Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Faqja juaj

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 

 
 
 
 
 
 
 
 
Vizitori i fundit

Falėnderimi i takon vetėm Allahut Fuqiplotė, salavatet dhe selamet (paqja dhe shpėtimi) qofshin pėr Muhamedin (salallahu alejhi ue selem), i cili ishte ajka e tė dėrguarve dhe edukator i tė gjithė njerėzimit. Pėrshėndetjet tona ua dėrgo­jmė familjes sė Muhamedit (salallahu alejhi ue selem), shokėve tė tij tė sinqertė, si dhe tė gjithė thirrėsve tė vėrtetė tė Islamit deri nė Ditėn e Gjykimit.

“Falėnderimi i takon vetėm Allahut Zotit tė botėve. Bamirėsit tė Pėrgjithshėm, Mėshirė-bėrėsit. Sunduesit nė Ditėn e Gjykimit. Vetėm Ty tė adhurojmė dhe vetėm te Ti kėrkojmė ndihmė. Udhėzona pėr nė rrugėn e drejtė. Nė rrugėn e atyre, tė cilėt i begatove me tė mira, jo nė tė atyre qė kundėr vetes tėrhoqėn hidhėrimin e as nė tė atyre qė e humbėn veten.” Fatiha, 1-7.

 “Allahu ėshtė i kėnaqur me tė hershmit e parė prej muhaxhirėve (migruesve) dhe prej ensa­rėve (vendasve-ndihmėtarė) dhe prej atyre qė i pasuan me punė tė mira, e edhe ata janė tė kėnaqur ndaj Tij. Atyre u ka pėrgatitur xhenete, nė tė cilėt rrjedhin lumenj, ku do tė jenė pėrjetė tė pasosur. E ky ėshtė fitim i madh.” Teube, 100

“Ju jeni populli mė i dobishėm, i ardhur pėr tė mirėn e njerėzve, tė urdhėroni pėr tė mirė, tė nda­loni nga veprat e kėqija dhe tė besoni Allahun. E sikur ithtarėt e librit tė besonin drejt, do tė ishte shumė mė mirė pėr ta. Disa prej tyre janė besimta­rė, por shumica e tyre janė larg rrugės sė Zotit”. Ali Imran, 110.

“Njerėzit mė tė mirė janė gjenerata ime, pastaj ajo gjeneratė e cila vjen pas saj, pastaj ajo e cila vjen pas tyre.”  Buhariu

    “Umeti im mė i mirė janė sahabėt e kohės sime.”   Buhariu dhe Muslimi

Tė dashur vėllezėr muslimanė!

Njeriu jeton nė kėtė botė dhe gjatė veprimtarisė sė tij jetėsore kryen vepra tė mira apo tė kėqija dhe vjen momenti kur ai vdes. Allahu nė Kuran thotė: “Ēdo krijesė do ta shijojė vdekjen...” Enbija, 35. Por kjo vdekje nuk ėshtė fundi i jetės, por mbyllja e njė periudhe qė ėshtė periudhė sprove pėr tė. Argument pėr kėtė ėshtė fjala e Allahut nė Kuran: “Ėshtė Ai qė krijoi vdekjen dhe jetėn pėr t’ju sprovuar se cili prej jush ėshtė mė vepėrmirė. Ai ėshtė Ngadhėnjyesi, Mėkatfalėsi.” Mulk, 2. Ėshtė fill­i­mi i njė periudhe tjetėr e vėrtetuar nga fjalėt e Allahut  nė Kuran dhe hadithet e tė Dėrguarit (alejhi selam).

Jetėn pas vdekjes mund ta ndajmė nė dy periudha:

1.      Jeta e varrit.

2.      Ahireti.

Tė dashur vėllezėr muslimanė!

A e dini se kush ėshtė  vizitori i juaj i fundit?

A e dini se ēfarė kėrkon ai nė kėtė vizitė?

Ē'kėrkon ai vizitor tek ju?

Ai nuk vjen tek ju pėr shkak tė pasurisė tuaj, as tė hajė e as tė pijė diēka nga tė mirat e tua, nuk vjen pėr qėllim qė tė ndihmojė nė kryerjen e ndonjė borxhi a detyre tė vėshtirė qė ende nuk e ke pėrfunduar, as nuk vjen pėr tė ndėrmjetėsuar te dikush pėr tė ndikuar nė favorin tėnd apo kundėr teje. Ky vizitor vjen tek ti pėr njė qėllim tjetėr tė caktuar tė rėndėsishėm, sa qė as mendja kurrė ndoshta nuk tė ka shkuar nė vizitėn e kėtij vizitori tė fundit qė do tė vizitojė ty.

Kėtė vizitor tė fundit i cili vjen tek ti nuk mundet ta pengoj askush, as familja, as tė afėrmit e tu e as njerėzit nė pėrgjithėsi, por ky e bėn tė veten pėr ēka ka ardhur tek ti nė prezencėn e tė afėrmve dhe tė dashurve tė tu. Mandej, ky vizitor i cili do tė vizitojė ty, do tė hyjė tek ti edhe nė qoftė se ti jeton nė ndonjė pallat mbretėror tė rregulluar mirė e mirė me mbrojtje sa mė moderne, qofshin ato qė sot njeriu i ka shpikur pėr ta ruajtur vetėn e tij nga rreziku qė mund ta presė papritmas. Ai do tė hyjė mu aty ku ti gjendesh pėr t’i larė do hesape me tė cilat i ke me tė pa potere e as tronditje tė sigurisė tėnde tė shtrenjtė qė e ke pėrgatitur pėr siguri dhe mirėqenien tėnde. Aty ku ti je duke jetuar nė mirėsitė e Krijuesit tėnd, i Cili ta dhe jetėn pėr tė jetuar. Ai nuk ka nevojė tė hyjė nga dera a porta ku ti e ke vendosur apo tė kėrkoj leje me trokitje pėr tė hyrė tek ti, apo tė caktojė kohė atėherė kur tė pėlqen ty t’i presėsh vizitorėt. Ai vjen tekė ti nė ēdo kohė, gjendje a moment, kur je i zėnė me punė, detyra apo kur je i lirė; kur je mirė me shėndet apo je i sėmurė; kur je i pasur apo i varfėr; je udhėtarė apo je nė shtėpi ai do tė takoj ty, me lejen e Allahut.

Ky vizitor ėshtė i pamėshirshėm, nuk preket nga fjalėt, kėrkesat dhe ankesat e tua, nuk e pengon as nuk e prek tė qarėt dhe lutjet e tua, nuk preket me tė bėrtiturėn qė e bėn dhe ndihmėn qė kėrkon nga tė tjerėt, nuk ta jep rastin qė vetėm pak tė pėrfundosh punėn qė je duke e kryer. Ai hyn tek ti pa trokitur e papritur, ai nuk pranon dhurata e as ryshfet, sepse krejt pasuria e kėsaj bote nuk ka kurrfarė vlere tek ai dhe nuk e lė pa e bėrė punėn pėr ēka ka ardhur tek ti, o vėlla i dashur musliman. Ai tė do ty dhe vetėm ti je ai qė i duhesh atij. Ai tė merr krejt e jo vetėm diēka nga ti. Ai dėshiron ta marrė shpirtin tėnd qė ti shumė e do e ta lėrė trupin pa tė qė ti nuk u kujdese ndaj tij aspak.

Ai vizitor ėshtė Azraili, engjėlli i vdekjes, i cili i merr shpirtėrat e krijesave sipas caktimit dhe urdhrit tė Allahut tė Lartėsuar.

Allahu i Lartėsuar thotė nė Kuranin famėlartė:

" Thuaj! Engjėlli i vdekjes, i cili ėshtė caktuar pėr ju, ua merr shpirtrat, e pastaj do tė ktheheni te Zoti juaj.” Sexhde, 11.

Gjithashtu thotė:

"Vetėm Ai ėshtė mbizotėrues ndaj robėrve tė vet. Ndaj juve dėrgon roje (cakton engjėj) derisa kur t’i vijė ndonjėrit prej jush vdekja, atij ia marrin shpirtin tė dėrguarit tanė (tė tjerė) dhe ata nuk bėjnė kurrfarė lėshimi." Enam, 61.

 

Jeta i ngjason trenit

Tė dashur vėllezėr muslimanė!

A nuk e dini se vizita e engjėllit tė vdekjes ėshtė e pamohueshme dhe  e ditur pėr ne, pa marrė parasysh a jeton gjatė apo pak?

A nuk e dini se ne tė gjithė jemi udhėtarė nė kėtė botė dhe ēdo udhėtar kur udhėton ka dėshirė tė arrijė deri aty ku ėshtė nisur ai?

A nuk po e dini se jetės tuaj po i vjen fundi e treni ende do tė udhėtojė me pasagjerėt e tjerė? Dėgjo se si disa njerėz tė mirė e tė arsyeshėm thanė pėr ata qė qajnė pėr tė vdekurin kur ai vdes:

"O sa ēudi ėshtė me kėta udhėtarė, qajnė pėr udhėtimin e tyre, sepse ka arritur nė fund tė udhėtimit tė tij pėr ēka ėshtė nisur qė nga lindja e tij!"

Lus Allahun e Lartėsuar qė tė mos jesh prej atyre pėr tė cilėt Zoti ka thėnė:

"E si do tė jetė atėherė puna e tyre, engjėjt t’ua marrin shpirtin duke i rrahur fytyrave dhe shpinave tė tyre? E atė (dėnim) pėr shkak se ata ndoqėn rrugė tė cilėn Allahu e urren, kurse e urryen atė qė Ai e pėlqen, prandaj ua asgjėsoi veprat e tyre. A menduan ata qė nė zemrat e tyre kanė dyshim se Allahu nuk do tė zbulojė mllefin e tyre?" Muhamed, 27-29.

Ose si nė suren Nahl, ajetet: 28-29.

"Tė cilėt, duke qenė mizorė tė vetvetes sė tyre, engjėjt ua marrin shpirtin, e ata shprehin dorėzimin (nė momentin e vdekjes, duke thėnė): ‘Ne nuk ishim qė bėmė ndonjė tė keqe!’ (u jepet pėrgjigja) Po Allahu e di shumė mirė atė qė e punuat ju. Andaj, hyni nė dyert e xhehenemit, aty do tė jeni pėrjetė: sa vend i keq ėshtė ai i kryelartėve!”

Tė dashur vėllezėr muslimanė!

A nuk e dini se me vizitėn e kėtij vizitori pėrfundon jeta jote nė kėtė dynja? Do tė ndėrpritet veprimtaria jote, ngrihen fletushkat e veprave tė tua tė kėsaj bote, e cila ndoshta tė ka mashtruar e vdekja te gjen tė pa pėrgatitur. Ēfarė ke punuar nė kėtė dynja mirė a keq janė mirė tenė tė ruajtura nė ditarin tėnd qė nė tė nuk mundet tė ketė intervenim e as padrejtėsi. Tė gjitha vetė do t’i vėrtetosh atėherė kur do tė takohesh ma Krijuesin tėnd.

A nuk e di se pas vizitės sė kėtij vizitori nuk mundesh mė tė fitosh asnjė tė mirė, nuk mundesh mė t`i falėsh  as dy rekate namaz pėr Zotin tėnd, nuk mundesh tė lexosh as njė ajet nga Kurani famėlartė, nuk mundesh as tė thuash: subhanallah, elhamdulilah, Allahu ekber, estagfirullah. D.m.th: nuk mundesh asnjė here tė kėrkosh falje pėr gabimet e tua qė tė kanė kaluar, nuk mundesh tė agjėrosh vullnetarisht  e as tė lashė borxhin qė tė ka mbetur nga muaji ramazan, nuk ke mundėsi tė japėsh as sadaka me dorėn tėnde mė kurrė, sado pak qoftė ajo, nuk mundesh ta kryesh haxhin e as umren, nuk mundesh mė ta vizitosh ndonjė tė afėrm a fqinjėt e tu me tė cilėt ke kaluar jetėn. Tani pėrfundoi koha e veprimtarisė tėnde dhe tė ka mbetur vetėm dita kur do tė dalėsh pėr tė dhėnė llogarinė para Allahut tė Lartėsuar pėr ēdo vepėr qė e ke bėrė nė kėtė dynja, tė mirė a tė keqe do tė ballafaqohesh me tė dhe do tė shpėrblehesh apo do tė dėnohesh pėr atė qė e ke bėrė nė kėtė dynja. Shiko ē’thotė Allahu nė suren Muminun nė ajetet: 99-100: “E kur ndonjėrit prej tyre i vjen vdekja, ai thotė: ‘O Zoti im, mė kthe, qė tė bėj vepra tė mira e tė kompensoj atė qė lėshova!’ Kurrsesi, (kthim nuk ka) e kjo ėshtė vetėm fjalė qė e thotė ai, e ata kanė para tyre njė perde (distancė periodike) deri nė ditėn kur ringjallen.”

O vėlla i dashur !

A je pėrgatitur pėr atė ditė ku nata e varrit ėshtė e rėndė dhe e vėshtirė, ku do tė pyetesh nga engjėjt e natės sė varrit: Kush ėshtė Zoti yt? Kush ėshtė libri yt qė me tė ke punuar? Kush ėshtė pejgamberi yt qė me tė je udhėzuar? Vallė, a do tė dish tė pėrgjigjesh? Mandej do tė vijė dita e Kiametit, ajo ditė ėshtė shumė vėshtirė dhe tė pret Dita e Llogarisė dhe peshoja e veprave tė tua,  mbasi ti vet do t’i lexosh dhe pohosh se ēka ke bėrė nė kėtė dynja, do tė kalosh nėpėr urėn e Siratit, (ruana Zot prej taksiratit!) dhe do tė jesh para Krijuesit tėnd e do tė pėrgjigjesh saktė e nuk mundėsh ta mohosh asgjė nė kėtė botė se ēka ke bėrė.

Transmetohet njė hadith nga Adi ibn Hatimi, i cili thotė se Muhamedi (alejhi selam)ka thėnė: "Ēdonjėrit prej jush do t`ju flasė Allahu Ditėn e Kiametit pa pėrkthyes."

 

Vizitori i fundit

Imam Kajimi pėrmend njė tregim nė librin e tij “Idetus-sabirin” tė transmentuar nga Jerid bin Mejser:

"Ka qenė njė njeri i cili kishte tubuar pasuri shumė dhe ishte njė ndėr mė tė pasurit e asaj kohe, e donte shumė pasurinė sa qė nuk e shfrytėzonte atė as pėr nevojat e veta e lėre ma pėr nevojat e familjes apo mė larg. Njė ditė prej ditėve i erdhi engjėlli i cili merr shpirtrat krijesave, trokiti nė derėn e tij dhe u paraqit si lypės. Si zakonisht, doli njė nga ata qė punonte tek ai prej tė afėrmėve tė tij dhe i tha: ‘Ē’e mirė tė pruri nė derėn e zotėrisė tonė?’ Ai i tha: ‘Thirrma zotėrinė tuaj dhe thuaj qė tė dalė deri tek unė.’ Ai ia ktheu: 'T’i them zotėrisė qė tė dalė pėr ju me kėto rroba tė shqyera e ti je i varfėr?! Ai nuk del pėr njė sikur ti, kthehu nga ke ardhur.’ Mbasi e refuzuan herėn e parė engjėlli kthehet dhe po troket nė derėn e tij pėrsėri, por tani mė ndryshe, kur doli dikush nga tė afėrmit e tij i tha: ‘Lajmėroje zotėrinė tėnde se unė jam melekulmeuti-engjėlli i cili merr shpirtrat krijesave tė Allahut tė Lartėsuar, me caktimin e Tij.’ Kur u lajmėrua se kush i ka ardhur tek dera e tij pėr vizitė, e diti mirė se ēfarė do ta gjejė atė tė gjorin. U ngrit nė kėmbė nga frika e madhe e tij ku as njė here nuk e kishin parė aq tė frikėsuar, bėrtiti dhe ju tha parisė sė vete: ‘Zbutni fjalėt dhe silluni mirė me tė!’ Doli ai i afėrmi i pasanikut dhe i tha: ‘Allahu tė dhėntė bereqet, a nuk gjete tjetėr  pėrveē zotėrisė tonė?’ Ai (engjėlli) i tha: ‘Jo.’ Hyri tek ai dhe i tha: ‘Ngrihu edhe kryeje amanetin tėnd tė fundit se kamė ardhur tė tė marr shpirtin. Kryeje ndonjė amanet, nėse ke, para se tė dalė unė.’ Zotėria kur e pa se ēfarė po e gjen bėrtiti dhe po qanė me njė zė shumė prekės ai dhe familja e tij dhe tha: ‘Hapni arkat dhe kasat (thesaret e mi) tė pasurisė.’ Ia hapėn tė gjitha. Shkoi tek pasuria e vet dhe po e shikon si armikun mė tė madh. Filloi duke e qortuar atė dhe po e shante pasurinė e vet dhe i tha: ‘E mallkuar qofsh moj pasuria ime, sepse ti je shkaktari kryesor i cili mė bėre tė harroj Zotin tim! Mė largove nga detyrat qė duhej t’i kryeja pėr ahiretin tim, e unė sot po vdes dhe po shkoj para Zotit tim pa asgjė.’

Pasuria e tij foli duke ia kthyer: ‘Mos mė shaj e as mos mė mallko mua, a nuk ke qenė i varfėr e ne tė bėmė tė pasur e tė privilegjuar nė shoqėrinė ku ti jetove? A nuk tė shikonin njerėzit si njė biznesmen dhe ti u krenoje me mua? Tė bėra tė prezantosh nėpėr tubime mbretėrore dhe tė ket vend fjala jote? Shumė njerėz tė mirė e tė devotshėm nuk kanė mundur tė hyjnė tek ti. Mandej tė bėra qė ti tė bisedosh dhe ti ndėrrosh edhe gratė tė ndryshme, bile edhe princesha, e shumė njerėz tė mirė e tė devotshėm nuk kanė pasur mundėsi tė martohen. A mė harxhove nėpėr rrugė tė ndaluara- harame, ku Zotin shumė e ke hidhėruar?! Tani mė ka ardhur koha qė unė me ty tė hakmerrem. Asnjėherė nė vend tė mirė nuk mė ke harxhuar, por vetėm nėpėr harame mė ke ēuar. Sikur do tė mė harxhoje rrugės sė mirė, kurrė nuk do tė kisha kundėrshtuar, por ti je ai i cili meriton tė jesh mė i sharė dhe i mallkuar pėr mu e jo unė pėr ty, o i gjori njeri i cili kurrė nuk dite njėherė Zotin ta falėnderosh, lėre mė detyrat e tua t’i pėrfundosh. O biri i Ademi, o i gjori njeri, ti e unė nga dheu jemi e nė dhe kemi pėr tė shkuar pėrsėri. Le tė bėjmė mirė se pėr atė jemi krijuar. Kush bėnė mirė a keq do ta gjejė atė.’ Kėshtu ia ktheu pasuria njeriut i cili kishte pasur shumė pasuri e nuk diti kurrė tė respektojė Allahun e t’i kryejė detyrat.” Vėlla mysliman, tė kesh kujdes nga pasuria e cila nga rruga e Allahut tė largon e nė rrugė tė djallit ajo tė ēon.

I nderuar vėlla musliman!

Llogarite veten tėnde para se tė llogarisė ty dikush se atėherė ėshtė vonė. Mė sė miri ndalu e mendo, logjiko se edhe ty sė shpejti ka pėr tė ardhur vizitori i padėshiruar. Puno dhe pėrpiqu nė kohėn qė e ke sa tė jesh gjallė, ndoshta arrin diēka se kjo jetė ėshtė shumė e shkurtėr dhe shpejt i vjen edhe fundi. O Zot  na ruaj prej sherrit tė dynjasė, tė shejtanit e tė njerėzve! Zotin tėnd adhuroje e namazin respektoje se vdekja papritur mundet tė vijė e para Tij llogari kemi pėr tė dhėnė. Nuk ka kush qė mundet tė tė ndihmojė, vetėm vepra jot mundet tė tė shpėtojė, nėse rrugėn e Allahut e ke respektuar. Pra, duke e ditur se padyshim ky vizitor do tė na vizitojė  edhe ne, atėherė...

 

Si ta presim vizitorin e fundit?

Tė dashur vėllezėr muslimanė!

Ky vizitor duhet tė pritet ashtu siē Allahu i Lartėsuar na ka urdhėruar e Muhamedi (alejhi selam) na ka mėsuar. Tė jesh musliman ėshtė krenari, t'i kryesh obligimet ėshtė devotshmėri. Nėse do ti mos tė kesh aspak frikė dhe exhelin ta presėsh me tė mirė vepro siē vijon:

1. Tė besosh Allahun Njė, engjėjt e Tij, librat e shenjta, tė dėrguarit e Tij, tė punosh pėr Ditėn e Kiametit dhe caktimin e Allahut ta pranosh. Pra, kėto janė gjashtė kushtet e besimit, tė gjitha duhet t’i besojmė, nėsė duam tė shpėtojmė.

2. Tė respektosh namazin, me tė t’i afrohesh Allahut pesė here nė ditė, t’i biesh nė sexhde  dhe tė bashkohesh me xhemat duke i zbukuruar kėshtu xhamitė se Allahu kėshtu na ka urdhėruar. Nėse do tė shpėtosh namaz fal e mos pėrto se pyetja e parė qė ke pėr t’u pyetur ėshtė namazi, nėse nė tė mirė kalon tė tjerat mė lehtė kanė pėr tė shkuar. Kėshtu na ka lajmėruar pejgamberi (alejhi selam).

3. Nėse Zoti tė ka dhuruar pasuri, atė duhet ta pastrosh me zekat nė kohėn e duhur dhe sipas kushteve tė vendosura. Zekati ėshtė detyrė e sheriatit islam, kush e kryen ka shpėtim  e Allahu nuk ka pėr ta dėnuar.

4. Agjėrimi i ramazanit me iman nė Allahun se pėr tė ka pėr tė graduar e nė dyer tė xhenetit ka pėr tė dėrguar, pasi ke agjėruar pėr hir tė Allahut.

5. Edhe haxhin duhet ta kryej njė here nė jetė ai i cili ka pasuri. E preferuar ėshtė edhe umra nė ramazan, pasi e ka shpėrblimin sa njė haxh. Kush i kryen kėto te Allahu ka pėr t’u shpėrblyer.

6. Ai i cili bėn nafile-ibadete vullnetare jashtė farzeve, qoftė: namaz, zekat, agjėrim apo haxh. Allahu i Lartėsuar thotė pėr kėtė nė njė hadith kudsi: “Robi Im vazhdon tė mė afrohet me nafile –ibadete vullnetare,  deri sa Unė ta dua atė...”. Pra nafilja ėshtė ibadet shtesė. Muhamedi (alejhi selam) na ka mėsuar se ai i cili fal dymbėdhjetė rekate jashtė atyre farzeve qė janė, Allahu i Lartėsuar ia ndėrton njė shtėpi nė xhenet. Tė kesh kujdes, vėlla mysliman, se nė ēdo moment ty exheli po tė afrohet e mendo pėr ahiret se ajo ty e vetmja ėshtė qė do tė mbesė.

7. Teubeja dhe istigfari i vazhdueshėm, pasi nuk ka njeri pa mėkate. Ai i cili bėn teube dhe istigar me sinqeritet Allahu i Lartėsuar atė ka pėr ta falur dhe njė vend tė mirė nė xhenet ia bėn, pėr shkak tė pendimit dhe istigfarit tė tij pas ēdo vepre qė ai e ka bėrė.

8. Tė jesh i sinqertė nė jetėn tėnde sepse kėtė  e dėshiron Krijuesi dhe ēka tė punosh punoje pėr hir tė Allahut e jo pėr syefaqe sepse syefaqėsia ėshtė humbje e madhe  pėr ty,  o vėlla mysliman, e kjo ty tė shkatėrron.

 Allahu thotė nė suren  Bejineh, ajeti 5:

“Dhe ata nuk u urdhėruan pėr tjetėr, veēse ajo qė duhet  tė adhuronin vetėm Allahun dhe tė mos adhuronin tjetėr pėrkrah Tij, tė adhuronin Atė me besim tė vėrtetė e me pėrkushtim tė plotė edhe tė kryenin faljen e detyruar tė namazit e ta japin zekatin dhe kjo ėshtė feja e drejtė, e vėrtetė.”

9. Ta duash Allahun dhe tė Dėrguarin e Tij, sepse nuk ėshtė besimi i plotė pėrderisa tė mos e duash Muhamedin (alejhi selam), sepse pėr tė Allahu i Lartėsuar ka thėnė:

“Thuaj (o Muhamed)! “Nėse vėrtet e doni Allahun, atėherė mė ndiqni mua (pranoni Islamin, ndiqni Kuranin dhe Sunetin, rrugėn time). Allahu do t`ju dojė ju dhe do t`ju falė juve gjynahet tuaja. Dhe Allahu ėshtė gjithnjė Falės i Madh, Mėshirėplotė.”

10. Nėse  dėshiron tė shpėtosh e me xhenet tė gradohesh, ta duash vėllanė tėnd musliman pėr Allahun, e tė mos e duash, urresh atė qė ėshtė jobesimtar edhe nė qoftė se ėshtė edhe mė i afėrmi i juaj nga gjaku, sepse ai qė Allahun nuk e respekton as krijesat nuk i do e ato  i mashtron, por ai nuk e di se vetveten  e ka mashtruar, e njė ditė vet ka pėr t’u bindur kur tė dalė para Allahut Fuqiplotė pėr tė gjitha ato ēka ka mashtruar.

Ruana Zot prej dashurisė sė atij qė nuk duhet qė ta duam dhe prej urrejtjes sė atij qė nuk duhet ta urrejmė!

11. Nėse ndien kėnaqėsi pėr atė qė Allahu  ta ka dhėnė, me  to pėrgatitesh para Tij pėr tė dalė, kjo e tėra ėshtė devotshmėria – takvallėku ku Allahu ka thėnė:

“O ju qė keni besuar! Kini frikė Allahun (duke ndjekur urdhėrat e Tij dhe duke u tėrhequr nga ndalimet e Tij) ashtu siē duhet pasur frikė nga Ai (bindjuni Atij,  falėnderojeni vazhdimisht  Atė dhe kujtojeni Atė gjithnjė) dhe mos vdisni ndryshe veēse duke qenė muslimanė ( e plotėsisht tė nėnshtruar ndaj Allahut).” Ali Imran, 102.

12. Durimi me rastin e goditjes sė sprovimit qė tė ndodh ty, pa marrė parasysh se ēfarė lloji i sprovimit ėshtė. Ne besojmė dhe jemi nė dije se nuk mundet tė ndodhė diēka jashtė dėshirės dhe dijes sė Allahut Famėlartė nė kėtė dynja. Falėnderoje Allahun e Lartėsuar pėr gjendjen tėnde ashtu si je.

13. Ai i cili mbėshtet tek Allahu i Lartėsuar dhe vetėm prej Tij ndihmė dhe falje kėrkon Allahu atė do ta shpėtojė nė dynja dhe ahiret. Allahu thotė:

“...Dhe vini shpresat tuaja vetėm tek Allahu, nėse jeni besimtarė tė vėrtetė.”

14. Do tė jesh i shpėtuar edhe nėse ti merresh me kėrkimin e diturisė sė dobishme  dhe  e pėrhap atė njerėzve dhe ata kanė dobi prej saj. Allahu i Lartėsuar thotė: “O ju qė keni besuar! Kur ju thuhet tė  hapni vend nėpėr kuvende, (hapuni dhe) bėni vend qė Allahu t`ju bėjė vend ( tė gjerė nė mėshirėn e Tij). Dhe kur ju thuhet tė ngrihen (pėr falje, pėr xhihad  ose pėr ēdo vepėr tė mirė), atėherė ēohuni pra, qė Allahu t`i lartėsojė ata qė besojnė dhe ata tė cilėve u ėshtė dhėnė dija nė grada tė larta. Dhe Allahu ėshtė i Mirėnjohur pėr gjithēka qė ju punoni.” Muxhadele, 11.

15. Do tė jetė i shpėtuar ai i cili e mėson Kuranin dhe ua mėson atė tė tjerėve.

16. Nėse merresh me xhihadin e shenjtė do te jesh i shpėtuar dhe do te jesh nga banorėt e xhenetit firdeus.

17. Ruaje edhe gjuhėn tėnde sepse ajo tė ēon nė zjarr, mos u merr me pėrgojim as me thashetheme, sepse kėtė Allahu nuk e do. Ruaje gjuhėn tėnde nga bartja e fjalėve, sharjeve, ofendimeve, mallkimeve, gjithashtu mos e tepro nė pėrmendjen  e gjėrave tė  neveritura, sepse Muhamedi (alejhi selam) thotė: “Kush beson Allahun dhe Ditėn e Kiametit le tė flasė mirė apo le tė heshtė...”

18. Nėse ti premtimin e zbaton dhe amanetin nė vend e ēon Allahu ty tė do dhe nė xhenet tė ēon.

19. Nėse do, o vėlla, tė shpėtosh nga zinaja-amoraliteti dhe alkooli, mos mbyt as njė njeri, mos bė zullum e as pa drejtėsi, mos e provo kurrė tė bėsh korrupsion, mos u merr me kamat etj... Nėse tė gjitha kėto nuk i ke, Allahu nė xhenet ka pėr tė dėrguar dhe me njerėzit e mirė ka pėr tė takuar. Me fjalė tė tjera, ma shkurt, mos u merr me harame, por merru me hallalle, sepse hallalli nė xhenet tė ēon e harami nė xhehenem tė sharron.

Ruaju vėlla musliman se Allahu ne na do. “O ju qė keni besuar! Ruaje veten tėnde dhe familjen nga zjarri qė lėndė djegėze janė njerzit dhe gurėt ...”

20. Allahu me shumė tė mira na ka graduar edhe babė e nėnė na i ka dhuruar e ndaj tyre tė sillemi mirė dhe t’i respektojmė, sepse ai i cili prindėrit nuk i respekton Allahu atė nuk e do dhe nė zjarr e vendos. Tė nderojmė farefisin e mos tė shkėpusim vizitat dhe marrėdhėniet me njeri-tjetrin, sepse ky ėshtė morali i muslimanit.

Pra, kėto janė disa fjalė sa pėr pėrkujtim, sepse Allahu pėr tė gjithat na ka treguar e secila ka argumet nė Kuran dhe Sunet. Nėse i ke kėto tė gjitha, me vizitorin e fundit mė lehtė e ke.

E jotja, o vėlla musliman, ėshtė qė veten ta ruash nga pakujdesia e vdekjes. Mos thuaj se nuk e kamė ditur, sepse Allahu pėr tė gjitha na ka lajmėruar e pėr kėtė shumė pejgamber na ka dėrguar edhe libra tė shenjta ka dėrguar, vetėm e vetėm neve tė na ndihmojnė qė sa ma lehtė nga xheneti tė shkojmė.

Lusim Zotin tė na ndihmojė qė orėn e vdekjes ta kalojmė mirė e nė xhenet tė na dėrgojė! Amin!

Pėrgatiti: Fadil Sogojeva

07.08.2006

                                              www.klubikulturor.com