Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Faqja juaj

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

Sė shpejti "Fjalori i komentimit tė ėndėrrave"

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 
www.pertymoter.net
 
www.islamgjakova.net

Mbi komentimin e ėndrrave


 
 
 
Thėnie mbi komentimin e ėndrrave tė pėrmbledhura nga fjalėt e dijetarėve

Shikimi i Allahut subhanehu ve teala nė ėndėrr, por jo nė ndonjė formė (pa e pėrngjarė Atė me askėnd), komentohet nė shtatė forma tė ndryshme, si: arritja e ndonjė dhuntie nė kėtė botė dhe pushim nė botėn e amshuar, siguri, pushim, dritė, udhėzim, fuqi nė fe, falje dhe futje nė xhenet me bujarinė e Tij, pėrhapje e drejtėsisė dhe mposhtje e zullumit nė atė vend, Allahu subhanehu ve teala e bėn krenar njeriun qė ka parė ėndrrėn, e nderon dhe e mėshiron. E, ai qė e ka parė nė ndonjė formė, atėherė ajo komentohet si ėndėrr e keqe.

Kapitulli nėse shihet nė ėndėrr Arshi

Komentimi i Arshit bėhet nė pesė forma: presidencė, ngritje, shkallė, krenari dhe post. Nėse njeriu e zgjat tė shikuarit e Arshit duke mos u lodhur, ai do tė qėndrojė gjatė nė postin e tij.

Kapitulli nėse shihet nė ėndėrr Karrigia e Allahut subhanehu ve teala

Nėse shihet Karrigia e Allahut subhanehu ve teala, komentohet si karrige e drejtėsisė, e krenarisė dhe e miqėsisė.

Kapitulli nėse shihet nė ėndėrr Levhi Mahfudhi

Kjo komentohet si dituri, udhėzim dhe respektim i urdhrit tė Allahut.

Kapitulli nėse shihet nė ėndėrr lapsi

Kjo aludon pėr urtėsi, urdhėr, dituri, miqėsi. E, nėse shihet se ēfarė shkruante lapsi, atėherė komentohet se do tė ndodhė ajo qė ėshtė parė.

Kapitulli nėse shihet nė ėndėrr Sidretu Elmunteha

Nėse shihen nė ėndėrr pemė me gjethe tė shumta dhe tė forta nė degėt e saj, atėherė komentohet se do tė ketė shumė lindje nė atė kohė dhe vend.
E nėse shihet se gjethet e saj, ose disa prej tyre po binin, atėherė kjo aludon se do tė ketė vdekje tė shumta.

Kapitulli nėse shihen melekėt

Nėse shihen melekė (tė njohur me emrat e tyre, emra tė cilėt i dimė nga Kurani dhe Suneti), kjo aludon se atij qė e ka parė ėndrrėn do t’i ndodhė krenari, fuqi, pėrgėzim, ndihmė, siguri, lehtėsim dhe haxh.
Nėse shihen melekėt duke zbritur nė njė vend, atėherė kjo aludon se do t’i zbresė ndihma atij vendi.
Nėse njeriu i sheh melekėt, por nė formė gruaje, atėherė kjo aludon se ai ka pėrgėnjeshtruar Allahun subhanehu ve teala.
Por nėse i sheh melekėt duke e mėsuar, atėherė kjo aludon pėr ērregullimin e fesė sė tij dhe pėr mosbesimin e tij.

Kapitulli nėse shihen qiejt

Kush e sheh veten e tij nė qiell, kjo aludon se do tė bėjė njė udhėtim tė gjatė dhe se do tė gjejė nė atė udhėtim mburrje dhe ngritje nė dunja dhe nė ahiret.
E kush i sheh dyert e qiejve tė hapura, kjo aludon se i ėshtė pranuar lutja dhe se do tė zbresin mirėsi tė shumta. E, kush gjen vėshtirėsi duke e ngritur nė qiej, atėherė kjo sinjalizon se do tė gjejė ngushtim nė fe dhe humbje.

Kapitulli nėse shihet Dielli

Dielli sinjalizon kalifin ose udhėheqėsin dhe kush sheh se i ka ndodhur ndonjė deformim Diellit, atėherė njė gjė e tillė do t’i ndodhė udhėheqėsit (ashtu siē i ka ndodhur Diellit nė ėndrrėn e tij).

Kapitulli nėse shihet Hėna

Hėna sinjalizon ministrin e kalifit (kryetarit), ose ministrin e mbretit, apo ata qė kryejnė punėn e tyre. Disa thonė qė jo, vetėm nėse shihet Hėna e plotė.

Kapitulli nėse shihen planetėt

Pėrveē Diellit dhe Hėnės, i thuhet njeriut se nėse sheh yjet nė pėrgjithėsi, kjo aludon udhėtim, pasi udhėtarėt orientohen nėpėrmjet tyre kur gjenden nė det.

Kapitulli nėse shihet nata ose dita

Sa i pėrket natės dhe ditės, me to nėnkuptohet drita dhe terri.
Errėsirat komentohen nė disa forma, si: mohim (kufėr), ngatėrrim (ērregullim), vėshtirėsi tė ndonjė gjėje, risi...
E, kush sheh se ka dalė nga errėsira nė dritė dhe ėshtė prej njerėzve tė mirė, atėherė kjo komentohet se atij do t’i largohet varfėria dhe do tė bėhet i pasur.
Kurse drita do tė thotė ditė dhe aludon pėr udhėzim. Fillimi i ditės komentohet me fillimin e ēėshtjes qė dėshiron ai, kurse gjysma e ditės dhe fundi i saj gjithashtu komentohen me ēėshtjen qė dėshiron ai.
Kush sheh se tėrė koha ishte ditė, kjo aludon pėr vazhdueshmėrinė e ēėshtjeve tė tij dhe pėr zgjatjen e jetės sė tij.

Kapitulli nėse shihet nxehtėsia ose ftohtėsia

Nxehtėsia komentohet me shqetėsim e pikėllim dhe sa mė e nxehtė, aq mė e theksuar ajo (edhe shqetėsimi ose pikėllimi). Kurse ftohtėsia aludon vėshtirėsi, sprovė tė hidhur dhe dėnim. Thuhet se edhe varfėri dhe dėmtim.
Gjithashtu, thuhet se nėse njeriu sheh ftohtėsi nė kohėn e duhur, ftohtėsi qė nuk i kalon kufijtė e vet (nuk bėhet e padurueshme ose shqetėsuese), atėherė kjo nuk aludon pėr dėmtim. Po ashtu edhe nxehtėsia. Allahu subhanehu ve teala e di mė sė miri.

Kapitulli nėse shihet ringjallja (kiameti) dhe shenjat e saj

Nėse shihet kiameti, kjo tek njerėzit e mirė aludon pėr katėr forma: shpėtim, gėzime, sukses, pėrmirėsim dhe pėrfundim tė mirė, kurse tek tė kėqijtė ėshtė e kundėrta.
E kush sheh shenjat e kiametit, si: fryrja e surit, dalja e Diellit nga perėndimi, dalja e kafshės apo diēka tė ngjashme me to, atėherė ajo komentohet si sprovė (fitne). Do tė paraqitet sprova dhe do tė shkatėrrohet nė tė populli, por do tė shpėtojė njė pjesė e tij. Ai qė ka parė kėtė ėndėrr duhet tė pendohet.
E, kush sheh se ėshtė marrė dhe ėshtė dėrguar te vendi ku jepet llogaria, atėherė kjo aludon se ai gjendet nė gjendje hutimi, argumentuar kjo nga fjala e Allahut subhanehu ve teala: “Njerėzve u ėshtė afruar koha e llogarisė sė tyre, e ata tė hutuar nė pakujdesi nuk pėrgatiten fare pėr tė.” (Enbija, 1)
Shikimi nė ėndėrr i llogarisė qė jepet nė Ditėn e Kiametit komentohet nė gjashtė forma: dėnim nga kryetari, punė, sėmundje, pikėllim, lodhje, ose jetė e shkurtėr.

Kapitulli nėse shihet nė ėndėrr Sirati

Kush sheh veten e tij nė kėmbė mbi Sirat, do tė ketė nė dorė vazhdimėsi nė disa gjėra, bazuar pėr kėtė nė ajetin e Kuranit, ku Allahu subhanehu ve teala thotė: “Dhe qė All-llahu tė ndihmon ty me njė ndihmė tė fortė.” (Fet`h, 3)
Kush sheh se e ka kaluar Siratin, do tė sigurohet nga shumė sprova dhe vėshtirėsi.
E, kush sheh se ėshtė rrėzuar nga Sirati nė zjarr, do tė bjerė nė sprova dhe nė fatkeqėsi tė mėdha.

Kapitulli nėse shihet Peshorja (Mizani)

Nėse shihet Peshorja, kjo aludon pėr shtrirjen (pėrhapjen) e drejtėsisė dhe largimin e zullumit.

Kapitulli nėse shihet kroi Kevther (havdul Kevther)

Kush sheh se ėshtė bėrė kiameti dhe ėshtė tubuar njerėzimi te kroi Kevther dhe kėrkon ujė, kjo aludon se ai qė ka parė ėndrrėn ėshtė prej tė dashurve tė Allahut subhanehu ve teala. E, nėse sheh se ka pirė ujė nga kroi, atėherė kjo aludon se ai do tė vdesė nė Islam.
Nėse sheh se ai sillet rreth tij dhe kėrkon ujė nga ai, por i ndalohet tė pijė, atėherė kjo aludon se ai person ėshtė nė bidate (risi).

Kapitulli nėse shihet xheneti

Komentimi i xhenetit nė ėndėrr bėhet nė nėntė forma, tė cilat janė: dituri, asketizėm, dhunti, shpėtim, pėrgėzim, hair, begati, kėnaqėsi dhe siguri.

Kapitulli nėse shihen nė ėndėrr retė

Kjo komentohet gjithashtu nė nėntė forma, si: urtėsi, udhėheqėsi, pronėsi, mėshirė, ndershmėri, dėnim, thatėsi, fatkeqėsi dhe sprovė.

Nėse shihet shi, atėherė komentohet si mėshirė, begati, kėrkim ndihme. E gjithė kjo nėse shiu ėshtė nė kohėn e vet dhe nuk ėshtė trazirė (turbullirė), ose nuk ėshtė i shumtė dhe ėshtė nė njė formė qė del nga suazat e zakonshme. Nėse shiu bie nė mėnyrė jo tė zakonshme nė ngjyrė, sasi dhe nė formė, nė kėtė rast komentohet gjithashtu si sėmundje, sprovim e luftė.

Kapitulli nėse shihet nė ėndėrr bora

Nėse shihet nė ėndėrr bora, kjo komentohet si pikėllim, sėmundje, dėnim, pėrpos nėse shihet duke rėnė pak dhe nė kohėn e vet.

Kapitulli nėse shihet nė ėndėrr se po pikon shi

Kush shihet nė ėndėrr zbritja e shiut mbi degėt e pemės dhe kjo nxjerr gjethet e saj, nė atė vend do tė ketė mirėsi.

Kapitulli nėse shihet breshri

Breshri komentohet nė pesė forma, si: sprovė, grindje, ushtri, thatėsi dhe sėmundje.

Kapitulli nėse shihet mjegulla

Ai qė e sheh veten duke e rrethuar mjegulla, dėshiron tė pavėrtetėn dhe duhet t’i frikėsohet Allahut subhanehu ve teala. Thuhet gjithashtu se ai qė sheh mjegullėn do tė pikėllohet dhe do tė mėrzitet. E, nėse mjegulla largohet prej tij, ai do tė largohet ose do tė qartėsohet nga ajo gjė.

Kapitulli nėse shihet nė ėndėrr kuqėrrimi i horizontit pas perėndimit

Kush shihet kuqėrrimi i horizontit, kjo aludon se njeriu qė sheh ėndrrėn kėrkon njė gjė. E, nėse e sheh tė fshehur, atėherė kjo aludon se ajo ēėshtje ka pėrfunduar dhe se ai ka ardhur nė pėrfundim.

Kapitulli nėse shihet nė ėndėrr frika

Shikimi i frikės nė ėndėrr aludon se njeriu qė sheh ėndrrėn do tė frikėsohet nga sunduesi (prijėsi), ose nga ndihmuesit e tij. E, nėse shoqėrohet nga shiu, atėherė kjo komentohet si siguri dhe qetėsi.

Kapitulli nėse shihet nė ėndėrr vetėtima

Kush e sheh vetėtimėn duke goditur njė vend, atė vend do ta godasė njė dėnim nga Allahu subhanehu ve teala aq sa ka qenė madhėsia e asaj vetėtime. Thotė Allahu subhanehu ve teala: “... e kėtij tėndit t`i shkaktojė fatkeqėsi nga qielli e tė gdhijė tokė e lėmuar (e zhveshur) (Kehf, 40)

Kapitulli nėse shihen erėrat

Erėrat (qė vijnė nga tė gjitha anėt) aludojnė pėr qetėsi, kurse era (qė vjen nga njė anė) komentohet si dėnim.

Kapitulli nėse shihet nė ėndėrr vala (e rrezeve tė Diellit, e cila nga larg duket si ujė, por nė realitet nuk ėshtė ujė)

Kjo komentohet si e pavėrteta dhe si dituria prej sė cilės nuk ka dobi, bazuar nė fjalėn e Allahut subhanehu ve teala: “E veprat e atyre qė nuk besuan janė si valėt (nga rrezet e Diellit) nė njė rrafshinė...” (Nur, 39)

Kapitulli nėse shihet Pejgamberi sal-Allahu aljhi ve selem

Nėse shihen nė ėndėrr Pejgamberėt e zgjedhur, kjo aludon pėr krenari dhe nder, kurse shikimi i Pejgamberėve tė tjerė aludon pėr fitore dhe triumf. Shikimi i njė Pejgamberi aludon pėr fenė dhe kryerjen e ndonjė amaneti.

Kapitulli nėse shihen sahabėt (Allahu qoftė i kėnaqur me ta)

Kjo komentohet sipas gjendjes sė sahabit qė shihet.

Kapitulli nėse shihen tabiinėt

Ėshtė thėnė se kjo aludon pėr pasimin e ndonjė vepre dhe tė ndonjė morali tė mirė.

Kapitulli nėse shihet nė ėndėrr marrja abdest

Kush sheh veten duke marrė abdest me ujė dhe e ka pėrfunduar abdestin, kjo aludon se do t`i plotėsohet e mira qė kėrkon.
E, nėse sheh se nuk e ka pėrfunduar abdestin, apo ka marrė abdest me ujė me tė cilin nuk lejohet tė merret abdest, atėherė kjo komentohet se nuk do tė pėrfundojė ēėshtja qė ai kėrkon.

Kapitulli nėse shihet marrja gusul

Gusuli aludon pėr pastrim nė fe dhe pėr vepra tė mira. Thuhet gjithashtu se ėshtė shtim nė bukuri sipas gjendjes sė ėndrrės dhe llojit tė ujit me tė cilin merret gusul.

Kapitulli nėse shihet vetja nė namaz

Namazi nė pėrgjithėsi komentohet si gjė e lavdishme nė kėtė botė dhe nė botėn tjetėr.
Thuhet se nėse njeriu e sheh veten duke falur namazin e drekės, atėherė kjo aludon se ai ėshtė mesatar nė punėt e tij dhe do tė krenohet po atė ditė sipas kthjelltėsisė sė asaj dite.
Kush e sheh veten duke falur ikindinė, kjo aludon se ai e ka kaluar pjesėn mė tė madhe tė asaj pune qė ėshtė duke bėrė, ose po e kėrkon dhe nuk i ka mbetur prej saj vetėm se pak.
Kush e sheh veten duke falur akshamin, kjo aludon se ai do tė veprojė pėrmirėsime nė atė qė ka obligim ndaj familjes sė tij.
Kush e sheh veten se ėshtė duke falur jacinė, kjo aludon se ai sillet mirė me familjen e tij dhe se fut gėzim nė zemrat e tyre.
E, kush e sheh veten duke falur sabahun, ajo aludon se ai fillon njė punė qė rezulton me njė pėrmirėsim si shkak i jetesės sė tij.
Ēdo mangėsi nė namaz aludon pėr mangėsi nė fe dhe kush sheh se falet jo nė drejtim tė kiblės, ka mundėsi qė prej saj tė dalė vepėr qė kundėrshton ligjet e sheriatit.

Kapitulli nėse shihet leximi i Kuranit

Kush sheh se po lexon ndonjė pjesė nga Kurani Famėlartė dhe nuk di se ēfarė ka lexuar ose ka harruar, nėse ka qenė i sėmurė, do ta shėrojė Allahu subhanehu ve teala. E, nėse ka qenė i shqetėsuar, do t’ia largojė Allahu subhanehu ve teala shqetėsimin. Nėse ka pasur frikė, do t’ia largojė atė, argumentuar nga fjala e Allahut subhanehu ve teala: “...dhe shėrues pėr atė qė gjendet nė gjokse”. Thuhet gjithashtu se ai qė e sheh veten duke lexuar Kuran, do tė flasė tė vėrtetėn, argumentuar nga fjala e Pejgamberit sal-Allahu alejhi ve selem, i cili thotė: “Kurani ėshtė argument pėr ty, ose kundėr teje.”
Nė pėrgjithėsi, kush e sheh veten duke lexuar Kuran, atij do t’i mundėsohet tė bėjė adhurim, kurse ai qė bėn hatme do tė ketė pėrfundim tė mirė.

Kapitulli nėse shihet thėrritja e ezanit

Thuhet se kush e sheh veten nė ėndėrr duke thirrur ezan nė njė vend tė njohur dhe ėshtė besimtar dhe vepėrmirė i devotshėm, do ta furnizojė Allahu subhahenu ve teala me vizitėn e Qabes, bazuar pėr kėtė nė ajetin e Kuranit: "Dhe thirr ndėr njerėz pėr haxhin ..." (Haxh 27)
Kush e sheh veten duke thirrur ezan nė njė vend tė panjohur, kjo aludon pėr njė gjė jo tė pėlqyer. Nėse ai qė sheh ėshtė fasik, kjo aludon se ai do tė vjedhė.
E, kush sheh veten se po thėrret ezan nė minaren e xhamisė, kjo aludon se ai person i thėrret njerėzit nė respektimin e urdhrave tė Allahut subhanehu ve teala.

Kapitulli nėse shihet nė ėndėrr bėrja e duave

Kush e sheh veten duke bėrė dua pėr vete dhe duke kėrkuar nga Allahu subhanehu ve teala mėshirė dhe duke iu pėrkulur Atij, pėrfundimi i tij do tė jetė i mirė. E, nėse sheh se bėn dua pėr njė person tė mirė, atė do tė kaplojė e mira e kėsaj dunjaje dhe e ahiretit.
Kush e sheh veten duke bėrė dua pėr njeri fasik ose zullumqar, atėherė kjo aludon se ai ėshtė ndihmues i tij nė zullum.
E, kush e sheh veten se dėshiron tė bėjė dua, por nuk mundet, atėherė kjo komentohet se nga ai person nuk ka mirėsi.

Kapitulli nėse shihet nė ėndėrr bėrja dhikėr (pėrmendja e Allahut)

Kush e sheh veten duke bėrė shumė dhikėr, atėherė kjo aludon se ai person ėshtė nga tė shpėtuarit, bazuar nė fjalėn e Allahut subhanehu ve teala: “Merr prej pasurisė sė tyre (tė atyre qė pranuan gabimin) lėmoshė qė t'i pastrosh me tė dhe t'u shtosh (tė mirat) dhe njėkohėsisht lutu pėr ta, se lutja jote ėshtė qetėsim pėr ta. All-llahu dėgjon dhe sheh.” (Teube, 103)

Kapitulli pėr atė qė sheh nė ėndėrr Mekėn

Nėse dikush e sheh veten nė Qabe, kjo aludon se ai person do tė jetė i mbrojtur nga fatkeqėsitė e kėsaj bote, bazuar nė fjalėn e Allahut Fuqiplotė: “A nuk e kanė vėrejtur ata se Ne kemi bėrė vendin e shenjtė (Mekėn) tė sigurt, e njerėzit pėr rreth tyre rrėmbehen (plaēkiten, mbyten).” (Ankebut 67), apo ndoshta do tė furnizohet me shkuarje nė haxh.

Kapitulli pėr atė qė sheh nė ėndėrr Medinėn

Nėse dikush e sheh veten nė Medinėn e Pejgamberit sal-Allahu alejhi ve selem, kjo aludon se ai person shoqėron tregtarėt dhe do tė furnizohet me tė mirat e fesė dhe me tė mirat e kėsaj bote nga ata.
Nėse dikush e sheh veten nė xhaminė e Pejgamberit sal-Allahu alejhi ve selem, kjo aludon se ai do tė arrijė tė mirėn.
E, kush e sheh veten duke qėndruar pranė dyerve tė haremit (xhamisė) tė Profetit sal-Allahu alejhi ve selem apo dhomės sė tij duke bėrė istigfar (kėrkuar falje), kjo aludon pėr pendim dhe falje, bazuar nė fjalėn e Allahut subhanehu ve teala: “...E, sikur tė vinin ata te ti, pasi ta kenė dėmtuar veten e tyre (nuk kanė pranuar gjykimin tėnd), e tė kėrkonin ata vetė ndjesė te All-llahu, e edhe i Dėrguari tė kėrkojė ndjesė pėr ta, ata do tė kuptonin se All-llahu pranon pendimin dhe ėshtė mėshirues.” (Nisa, 64)

Kapitulli pėr atė qė sheh nė ėndėrr xhaminė e Kudsit dhe tokėn e bekuar

Nėse dikush e sheh veten nė tokėn e bekuar, kjo aludon se ai person urdhėron nė tė mirė. Gjithashtu thuhet se do tė pastrohet nga mėkatet apo do tė arrijė begati, ose aludon pėr adhurim.
E, kush e sheh veten e tij nė xhaminė e Kudsit, kjo aludon se ai person ėshtė fetar, besnik dhe ndoshta do tė bėjė haxhin. Gjithashtu thuhet se aludon pėr siguri dhe paqe.
E, kush e sheh veten e tij afėr saj, kjo aludon pėr bindje.
Nėse dikush e sheh veten nė ėndėrr duke hyrė nga dera e quajtur rahmeh (mėshirė), kjo aludon pėr mėshirė. Por nėse e sheh veten duke hyrė nga pas dere (nga ana e jashtme), atėherė kjo aludon se nuk ka hair nga ai person, bazuar nė fjalėn e Allahut subhanehu ve teala: “Ditėn kur hipokritėt dhe hipokritet atyre qė besuan u thonė: "Na pritni (ose na shikoni) tė ndriēohemi prej dritės suaj!" U thuhet: "Kthehuni prapa jush (nė dynja) e kėrkoni ndonjė dritė!" Atėherė vihet ndėrmjet tyre njėfarė muri qė ka njė derė, e brendia e tij ėshtė mėshirė (xheneti), e ana e jashtme e tij ėshtė dėnimi (zjarri) (Hadid, 13)

Kapitulli pėr atė qė sheh nė ėndėrr veprat e haxhit

Kush e sheh veten e tij duke bėrė pėrpjekje pėr tė shkuar nė haxh apo pėr tė vizituar varrin e Pejgamberit sal-Allahu alejhi ve selem, ose duke bėrė pėrpjekje pėr tė shkuar nė xhaminė e Kudsit, e tėrė kjo aludon se ai person kėrkon njė ēėshtje tė lavdėruar dhe do tė falėnderohet pėr tė, bazuar nė hadithin e Pejgamberit alejhi selam: “Nuk udhėtohet (me qėllim adhurimi) pėrpos nė tri xhami: Mekė, Medinė dhe nė Kuds.”
E, kush e sheh veten se po pėrpiqet tė udhėtojė drejt njėrės nga kėto tri xhami, por nuk ia del dhe nuk ka fuqi tė shkojė atje, kjo komentohet nė kėtė mėnyrė: Nėse ėshtė i pasur, do tė varfėrohet dhe nėse ėshtė i varfėr, kjo aludon se ėshtė lidhur me njė ēėshtje tė cilėn nuk ka mundėsi ta kryejė.

Nėse dikush sheh nė ėndėrr universitet, shkollė ose xhami, tė gjitha kėto komentohen si siguri.
E, kush e sheh veten duke ndėrtuar diēka tė tillė, kjo aludon se ai do tė jetė dijetar dhe do tė pasohet.
Thuhet se ai qė sheh veten nė ėndėrr duke ndėrtuar xhami, do tė martohet me njė grua fetare.
Minarja komentohet si udhėheqėsi, ose si ai qė kryen punėn e tij apo gjykatėsi.
Thuhet se minarja aludon pėr thirrjen e njerėzve nė punė tė mira.
E, kush e sheh veten nė ėndėrr duke rrėnuar minare, kjo komentohet se ai person bėn njė vepėr tė keqe dhe si shkak i saj do tė ndahet xhemati (populli) musliman.
Kush sheh nė ėndėrr se ėshtė ngritur nė minber dhe flet mbi shkenca tė ndryshme me urtėsi apo edhe ligjėron, kjo aludon se, nėse ėshtė nga ai kalibėr, ai do tė bėhet imam (prijės), ose nga ata qė kryejnė po atė punė. Kjo aludon pėr ngritjen dhe nderimin e tij.
E, nėse nuk ėshtė nga ai lloj, atėherė do tė bėhet dikush nga tė afėrmit apo fqinjėt e tij, nėse gjendet dikush qė e meriton njė gjė tė tillė.
E nėse ndonjė grua e sheh veten nė ėndėrr duke ligjėruar dhe duke folur me dituri dhe urtėsi, kjo ėndėrr aludon se ajo do tė zbulohet (do t`i merret fytyra).

Kapitulli nėse shihet nė ėndėrr varri i ndonjė Pejgamberi ose njeriu tė mirė

Kush sheh nė ėndėrr varrin e ndonjė Pejgamberi, kjo aludon se do ta godasė njė e mirė dhe begati. Gjithashtu thuhet se po ai Pejgamber do t’i bėjė atij shefat.
E, nėse ai sheh ndonjė ndryshim tek ai Pejgamber (p.sh. se ka rruar mjekrėn), kjo aludon se ai person ka mangėsi nė fenė e tij.

Kapitulli pėr atė qė sheh luftė ose tė qėndruarit nė front

Kush e sheh nė ėndėrr veten e tij duke luftuar pėr hir tė Allahut subhanehu ve teala, kjo komentohet si qėndrueshmėri e tij dhe e familjes sė tij, zgjerim i furnizimit tė tij dhe pasurim i tij, bazuar nė fjalėn e Allahut Fuqiplotė: “Kush shpėrngulet pėr hir tė (tė fesė) All-llahut, ai gjen mundėsi tė madhe dhe begati nė tokė...” (Nisa, 100)
E, kush e sheh veten se ėshtė vrarė nga duart e jobesimtarėve nė luftė, kjo aludon se do tė gėzohet, do t’i shtohet risku (furnizimi) dhe jeta, bazuar nė fjalėt e Allahut xhele shanuhu: “Kurrsesi tė mos mendoni se janė tė vdekur ata qė ranė dėshmorė nė rrugėn e All-llahut. Pėrkundrazi, ata janė tė gjallė duke u ushqyer te Zoti i tyre. Janė tė gėzuar me atė qė u dha All-llahu nga tė mirat e Tij ...” (Ali Imran, 169-170)

Kapitulli pėr atė qė sheh nė ėndėrr agjėrimin ose prishjen e tij

Kush e sheh veten e tij duke agjėruar, kjo aludon se ai person i pėrmbahet fesė sė tij dhe flet pak pėr atė qė nuk i intereson.
E kush e sheh veten duke bėrė atė qė ėshtė e ndaluar pėr t’u bėrė nga agjėruesi, kjo aludon se ai person nuk e pėrfill fenė e tij.
Kush e sheh veten nė ėndėrr duke bėrė iftar nė kohėn e caktuar, atėherė kjo aludon se ka gjetur hair dhe furnizim tė madh nė fenė dhe dynjanė e tij dhe se prej tij ėshtė larguar pikėllimi dhe frika.
E, kush e sheh veten e tij dukė bėrė iftar para kohės sė caktuar, kjo komentohet se ai person pėrgojon njerėzit ose gėnjen, ndoshta aludon edhe pėr sėmundje ose udhėtim, bazuar nė fjalėn e Allahut subhanehu ve teala: “... E, kush e pėrjeton prej jush kėtė muaj, le tė agjėrojė, ndėrsa kush ėshtė i sėmurė ose nė udhėtim ...” (Bekare, 185)

Kapitulli pėr atė qė sheh nė ėndėrr duke dhėnė lėmoshė (sadaka)

Nėse shihet nė ėndėrr dhėnia e lėmoshės, kjo komentohet nė kėto forma: Nėse ėshtė dijetar dituria e tij do tė shtohet, nėse ėshtė udhėheqės, pushteti i tij do tė zgjerohet, nėse ėshtė tregtar, fitimi i tij do tė shtohet ose do tė fitojnė njerėzit nga ai. E, nėse ėshtė mjeshtėr, do tė mėsojnė zanat prej tij. Thuhet se nėse e sheh veten duke shpėrndarė lėmoshė, ky njeri do tė ketė begati nė pasurinė e tij dhe do tė furnizohet me pendim, mbėshtetur nė fjalėn e Allahut subhanehu ve teala: “Merr prej pasurisė sė tyre (tė atyre qė pranuan gabimin) lėmoshė qė t'i pastrosh me tė dhe t'u shtosh (tė mirat) ...” (Tevbe, 103)

Kapitulli pėr atė qė sheh nė ėndėrr dhėnien e zekatit

Nėse dikush sheh nė ėndėrr se po jep zekat, komentimi ėshtė nė kėto forma: pėrgėzim, mirėsi, begati, fitim, shėrim, kryerje (obligimi), lehtėsim i ndonjė gjėje tė vėshtirė, kryerje e ndonjė nevoje dhe ndriēim.
 

Vazhdon.
Pėrktheu: Fatmir Raēi
4.05.2007

 

 
                                                          www.klubikulturor.com