Thėnie mbi
komentimin e ėndrrave tė pėrmbledhura nga fjalėt e
dijetarėve
Shikimi i
Allahut subhanehu ve teala nė ėndėrr, por jo nė
ndonjė formė (pa e pėrngjarė Atė me askėnd),
komentohet nė shtatė forma tė ndryshme, si:
arritja e ndonjė dhuntie nė kėtė botė dhe pushim
nė botėn e amshuar, siguri, pushim, dritė,
udhėzim, fuqi nė fe, falje dhe futje nė xhenet
me bujarinė e Tij, pėrhapje e drejtėsisė dhe
mposhtje e zullumit nė atė vend, Allahu
subhanehu ve teala e bėn krenar njeriun qė ka
parė ėndrrėn, e nderon dhe e mėshiron. E, ai qė
e ka parė nė ndonjė formė, atėherė ajo
komentohet si ėndėrr e keqe.
Kapitulli nėse shihet nė ėndėrr Arshi
Komentimi i Arshit bėhet nė pesė forma:
presidencė, ngritje, shkallė, krenari dhe post.
Nėse njeriu e zgjat tė shikuarit e Arshit duke
mos u lodhur, ai do tė qėndrojė gjatė nė postin
e tij.
Kapitulli nėse shihet nė ėndėrr Karrigia e
Allahut subhanehu ve teala
Nėse shihet Karrigia e Allahut subhanehu ve
teala, komentohet si karrige e drejtėsisė, e
krenarisė dhe e miqėsisė.
Kapitulli nėse shihet nė ėndėrr Levhi
Mahfudhi
Kjo komentohet si dituri, udhėzim dhe respektim
i urdhrit tė Allahut.
Kapitulli nėse shihet nė ėndėrr lapsi
Kjo aludon pėr urtėsi, urdhėr, dituri, miqėsi.
E, nėse shihet se ēfarė shkruante lapsi, atėherė
komentohet se do tė ndodhė ajo qė ėshtė parė.
Kapitulli nėse shihet nė ėndėrr Sidretu
Elmunteha
Nėse shihen nė ėndėrr pemė me gjethe tė shumta
dhe tė forta nė degėt e saj, atėherė komentohet
se do tė ketė shumė lindje nė atė kohė dhe vend.
E nėse shihet se gjethet e saj, ose disa prej
tyre po binin, atėherė kjo aludon se do tė ketė
vdekje tė shumta.
Kapitulli nėse shihen melekėt
Nėse shihen melekė (tė njohur me emrat e tyre,
emra tė cilėt i dimė nga Kurani dhe Suneti), kjo
aludon se atij qė e ka parė ėndrrėn do ti
ndodhė krenari, fuqi, pėrgėzim, ndihmė, siguri,
lehtėsim dhe haxh.
Nėse shihen melekėt duke zbritur nė njė vend,
atėherė kjo aludon se do ti zbresė ndihma atij
vendi.
Nėse njeriu i sheh melekėt, por nė formė gruaje,
atėherė kjo aludon se ai ka pėrgėnjeshtruar
Allahun subhanehu ve teala.
Por nėse i sheh melekėt duke e mėsuar, atėherė
kjo aludon pėr ērregullimin e fesė sė tij dhe
pėr mosbesimin e tij.
Kapitulli nėse shihen qiejt
Kush e sheh veten e tij nė qiell, kjo aludon se
do tė bėjė njė udhėtim tė gjatė dhe se do tė
gjejė nė atė udhėtim mburrje dhe ngritje nė
dunja dhe nė ahiret.
E kush i sheh dyert e qiejve tė hapura, kjo
aludon se i ėshtė pranuar lutja dhe se do tė
zbresin mirėsi tė shumta. E, kush gjen
vėshtirėsi duke e ngritur nė qiej, atėherė kjo
sinjalizon se do tė gjejė ngushtim nė fe dhe
humbje.
Kapitulli nėse shihet Dielli
Dielli sinjalizon kalifin ose udhėheqėsin dhe
kush sheh se i ka ndodhur ndonjė deformim
Diellit, atėherė njė gjė e tillė do ti ndodhė
udhėheqėsit (ashtu siē i ka ndodhur Diellit nė
ėndrrėn e tij).
Kapitulli nėse shihet Hėna
Hėna sinjalizon ministrin e kalifit (kryetarit),
ose ministrin e mbretit, apo ata qė kryejnė
punėn e tyre. Disa thonė qė jo, vetėm nėse
shihet Hėna e plotė.
Kapitulli nėse shihen planetėt
Pėrveē Diellit dhe Hėnės, i thuhet njeriut se
nėse sheh yjet nė pėrgjithėsi, kjo aludon
udhėtim, pasi udhėtarėt orientohen nėpėrmjet
tyre kur gjenden nė det.
Kapitulli nėse shihet nata ose dita
Sa i pėrket natės dhe ditės, me to nėnkuptohet
drita dhe terri.
Errėsirat komentohen nė disa forma, si: mohim
(kufėr), ngatėrrim (ērregullim), vėshtirėsi tė
ndonjė gjėje, risi...
E, kush sheh se ka dalė nga errėsira nė dritė
dhe ėshtė prej njerėzve tė mirė, atėherė kjo
komentohet se atij do ti largohet varfėria dhe
do tė bėhet i pasur.
Kurse drita do tė thotė ditė dhe aludon pėr
udhėzim. Fillimi i ditės komentohet me fillimin
e ēėshtjes qė dėshiron ai, kurse gjysma e ditės
dhe fundi i saj gjithashtu komentohen me
ēėshtjen qė dėshiron ai.
Kush sheh se tėrė koha ishte ditė, kjo aludon
pėr vazhdueshmėrinė e ēėshtjeve tė tij dhe pėr
zgjatjen e jetės sė tij.
Kapitulli nėse shihet nxehtėsia ose ftohtėsia
Nxehtėsia komentohet me shqetėsim e pikėllim dhe
sa mė e nxehtė, aq mė e theksuar ajo (edhe
shqetėsimi ose pikėllimi). Kurse ftohtėsia
aludon vėshtirėsi, sprovė tė hidhur dhe dėnim.
Thuhet se edhe varfėri dhe dėmtim.
Gjithashtu, thuhet se nėse njeriu sheh ftohtėsi
nė kohėn e duhur, ftohtėsi qė nuk i kalon
kufijtė e vet (nuk bėhet e padurueshme ose
shqetėsuese), atėherė kjo nuk aludon pėr dėmtim.
Po ashtu edhe nxehtėsia. Allahu subhanehu ve
teala e di mė sė miri.
Kapitulli nėse shihet ringjallja (kiameti)
dhe shenjat e saj
Nėse shihet kiameti, kjo tek njerėzit e mirė
aludon pėr katėr forma: shpėtim, gėzime, sukses,
pėrmirėsim dhe pėrfundim tė mirė, kurse tek tė
kėqijtė ėshtė e kundėrta.
E kush sheh shenjat e kiametit, si: fryrja e
surit, dalja e Diellit nga perėndimi, dalja e
kafshės apo diēka tė ngjashme me to, atėherė ajo
komentohet si sprovė (fitne). Do tė paraqitet
sprova dhe do tė shkatėrrohet nė tė populli, por
do tė shpėtojė njė pjesė e tij. Ai qė ka parė
kėtė ėndėrr duhet tė pendohet.
E, kush sheh se ėshtė marrė dhe ėshtė dėrguar te
vendi ku jepet llogaria, atėherė kjo aludon se
ai gjendet nė gjendje hutimi, argumentuar kjo
nga fjala e Allahut subhanehu ve teala:
Njerėzve u ėshtė afruar koha e llogarisė sė
tyre, e ata tė hutuar nė pakujdesi nuk
pėrgatiten fare pėr tė. (Enbija, 1)
Shikimi nė ėndėrr i llogarisė qė jepet nė Ditėn
e Kiametit komentohet nė gjashtė forma: dėnim
nga kryetari, punė, sėmundje, pikėllim, lodhje,
ose jetė e shkurtėr.
Kapitulli nėse shihet nė ėndėrr Sirati
Kush sheh veten e tij nė kėmbė mbi Sirat, do tė
ketė nė dorė vazhdimėsi nė disa gjėra, bazuar
pėr kėtė nė ajetin e Kuranit, ku Allahu
subhanehu ve teala thotė: Dhe qė All-llahu tė
ndihmon ty me njė ndihmė tė fortė. (Fet`h, 3)
Kush sheh se e ka kaluar Siratin, do tė
sigurohet nga shumė sprova dhe vėshtirėsi.
E, kush sheh se ėshtė rrėzuar nga Sirati nė
zjarr, do tė bjerė nė sprova dhe nė fatkeqėsi tė
mėdha.
Kapitulli nėse shihet Peshorja (Mizani)
Nėse shihet Peshorja, kjo aludon pėr shtrirjen (pėrhapjen)
e drejtėsisė dhe largimin e zullumit.
Kush sheh se ėshtė bėrė kiameti dhe ėshtė tubuar
njerėzimi te kroi Kevther dhe kėrkon ujė, kjo
aludon se ai qė ka parė ėndrrėn ėshtė prej tė
dashurve tė Allahut subhanehu ve teala. E, nėse
sheh se ka pirė ujė nga kroi, atėherė kjo aludon
se ai do tė vdesė nė Islam.
Nėse sheh se ai sillet rreth tij dhe kėrkon ujė
nga ai, por i ndalohet tė pijė, atėherė kjo
aludon se ai person ėshtė nė bidate (risi).
Kapitulli nėse shihet xheneti
Komentimi i xhenetit nė ėndėrr bėhet nė nėntė
forma, tė cilat janė: dituri, asketizėm, dhunti,
shpėtim, pėrgėzim, hair, begati, kėnaqėsi dhe
siguri.
Kapitulli nėse shihen nė ėndėrr retė
Kjo komentohet gjithashtu nė nėntė forma, si:
urtėsi, udhėheqėsi, pronėsi, mėshirė, ndershmėri,
dėnim, thatėsi, fatkeqėsi dhe sprovė.
Nėse shihet shi, atėherė komentohet si mėshirė,
begati, kėrkim ndihme. E gjithė kjo nėse shiu
ėshtė nė kohėn e vet dhe nuk ėshtė trazirė (turbullirė),
ose nuk ėshtė i shumtė dhe ėshtė nė njė formė qė
del nga suazat e zakonshme. Nėse shiu bie nė
mėnyrė jo tė zakonshme nė ngjyrė, sasi dhe nė
formė, nė kėtė rast komentohet gjithashtu si
sėmundje, sprovim e luftė.
Kapitulli nėse shihet nė ėndėrr bora
Nėse shihet nė ėndėrr bora, kjo komentohet si
pikėllim, sėmundje, dėnim, pėrpos nėse shihet
duke rėnė pak dhe nė kohėn e vet.
Kapitulli nėse shihet nė ėndėrr se po pikon
shi
Kush shihet nė ėndėrr zbritja e shiut mbi degėt
e pemės dhe kjo nxjerr gjethet e saj, nė atė
vend do tė ketė mirėsi.
Kapitulli nėse shihet breshri
Breshri komentohet nė pesė forma, si: sprovė,
grindje, ushtri, thatėsi dhe sėmundje.
Kapitulli nėse shihet mjegulla
Ai qė e sheh veten duke e rrethuar mjegulla,
dėshiron tė pavėrtetėn dhe duhet ti frikėsohet
Allahut subhanehu ve teala. Thuhet gjithashtu se
ai qė sheh mjegullėn do tė pikėllohet dhe do tė
mėrzitet. E, nėse mjegulla largohet prej tij, ai
do tė largohet ose do tė qartėsohet nga ajo gjė.
Kapitulli nėse shihet nė ėndėrr kuqėrrimi i
horizontit pas perėndimit
Kush shihet kuqėrrimi i horizontit, kjo aludon
se njeriu qė sheh ėndrrėn kėrkon njė gjė. E,
nėse e sheh tė fshehur, atėherė kjo aludon se
ajo ēėshtje ka pėrfunduar dhe se ai ka ardhur nė
pėrfundim.
Kapitulli nėse shihet nė ėndėrr frika
Shikimi i frikės nė ėndėrr aludon se njeriu qė
sheh ėndrrėn do tė frikėsohet nga sunduesi (prijėsi),
ose nga ndihmuesit e tij. E, nėse shoqėrohet nga
shiu, atėherė kjo komentohet si siguri dhe
qetėsi.
Kapitulli nėse shihet nė ėndėrr vetėtima
Kush e sheh vetėtimėn duke goditur njė vend, atė
vend do ta godasė njė dėnim nga Allahu subhanehu
ve teala aq sa ka qenė madhėsia e asaj vetėtime.
Thotė Allahu subhanehu ve teala: ... e kėtij
tėndit t`i shkaktojė fatkeqėsi nga qielli e tė
gdhijė tokė e lėmuar (e zhveshur). (Kehf,
40)
Kapitulli nėse shihen erėrat
Erėrat (qė vijnė nga tė gjitha anėt) aludojnė
pėr qetėsi, kurse era (qė vjen nga njė anė)
komentohet si dėnim.
Kapitulli nėse shihet nė ėndėrr vala (e
rrezeve tė Diellit, e cila nga larg duket si ujė,
por nė realitet nuk ėshtė ujė)
Kjo komentohet si e pavėrteta dhe si dituria
prej sė cilės nuk ka dobi, bazuar nė fjalėn e
Allahut subhanehu ve teala: E veprat e atyre
qė nuk besuan janė si valėt (nga rrezet e
Diellit) nė njė rrafshinė... (Nur, 39)
Kapitulli nėse shihet Pejgamberi sal-Allahu
aljhi ve selem
Nėse shihen nė ėndėrr Pejgamberėt e zgjedhur,
kjo aludon pėr krenari dhe nder, kurse shikimi i
Pejgamberėve tė tjerė aludon pėr fitore dhe
triumf. Shikimi i njė Pejgamberi aludon pėr fenė
dhe kryerjen e ndonjė amaneti.
Kapitulli nėse shihen sahabėt(Allahu
qoftė i kėnaqur me ta)
Kjo komentohet sipas gjendjes sė sahabit qė
shihet.
Kapitulli nėse shihen tabiinėt
Ėshtė thėnė se kjo aludon pėr pasimin e ndonjė
vepre dhe tė ndonjė morali tė mirė.
Kapitulli nėse shihet nė ėndėrr marrja abdest
Kush sheh veten duke marrė abdest me ujė dhe e
ka pėrfunduar abdestin, kjo aludon se do t`i
plotėsohet e mira qė kėrkon.
E, nėse sheh se nuk e ka pėrfunduar abdestin,
apo ka marrė abdest me ujė me tė cilin nuk
lejohet tė merret abdest, atėherė kjo komentohet
se nuk do tė pėrfundojė ēėshtja qė ai kėrkon.
Kapitulli nėse shihet marrja gusul
Gusuli aludon pėr pastrim nė fe dhe pėr vepra tė
mira. Thuhet gjithashtu se ėshtė shtim nė bukuri
sipas gjendjes sė ėndrrės dhe llojit tė ujit me
tė cilin merret gusul.
Kapitulli nėse shihet vetja nė namaz
Namazi nė pėrgjithėsi komentohet si gjė e
lavdishme nė kėtė botė dhe nė botėn tjetėr.
Thuhet se nėse njeriu e sheh veten duke falur
namazin e drekės, atėherė kjo aludon se ai ėshtė
mesatar nė punėt e tij dhe do tė krenohet po atė
ditė sipas kthjelltėsisė sė asaj dite.
Kush e sheh veten duke falur ikindinė, kjo
aludon se ai e ka kaluar pjesėn mė tė madhe tė
asaj pune qė ėshtė duke bėrė, ose po e kėrkon
dhe nuk i ka mbetur prej saj vetėm se pak.
Kush e sheh veten duke falur akshamin, kjo
aludon se ai do tė veprojė pėrmirėsime nė atė qė
ka obligim ndaj familjes sė tij.
Kush e sheh veten se ėshtė duke falur jacinė,
kjo aludon se ai sillet mirė me familjen e tij
dhe se fut gėzim nė zemrat e tyre.
E, kush e sheh veten duke falur sabahun, ajo
aludon se ai fillon njė punė qė rezulton me njė
pėrmirėsim si shkak i jetesės sė tij.
Ēdo mangėsi nė namaz aludon pėr mangėsi nė fe
dhe kush sheh se falet jo nė drejtim tė kiblės,
ka mundėsi qė prej saj tė dalė vepėr qė
kundėrshton ligjet e sheriatit.
Kapitulli nėse shihet leximi i Kuranit
Kush sheh se po lexon ndonjė pjesė nga Kurani
Famėlartė dhe nuk di se ēfarė ka lexuar ose ka
harruar, nėse ka qenė i sėmurė, do ta shėrojė
Allahu subhanehu ve teala. E, nėse ka qenė i
shqetėsuar, do tia largojė Allahu subhanehu ve
teala shqetėsimin. Nėse ka pasur frikė, do tia
largojė atė, argumentuar nga fjala e Allahut
subhanehu ve teala: ...dhe shėrues pėr atė
qė gjendet nė gjokse. Thuhet gjithashtu se
ai qė e sheh veten duke lexuar Kuran, do tė
flasė tė vėrtetėn, argumentuar nga fjala e
Pejgamberit sal-Allahu alejhi ve selem, i cili
thotė: Kurani ėshtė argument pėr ty, ose
kundėr teje.
Nė pėrgjithėsi, kush e sheh veten duke lexuar
Kuran, atij do ti mundėsohet tė bėjė adhurim,
kurse ai qė bėn hatme do tė ketė pėrfundim tė
mirė.
Kapitulli nėse shihet thėrritja e ezanit
Thuhet se kush e sheh veten nė ėndėrr duke
thirrur ezan nė njė vend tė njohur dhe ėshtė
besimtar dhe vepėrmirė i devotshėm, do ta
furnizojė Allahu subhahenu ve teala me vizitėn e
Qabes, bazuar pėr kėtė nė ajetin e Kuranit: "Dhe
thirr ndėr njerėz pėr haxhin ..." (Haxh 27)
Kush e sheh veten duke thirrur ezan nė njė vend
tė panjohur, kjo aludon pėr njė gjė jo tė
pėlqyer. Nėse ai qė sheh ėshtė fasik, kjo aludon
se ai do tė vjedhė.
E, kush sheh veten se po thėrret ezan nė minaren
e xhamisė, kjo aludon se ai person i thėrret
njerėzit nė respektimin e urdhrave tė Allahut
subhanehu ve teala.
Kapitulli nėse shihet nė ėndėrr bėrja e duave
Kush e sheh veten duke bėrė dua pėr vete dhe
duke kėrkuar nga Allahu subhanehu ve teala
mėshirė dhe duke iu pėrkulur Atij, pėrfundimi i
tij do tė jetė i mirė. E, nėse sheh se bėn dua
pėr njė person tė mirė, atė do tė kaplojė e mira
e kėsaj dunjaje dhe e ahiretit.
Kush e sheh veten duke bėrė dua pėr njeri fasik
ose zullumqar, atėherė kjo aludon se ai ėshtė
ndihmues i tij nė zullum.
E, kush e sheh veten se dėshiron tė bėjė dua,
por nuk mundet, atėherė kjo komentohet se nga ai
person nuk ka mirėsi.
Kapitulli nėse shihet nė ėndėrr bėrja dhikėr(pėrmendja e Allahut)
Kush e sheh veten duke bėrė shumė dhikėr,
atėherė kjo aludon se ai person ėshtė nga tė
shpėtuarit, bazuar nė fjalėn e Allahut subhanehu
ve teala: Merr prej pasurisė sė tyre (tė
atyre qė pranuan gabimin) lėmoshė qė t'i
pastrosh me tė dhe t'u shtosh (tė mirat)
dhe njėkohėsisht lutu pėr ta, se lutja jote
ėshtė qetėsim pėr ta. All-llahu dėgjon dhe sheh.
(Teube, 103)
Kapitulli pėr atė qė sheh nė ėndėrr Mekėn
Nėse dikush e sheh veten nė Qabe, kjo aludon se
ai person do tė jetė i mbrojtur nga fatkeqėsitė
e kėsaj bote, bazuar nė fjalėn e Allahut
Fuqiplotė: A nuk e kanė vėrejtur ata se Ne
kemi bėrė vendin e shenjtė (Mekėn) tė sigurt, e
njerėzit pėr rreth tyre rrėmbehen (plaēkiten,
mbyten). (Ankebut 67), apo ndoshta do tė
furnizohet me shkuarje nė haxh.
Kapitulli pėr atė qė sheh nė ėndėrr Medinėn
Nėse dikush e sheh veten nė Medinėn e
Pejgamberit sal-Allahu alejhi ve selem, kjo
aludon se ai person shoqėron tregtarėt dhe do tė
furnizohet me tė mirat e fesė dhe me tė mirat e
kėsaj bote nga ata.
Nėse dikush e sheh veten nė xhaminė e
Pejgamberit sal-Allahu alejhi ve selem, kjo
aludon se ai do tė arrijė tė mirėn.
E, kush e sheh veten duke qėndruar pranė dyerve
tė haremit (xhamisė) tė Profetit sal-Allahu
alejhi ve selem apo dhomės sė tij duke bėrė
istigfar (kėrkuar falje), kjo aludon pėr pendim
dhe falje, bazuar nė fjalėn e Allahut subhanehu
ve teala: ...E, sikur tė vinin ata te ti,
pasi ta kenė dėmtuar veten e tyre (nuk kanė
pranuar gjykimin tėnd), e tė kėrkonin ata
vetė ndjesė te All-llahu, e edhe i Dėrguari tė
kėrkojė ndjesė pėr ta, ata do tė kuptonin se
All-llahu pranon pendimin dhe ėshtė mėshirues.
(Nisa, 64)
Kapitulli pėr atė qė sheh nė ėndėrr xhaminė e
Kudsit dhe tokėn e bekuar
Nėse dikush e sheh veten nė tokėn e bekuar, kjo
aludon se ai person urdhėron nė tė mirė.
Gjithashtu thuhet se do tė pastrohet nga mėkatet
apo do tė arrijė begati, ose aludon pėr adhurim.
E, kush e sheh veten e tij nė xhaminė e Kudsit,
kjo aludon se ai person ėshtė fetar, besnik dhe
ndoshta do tė bėjė haxhin. Gjithashtu thuhet se
aludon pėr siguri dhe paqe.
E, kush e sheh veten e tij afėr saj, kjo aludon
pėr bindje.
Nėse dikush e sheh veten nė ėndėrr duke hyrė nga
dera e quajtur rahmeh (mėshirė), kjo aludon pėr
mėshirė. Por nėse e sheh veten duke hyrė nga pas
dere (nga ana e jashtme), atėherė kjo aludon se
nuk ka hair nga ai person, bazuar nė fjalėn e
Allahut subhanehu ve teala: Ditėn kur
hipokritėt dhe hipokritet atyre qė besuan u
thonė: "Na pritni (ose na shikoni) tė
ndriēohemi prej dritės suaj!" U thuhet: "Kthehuni
prapa jush (nė dynja) e kėrkoni ndonjė
dritė!" Atėherė vihet ndėrmjet tyre njėfarė muri
qė ka njė derė, e brendia e tij ėshtė mėshirė
(xheneti), e ana e jashtme e tij ėshtė
dėnimi (zjarri). (Hadid, 13)
Kapitulli pėr atė qė sheh nė ėndėrr veprat e
haxhit
Kush e sheh veten e tij duke bėrė pėrpjekje pėr
tė shkuar nė haxh apo pėr tė vizituar varrin e
Pejgamberit sal-Allahu alejhi ve selem, ose duke
bėrė pėrpjekje pėr tė shkuar nė xhaminė e Kudsit,
e tėrė kjo aludon se ai person kėrkon njė
ēėshtje tė lavdėruar dhe do tė falėnderohet pėr
tė, bazuar nė hadithin e Pejgamberit alejhi
selam: Nuk udhėtohet (me qėllim adhurimi)
pėrpos nė tri xhami: Mekė, Medinė dhe nė Kuds.
E, kush e sheh veten se po pėrpiqet tė udhėtojė
drejt njėrės nga kėto tri xhami, por nuk ia del
dhe nuk ka fuqi tė shkojė atje, kjo komentohet
nė kėtė mėnyrė: Nėse ėshtė i pasur, do tė
varfėrohet dhe nėse ėshtė i varfėr, kjo aludon
se ėshtė lidhur me njė ēėshtje tė cilėn nuk ka
mundėsi ta kryejė.
Nėse dikush sheh nė ėndėrr universitet, shkollė
ose xhami, tė gjitha kėto komentohen si siguri.
E, kush e sheh veten duke ndėrtuar diēka tė
tillė, kjo aludon se ai do tė jetė dijetar dhe
do tė pasohet.
Thuhet se ai qė sheh veten nė ėndėrr duke
ndėrtuar xhami, do tė martohet me njė grua
fetare.
Minarja komentohet si udhėheqėsi, ose si ai qė
kryen punėn e tij apo gjykatėsi.
Thuhet se minarja aludon pėr thirrjen e njerėzve
nė punė tė mira.
E, kush e sheh veten nė ėndėrr duke rrėnuar
minare, kjo komentohet se ai person bėn njė
vepėr tė keqe dhe si shkak i saj do tė ndahet
xhemati (populli) musliman.
Kush sheh nė ėndėrr se ėshtė ngritur nė minber
dhe flet mbi shkenca tė ndryshme me urtėsi apo
edhe ligjėron, kjo aludon se, nėse ėshtė nga ai
kalibėr, ai do tė bėhet imam (prijės), ose nga
ata qė kryejnė po atė punė. Kjo aludon pėr
ngritjen dhe nderimin e tij.
E, nėse nuk ėshtė nga ai lloj, atėherė do tė
bėhet dikush nga tė afėrmit apo fqinjėt e tij,
nėse gjendet dikush qė e meriton njė gjė tė
tillė.
E nėse ndonjė grua e sheh veten nė ėndėrr duke
ligjėruar dhe duke folur me dituri dhe urtėsi,
kjo ėndėrr aludon se ajo do tė zbulohet (do t`i
merret fytyra).
Kapitulli nėse shihet nė ėndėrr varri i
ndonjė Pejgamberi ose njeriu tė mirė
Kush sheh nė ėndėrr varrin e ndonjė Pejgamberi,
kjo aludon se do ta godasė njė e mirė dhe begati.
Gjithashtu thuhet se po ai Pejgamber do ti bėjė
atij shefat.
E, nėse ai sheh ndonjė ndryshim tek ai Pejgamber
(p.sh. se ka rruar mjekrėn), kjo aludon se ai
person ka mangėsi nė fenė e tij.
Kapitulli pėr atė qė sheh luftė ose tė
qėndruarit nė front
Kush e sheh nė ėndėrr veten e tij duke luftuar
pėr hir tė Allahut subhanehu ve teala, kjo
komentohet si qėndrueshmėri e tij dhe e familjes
sė tij, zgjerim i furnizimit tė tij dhe pasurim
i tij, bazuar nė fjalėn e Allahut Fuqiplotė:
Kush shpėrngulet pėr hir tė (tė fesė)
All-llahut, ai gjen mundėsi tė madhe dhe begati
nė tokė... (Nisa, 100)
E, kush e sheh veten se ėshtė vrarė nga duart e
jobesimtarėve nė luftė, kjo aludon se do tė
gėzohet, do ti shtohet risku (furnizimi) dhe
jeta, bazuar nė fjalėt e Allahut xhele shanuhu:
Kurrsesi tė mos mendoni se janė tė vdekur
ata qė ranė dėshmorė nė rrugėn e All-llahut.
Pėrkundrazi, ata janė tė gjallė duke u ushqyer
te Zoti i tyre. Janė tė gėzuar me atė qė u dha
All-llahu nga tė mirat e Tij ... (Ali Imran,
169-170)
Kapitulli pėr atė qė sheh nė ėndėrr agjėrimin
ose prishjen e tij
Kush e sheh veten e tij duke agjėruar, kjo
aludon se ai person i pėrmbahet fesė sė tij dhe
flet pak pėr atė qė nuk i intereson.
E kush e sheh veten duke bėrė atė qė ėshtė e
ndaluar pėr tu bėrė nga agjėruesi, kjo aludon
se ai person nuk e pėrfill fenė e tij.
Kush e sheh veten nė ėndėrr duke bėrė iftar nė
kohėn e caktuar, atėherė kjo aludon se ka gjetur
hair dhe furnizim tė madh nė fenė dhe dynjanė e
tij dhe se prej tij ėshtė larguar pikėllimi dhe
frika.
E, kush e sheh veten e tij dukė bėrė iftar para
kohės sė caktuar, kjo komentohet se ai person
pėrgojon njerėzit ose gėnjen, ndoshta aludon
edhe pėr sėmundje ose udhėtim, bazuar nė fjalėn
e Allahut subhanehu ve teala: ... E, kush e
pėrjeton prej jush kėtė muaj, le tė agjėrojė,
ndėrsa kush ėshtė i sėmurė ose nė udhėtim ...
(Bekare, 185)
Kapitulli pėr atė qė sheh nė ėndėrr duke
dhėnė lėmoshė(sadaka)
Nėse shihet nė ėndėrr dhėnia e lėmoshės, kjo
komentohet nė kėto forma: Nėse ėshtė dijetar
dituria e tij do tė shtohet, nėse ėshtė
udhėheqės, pushteti i tij do tė zgjerohet, nėse
ėshtė tregtar, fitimi i tij do tė shtohet ose do
tė fitojnė njerėzit nga ai. E, nėse ėshtė
mjeshtėr, do tė mėsojnė zanat prej tij. Thuhet
se nėse e sheh veten duke shpėrndarė lėmoshė, ky
njeri do tė ketė begati nė pasurinė e tij dhe do
tė furnizohet me pendim, mbėshtetur nė fjalėn e
Allahut subhanehu ve teala: Merr prej
pasurisė sė tyre (tė atyre qė pranuan
gabimin) lėmoshė qė t'i pastrosh me tė dhe
t'u shtosh (tė mirat) ... (Tevbe,
103)
Kapitulli pėr atė qė sheh nė ėndėrr dhėnien e
zekatit
Nėse dikush sheh nė ėndėrr se po jep zekat,
komentimi ėshtė nė kėto forma: pėrgėzim, mirėsi,
begati, fitim, shėrim, kryerje (obligimi),
lehtėsim i ndonjė gjėje tė vėshtirė, kryerje e
ndonjė nevoje dhe ndriēim.