe ju mund t’ju humbė. Po si jo! Po t’i shohėsh muslimanėt nė ditėt e sotme se si vrapojnė pėr tė grumbulluar pasuri, do tė thuash: “Sikur tė ishte vrapimi i tyre pėr tė kėrkuar xhenetin, do ishte fat i madh!”
Por edhe nėse i interviston muslimanėt qė nuk falin namazin apo nuk i pėrgjigjen thirrjes sė mu
ezinit, pėrgjigja e tyre do jetė: “Duhet tė punojmė, tė mbajmė familje”, etj..
Pėr shkak tė rrezikut tė madh qė mund t’i kanoset muslimanit nė kėtė botė, e aq mė tepėr nė ahiret, Allahu na tėrheq vėrejtjen nė Kuranin Fisnik duke na njoftuar qė tė jemi tė kujdesshėm ndaj pasurisė dhe mos ta zhgėnjejmė vetveten me arsye tė Iblisit e t’i shmangemi faljes sė namazit, agjėrimit e obligimeve tė tjera me pretekst se duhet tė punojmė. A thua vallė muslimanėt e tjerė ushqehen me ajėr? Thotė Allahu nė Kuran:
يا ايها الذين آمنوا لا تلهكم أموالكم و لا أولادكم عن ذكر الله و من يفعل ذلك فأولئكهم الخاسرون . المنافقون 9
“O ju qė besuat, as pasuria juaj e as fėmijėt tuaj tė mos ju shmangin prej adhurimit ndaj Allahut. E, kush bėn ashtu, tė tillėt janė mu ata tė humburit.” (Elmunafikun, 9)
Ku ėshtė defekti? Problemi qėndron nė atė se muslimanėt nuk i njohin ligjet e tyre fetare dhe bien ndesh me parimet islame. Sikur ta dinin kėtė rregull qė Allahu ua ka caktuar, pra riskun, ende pa lindur ata, do ishin mė principialė nė pėrfilljen e ligjeve tė Allahut. Edhe ne, por edhe tė tjerėt kemi familje dhe jetojmė e ushqehemi, por nuk ka arsye qė t’u shmangemi urdhrave tė Allahut me arsye tė Iblisit. Kėtė pra dėshiron ai, qė t’i devijojė njerėzit.
Prandaj, o rob i Allahut, kuptoje qė Allahu ta ka siguruar pasurinė ty ende para se tė lindėsh, kėrkoje ti atė, por kėrkimi yt le tė jetė nė suaza tė ligjeve tė Allahut.

Exheli
: Edhe ēėshtja e exhelit, momentit tė vdekjes dhe kohės sė saj, ėshtė e pėrcaktuar nga Allahu Fuqiplotė para se tė lindė njeriu. Allahu xh.sh. me mėshirėn e Tij kėtė e mbajti sekret dhe kjo ėshtė nė dobi tė njerėzimit. Ashtu siē na ka shfaqur Allahu shumė prej krijesave tė e Tij, do ishte e mundshme dhe e pakontestueshme edhe shfaqja e afatit tė jetės pėr secilin nga njerėzit, mirėpo a thua vallė njerėzit do tė ndienin harmoni, lumturi, etj.? Jo, patjetėr, prandaj Allahu xh.sh. me mirėsinė e Tij qė ka ndaj robėrve tė Tij kėtė e ka mbajtur sekret pėr ne qė, sado pak, pėr disa ditė tė numėruara, tė shijojmė ndonjė kėnaqėsi, mirėsi, etj..
Gjithashtu, duhet ditur se ēėshtja e exhelit ėshtė vendim i prerė nga Allahu, nuk ka mundėsi qė dikujt nga njerėzimi t’i vijė exheli mė herėt, para kohe, ose t’i vonohet, pa marrė parasysh mjetet dhe shkaqet qė ndikojnė nė vdekjen e njeriut. Ato mund tė jenė vetėm arsye, e cila, nėse nuk ėshtė e justifikueshme, praktikisht e lejuar, pasojnė dėnimet juridike fetare, siē thotė Allahu nė Kuran:"فإذا جاء أجلهم لا
يستأخرون ساعة و لا يستقدمون . الأعراف 34
“… e kur t’u vijė afati-exheli i tyre, ai nuk mund tė shtyhet pėr asnjė moment, e as tė pėrngutet mė parė.” (El a’rafė, 34)

Puna: Ndėr veprat qė i pėrcaktohen njeriut pasi t’i dėrgohet shpirti ėshtė dhe puna e tij, qė nėnkupton se Allahu shėnon se ēfarė ka pėr tė punuar ky njeri. Edhe kjo procedurė ėshtė sekrete pėr njeriun dhe askush nga krijesat e Allahut nuk mund ta zbulojė kėtė, qoftė Profet i dėrguar apo melek i afruar. Nga ky kontest ne duhet t’i pėrmbahemi Kuranit dhe Sunetit (ashtu siē e kanė kuptuar tė parėt tanė tė mirė) dhe ēdokush qė vepron ndonjė vepėr tė ndaluar me pretendimin se mė ėshtė shkruar pėr ta punuar, si p.sh.: njė njeri i cili pi verė apo manipulon me kamatė dhe arsyetohet me arsye tė Iblisit duke pohuar se kjo mė ėshtė shkruar qė ta punoj, pyetja qė i parashtrohet kėtij personi ėshtė: A mos vallė ti e ke zbuluar fshehtėsinė e Allahut dhe e ke parė se ēfarė tė ka rezervuar ty Allahu qė tė punosh?
Pėrgjigja e paluhatshme ėshtė pa dyshim se ky kėtė kurrė s’mund ta bėjė, ngase Allahu nuk e ka lėnė kėtė ēėshtje nė dorė tė njerėzve. Sikur tė ishte kjo punė e tillė, njerėzimi do ishte shkatėrruar prej kohėsh.
Por ne themi qė Kurani dhe Suneti na ka treguar se ēka tė punojmė dhe nga ēka tė largohemi, prandaj ēdokush qė mundohet tė arsyetohet pėr veprim jo tė ligjshėm, apo pėr ndonjė vepėr tė ndaluar, se kėtė mua ma ka caktuar Allahu, dijetarėt islamė thonė se ky arsyetim ėshtė i pajustifikueshėm dhe ky person ėshtė nė humbje.

Mjerimi dhe lumturia
: Edhe kjo ēėshtje, e cila ėshtė e shėnuar pėr njeriun ose kundėr tij, ėshtė sekrete. Dijetarėt islamė thonė se kjo ēėshtje ka tė bėjė me botėn e ardhme. Prandaj, edhe tė parėt tanė tė mirė, kur i kanė lexuar kėto hadithe, janė alivanosur pranė tyre dhe ka ndodhur qė me vite tė tėra nuk kanė mundur tė shijojnė ndonjė kėnaqėsi e as ta ndiejnė shijen e ushqimit. Andaj duhet ta kemi frikė Allahun, se askush nga ne nuk e di se cili do tė jetė pozicioni i tij ditėn kur do tė zbulohen fshehtėsitė, kėshtu qė ne si muslimanė duhet tė jetojmė nė mes kėtyre paralelizmave nė kėtė botė; nė mes frikės dhe shpresės.
Nė hadithin e temės ėshtė pėrmendur edhe kjo, se meleku i cili fryn shpirtin i shkruan njeriut katėr gjėra. Bie fjala, ku i shkruhen njeriut kėto gjėra?
Sipas njė hadithi, kėto gjėra i shkruhen njeriut nė mes tė dy syve tė tij, siē transmetohet nga Ibėn Omeri
, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, i cili ka thėnė: “Ka thėnė Pejgamberi alejhi selam: “Kur Allahu e krijon njeriun dhe shpirtin e tij, thotė meleku i dėrguar pėr fryrje tė shpirtit: “O Zot, mashkull apo femėr?” Allahu ia cakton atij atė qė dėshiron, pastaj thotė (meleku): “O Zot, i mjerė apo i lumtur?” Allahu ia cakton atij atė qė dėshiron,... Pastaj ia shėnon nė mes tė syve tė tij atė qė do ta gjejė, saqė edhe ndodhitė qė do t’i ndodhin.” (Bezari nė musned, Darimiu, Ebu Jala, Ibėn Hibani, hadithi ėshtė i dobėt)
Ndėrsa sipas hadithit tė cilin e ka nxjerrė imam Muslimi, qė e kemi theksuar mė herėt, se kėto gjėra i shėnohen nė fletushkė.
Nė saje tė asaj qė kemi theksuar mė lart, ėshtė e mundur qė t’i shėnohen njė herė kėto gjėra nė fletushkė e njė herė nė mes tė syve.

Fjal
ėt: “Pasha Allahun, pėrveē tė Cilit nuk ka Zot tjetėr (qė meriton tė adhurohet me tė drejtė), ndonjėri nga ju do tė punojė vepra nga veprat e banorėve tė xhenetit…”, janė pjesa mė e ndjeshme e hadithit, nga kėtu rrėqethen lėkurat, frikėsohen zemrat dhe rrjedhin lotėt. Tė parėt tanė, kur i lexonin apo dėgjonin kėto hadithe, alivanoseshin dhe me kohė tė tėra nuk kthjelleshin nga frika ndaj Allahut tė Madhėruar. Kjo pjesė e hadithit flet pėr njė ēėshtje shumė tė rėndėsishme, pėr fundin e njeriut, qė ėshtė gjėja mė kryesore nė jetėn e njeriut, dhe se veprat nė Islam shpėrblehen sipas fundit, prandaj kjo ka bėrė qė tė parėt tanė tė frikėsohen.
Betimi i Pejgamberit alejhi selam nė Allahun xh.sh. nėnkupton se ėshtė duke na treguar pėr njė ēėshtje tejet tė rėndėsishme, prandaj vini re dhe tė jeni tė kujdesshėm.
Nga kjo pjesė e hadithit gjithashtu pėrfitojmė se lejohet betimi nė Allahun xh.sh.. Njė vepėr e tillė nuk ėshtė e papėlqyer- mekruh, nė raste tė nevojės apo me arsye.
Pjesa e fundit nga ky hadith pėrveēse vėrteton fuqishėm shtyllėn e gjashtė tė besimit- besimin nė caktimin e Allahut, na njofton gjithashtu pėr fundin e jetės sė njeriut, e qė faktikisht ėshtė ēėshtja kryesore, ngase sipas fundit shpėrblehen veprat.
Pėr fjalėn nė hadith: “qė ndonjėri nga njerėzit punon punė tė banorėve tė xhenetit dhe njė kut para se tė hyjė nė tė…”, thonė dijetarėt islamė se me kėtė ėshtė pėr qėllim afėrsia, e jo vetė mjeti matės- kuti, por afati shumė i shkurtėr i mbetur nga jeta e tij. Gjithashtu ėshtė e nevojshme t’ju bėjmė tė ditur se pėr qėllim ėshtė mbarimi i jetės sė tij e jo futja e tij nė xhenet, pra, derisa tė mbetet mes tij dhe xhenetit, fjala ėshtė pėr exhelin e tij, ngase ky person ka punuar punė nga punėt e xhenetit ashtu siē u duket njerėzve– nė sy tė njerėzve, mirėpo brendėsia e tij ka qenė e prishur. Faktikisht nijeti i tij nuk ka qenė i pastėr, siē dhe ėshtė transmetuar nė disa versione:
“Transmeton Sehl ibėn Said
i, nga Pejgamberi alejhi selam, i cili ka thėnė: “Njeriu do tė punojė vepra nga veprat e banorėve tė xhenetit ashtu siē u duket njerėzve- siē ata e vlerėsojnė, por ai ėshtė nga banorėt e zjarrit, apo punon vepra tė banorėve tė zjarrit– xhehenemit, ashtu siē u duket njerėzve- siē ata e vlerėsojnė, por ai ėshtė nga banorėt e xhenetit.” (Buhariu dhe Muslimi)
Transmeton Ebu Hurejrete nga Pejgamberi alejhi selam: “Ndodh qė njeriu punon kohė tė gjatė vepra tė banorėve tė xhenetit, pastaj i vulosen atij veprat e tij me vepra tė banorėve tė xhehenemit dhe ndodh qė njeriu punon vepra tė banorėve tė xhehenemit, pastaj i vulosen atij veprat e tij me vepra tė banorėve tė xhenetit.”
I paraprin caktimi, d.m.th. ajo qė i ėshtė caktuar atij nė barkun e nėnės sė tij dhe qė fillimisht ėshtė shėnuar nė Levhi Mahfudh, qė do tė thotė se kundėrshton vepra e tij atė qė i ėshtė caktuar mė herėt.
Prej urtėsisė sė asaj qė Allahu i ka bėrė veprat si mjet tė kėnaqėsisė apo tė mjerimit pėr njerėzit ėshtė ngase Allahu xh.sh. i ka krijuar krijesat dhe e ka ditur se ē’do tė punojnė ata. Dhe sikur t’i kėnaqte ata apo t’i dėshpėronte vetėm me diturinė e Tij, do t’i vishej Allahut
tė Lartėsuar ndonjė shpifje nė gjykimin dhe vendimin e Tij. Mirėpo Allahu xh.sh. ėshtė i Urtė nė drejtėsinė e Tij, kėshtu qė urtėsia kėrkon largimin nga dyshimet e mundshme tė shpifjes, edhe nėse njė shpifje e tillė mund t’i vishet nga mendjelehtėt. Kėshtu qė sikur Allahu i Lartėsuar t’i dėnonte disa nga njerėzit pėr shkak tė diturisė paraprake tė Tij rreth tyre, do t’i vishnin Allahut shpifje (nė padrejtėsi), prandaj Allahu e ka larguar kėtė shpifje tė mundshme me ngarkesat- obligimet ndaj tyre dhe mė vonė janė shfaqur mėkatet e tyre. Kjo ėshtė dhe fshehtėsia e citatit kuranor: لئلا يكون للناس على الله حجة بعد الرسل . النساء 165
“...ashtu qė pas dėrgimit tė tė Dėrguarve njerėzit tė mos kenė fakt (arsyetim) para Allahut…” (En
Nisaė, 165)
Kjo na bėn tė qartė se fundi vjen sipas asaj qė ėshtė pėrcaktuar mė herėt. Ana e jashtme e veprave nuk ēon peshė nė realitetin e kėsaj ēėshtjeje, mirėpo ana e jashtme luan vetėm rolin e veprave sinjalizuese.
Nė kėtė rast shtrohet pyetja: Si mund t’i bashkojmė kėto dy argumente, pra ajo qė ėshtė transmetuar nė hadithin e temės se njeriu mund tė punojė vepra tė banorėve tė xhenetit derisa tė jetė mes tij dhe saj vetėm njė kut... dhe kuptimi i citatit kuranor: إنا لا نضيع أجر من أحسن عملا. الكهف 30
”…..s’ka dyshim se Ne nuk i humbim shpėrblimin atij qė ėshtė bamirės.” (El
Kehf, 30)
Citati kushtėzon veprėn, por qė tė jetė e pranuar, qė d.m.th. se kush e pėrmirėson veprėn me sinqeritet i pėrmbyllet me pranim dhe mbarėsi.
Thotė Ibėn Rexhepi: “Sa i pėrket fjalės nė hadith: “ashtu siē u duket njerėzve”, sinjalizon se pamja e brendshme kundėrshton tė jashtmen dhe se fundi i keq ėshtė si shkak i bindjes sė keqe tė brendshme, tė cilėn nuk ka mundėsi ta shohin tė tjerėt. Gjithashtu dhe njeriu mund tė punojė vepra tė banorėve te xhehenemit, mirėpo nė brendėsinė e tij ka ndonjė cilėsi nga cilėsitė e fshehta qė janė tė mira, e qė nė fund tė jetės sė tij i paraprin, e mund tė kundėrtėn, dhe i siguron fund tė mirė.
Lusim Allahun qė t’i pėrmbyllė veprat tona dhe tė tė gjithė muslimanėve me tė mira!

Nė disa transmetime thuhet: “Secilit nga ju i ėshtė caktuar njė vend nė xhenet dhe njė vend nė xhehenem.” I thanė: “O i Dėrguar i Allahut, a t’i mbėshtetemi caktimit dhe ta lėmė punėn?” Tha: “Punoni, se secilit nga ju i ėshtė lehtėsuar ajo pėr ēka ėshtė krijuar. Ai qė ėshtė nga banorėt e lumtur i lehtėsohen punėt e banorėve tė lumturisė, ndėrsa ai qė ėshtė nga banorėt e dėshpėruar i lehtėsohen veprimet e banorėve tė dėshpėruar”, pastaj citoi kėto citate: فأما من أعطى و التقى . و صدق للحسنى .....الأية. الليل 5-10.
“E, sa i pėrket atij qė jep dhe ruhet dhe vėrteton bindshėm pėr mė tė mirėn...” (El-
Lejl, 5-10) (Buhariu nga Aliu r.a.)
Kurse nė transmetimin e Imam Buhariut nga Sehl ibėn Sa’di, ka thėnė: “Thotė Pejgamberi alejhi selam: “Vėrtet veprat shpėrblehen sipas fundit tė tyre.”
Pra, fundi i jetės sė njeriut ėshtė ēėshtja mė kryesore, prandaj nuk ka fund tė mirė pa nijet tė mirė dhe pa pėrmirėsim tė veprave. Duhet t’i pėrkushtohemi anės sė brendshme mė tepėr se tė jashtmes, ngase nėse e kemi pėrmirėsuar tė brendshmen e jashtmja pėrmirėsohet lehtė, qė ėshtė e kundėrta me tė jashtmen.
Ndėr hadithet qė rrėqethin trupin dhe bėjnė qė tė frikėsohet zemra e besimtarit ėshtė dhe hadithi tė cilin e transmeton Buhariu nė koleksionin e tij nga Sehl Ibėn Sa’di, i cili thotė: “Pejgamberi alejhi selam shikonte njė njeri i cili i luftonte ateistėt dhe tha: “Kush dėshiron tė njohė njė njeri nga banorėt e xhehenemit le ta shikojė kėtė njeri.” E pėrcolli atė njė njeri, derisa u plagos dhe kėrkoi shpejtimin e vdekjes dhe tha se vendosi shpatėn e tij nė mes tė gjoksit, ra mbi tė derisa i doli nga kraharori i tij (d.m.th ka vrarė veten). Tha Pejgamberi alejhi selam: “Vėrtet robi punon ashtu siē u duket njerėzve punė tė banorėve tė xhenetit, por ai ėshtė nga banorėt e xhehenemit, por dhe punon ashtu siē u duket njerėzve punė tė banorėve tė xhehenemit, por ai ėshtė nga banorėt e xhenetit dhe kujdes se veprat shpėrblehen sipas fundit tė tyre.”
Atij qė i ėshtė pėrcaktuar kėnaqėsia, Allahu ia rrotullon zemrėn e tij nė momentet e fundit tė jetės sė tij nė iman dhe vepra tė mira e tė pranuara. Mirėpo thonė dijetarėt islamė, nga kjo kategori e njerėzve janė fare pak (nga ato qė janė banor
ė tė xhehenemit e punėt i kanė tė banorėve tė xhenetit).
I falėnderuar qoftė Allahu!

Sadat Rrustemi
10.8.2007
Vijon.

                                         www.klubikulturor.com