Falėnderimi i takon vetėm Allahut Fuqiplotė, salavatet
dhe selamet (paqja dhe shpėtimi) qofshin pėr Muhamedin (salallahu
alejhi ue selem), i cili ishte ajka e tė dėrguarve dhe
edukator i tė gjithė njerėzimit. Pėrshėndetjet tona ua
dėrgojmė familjes sė Muhamedit (salallahu alejhi ue
selem), shokėve tė tij tė sinqertė, si dhe tė gjithė
thirrėsve tė vėrtetė tė Islamit deri nė Ditėn e
Gjykimit.
“Falėnderimi i takon vetėm Allahut Zotit tė botėve.
Bamirėsit tė Pėrgjithshėm, Mėshirė-bėrėsit. Sunduesit nė
Ditėn e Gjykimit. Vetėm Ty tė adhurojmė dhe vetėm te Ti
kėrkojmė ndihmė. Udhėzona pėr nė rrugėn e drejtė. Nė
rrugėn e atyre, tė cilėt i begatove me tė mira, jo nė tė
atyre qė kundėr vetes tėrhoqėn hidhėrimin e as nė tė
atyre qė e humbėn veten.” Fatiha, 1-7.
“Allahu
ėshtė i kėnaqur me tė hershmit e parė prej muhaxhirėve
(migruesve) dhe prej ensarėve (vendasve-ndihmėtarė) dhe
prej atyre qė i pasuan me punė tė mira, e edhe ata janė
tė kėnaqur ndaj Tij. Atyre u ka pėrgatitur xhenete, nė
tė cilėt rrjedhin lumenj, ku do tė jenė pėrjetė tė
pasosur. E ky ėshtė fitim i madh.” Teube, 100
“Ju jeni
populli mė i dobishėm, i ardhur pėr tė mirėn e njerėzve,
tė urdhėroni pėr tė mirė, tė ndaloni nga veprat e
kėqija dhe tė besoni Allahun. E sikur ithtarėt e librit
tė besonin drejt, do tė ishte shumė mė mirė pėr ta. Disa
prej tyre janė besimtarė, por shumica e tyre janė larg
rrugės sė Zotit”. Ali Imran, 110.
“Njerėzit
mė tė mirė janė gjenerata ime, pastaj ajo gjeneratė e
cila vjen pas saj, pastaj ajo e cila vjen pas tyre.”
Buhariu
“Umeti im mė i mirė janė sahabėt e kohės sime.”
Buhariu dhe Muslimi
Tė dashur
vėllezėr muslimanė!
Njeriu
jeton nė kėtė botė dhe gjatė veprimtarisė sė tij
jetėsore kryen vepra tė mira apo tė kėqija dhe vjen
momenti kur ai vdes. Allahu nė Kuran thotė: “Ēdo krijesė
do ta shijojė vdekjen...” Enbija, 35. Por kjo vdekje nuk
ėshtė fundi i jetės, por mbyllja e njė periudhe qė ėshtė
periudhė sprove pėr tė. Argument pėr kėtė ėshtė fjala e
Allahut nė Kuran: “Ėshtė Ai qė krijoi vdekjen dhe jetėn
pėr t’ju sprovuar se cili prej jush ėshtė mė vepėrmirė.
Ai ėshtė Ngadhėnjyesi, Mėkatfalėsi.” Mulk, 2. Ėshtė
fillimi i njė periudhe tjetėr e vėrtetuar nga fjalėt e
Allahut nė Kuran dhe hadithet e tė Dėrguarit (alejhi
selam).
Jetėn pas
vdekjes mund ta ndajmė nė dy periudha:
1.
Jeta e varrit.
2.
Ahireti.
Tė dashur
vėllezėr muslimanė!
A e dini
se kush ėshtė vizitori i juaj i fundit?
A e dini
se ēfarė kėrkon ai nė kėtė vizitė?
Ē'kėrkon
ai vizitor tek ju?
Ai nuk
vjen tek ju pėr shkak tė pasurisė tuaj, as tė hajė e as
tė pijė diēka nga tė mirat e tua, nuk vjen pėr qėllim qė
tė ndihmojė nė kryerjen e ndonjė borxhi a detyre tė
vėshtirė qė ende nuk e ke pėrfunduar, as nuk vjen pėr tė
ndėrmjetėsuar te dikush pėr tė ndikuar nė favorin tėnd
apo kundėr teje. Ky vizitor vjen tek ti pėr njė qėllim
tjetėr tė caktuar tė rėndėsishėm, sa qė as mendja kurrė
ndoshta nuk tė ka shkuar nė vizitėn e kėtij vizitori tė
fundit qė do tė vizitojė ty.
Kėtė
vizitor tė fundit i cili vjen tek ti nuk mundet ta
pengoj askush, as familja, as tė afėrmit e tu e as
njerėzit nė pėrgjithėsi, por ky e bėn tė veten pėr ēka
ka ardhur tek ti nė prezencėn e tė afėrmve dhe tė
dashurve tė tu. Mandej, ky vizitor i cili do tė vizitojė
ty, do tė hyjė tek ti edhe nė qoftė se ti jeton nė
ndonjė pallat mbretėror tė rregulluar mirė e mirė me
mbrojtje sa mė moderne, qofshin ato qė sot njeriu i ka
shpikur pėr ta ruajtur vetėn e tij nga rreziku qė mund
ta presė papritmas. Ai do tė hyjė mu aty ku ti gjendesh
pėr t’i larė do hesape me tė cilat i ke me tė pa potere
e as tronditje tė sigurisė tėnde tė shtrenjtė qė e ke
pėrgatitur pėr siguri dhe mirėqenien tėnde. Aty ku ti je
duke jetuar nė mirėsitė e Krijuesit tėnd, i Cili ta dhe
jetėn pėr tė jetuar. Ai nuk ka nevojė tė hyjė nga dera a
porta ku ti e ke vendosur apo tė kėrkoj leje me trokitje
pėr tė hyrė tek ti, apo tė caktojė kohė atėherė kur tė
pėlqen ty t’i presėsh vizitorėt. Ai vjen tekė ti nė ēdo
kohė, gjendje a moment, kur je i zėnė me punė, detyra
apo kur je i lirė; kur je mirė me shėndet apo je i
sėmurė; kur je i pasur apo i varfėr; je udhėtarė apo je
nė shtėpi ai do tė takoj ty, me lejen e Allahut.
Ky
vizitor ėshtė i pamėshirshėm, nuk preket nga fjalėt,
kėrkesat dhe ankesat e tua, nuk e pengon as nuk e prek
tė qarėt dhe lutjet e tua, nuk preket me tė bėrtiturėn
qė e bėn dhe ndihmėn qė kėrkon nga tė tjerėt, nuk ta jep
rastin qė vetėm pak tė pėrfundosh punėn qė je duke e
kryer. Ai hyn tek ti pa trokitur e papritur, ai nuk
pranon dhurata e as ryshfet, sepse krejt pasuria e kėsaj
bote nuk ka kurrfarė vlere tek ai dhe nuk e lė pa e bėrė
punėn pėr ēka ka ardhur tek ti, o vėlla i dashur
musliman. Ai tė do ty dhe vetėm ti je ai qė i duhesh
atij. Ai tė merr krejt e jo vetėm diēka nga ti. Ai
dėshiron ta marrė shpirtin tėnd qė ti shumė e do e ta
lėrė trupin pa tė qė ti nuk u kujdese ndaj tij aspak.
Ai
vizitor ėshtė Azraili, engjėlli i vdekjes, i cili i merr
shpirtėrat e krijesave sipas caktimit dhe urdhrit tė
Allahut tė Lartėsuar.
Allahu i
Lartėsuar thotė nė Kuranin famėlartė:
"
Thuaj! Engjėlli i vdekjes, i cili ėshtė caktuar pėr ju,
ua merr shpirtrat, e pastaj do tė ktheheni te Zoti
juaj.” Sexhde, 11.
Gjithashtu thotė:
"Vetėm Ai ėshtė mbizotėrues ndaj robėrve
tė vet. Ndaj juve dėrgon roje (cakton engjėj) derisa kur
t’i vijė ndonjėrit prej jush vdekja, atij ia marrin
shpirtin tė dėrguarit tanė (tė tjerė) dhe ata nuk bėjnė
kurrfarė lėshimi."
Enam, 61.
Jeta i
ngjason trenit
Tė dashur
vėllezėr muslimanė!
A nuk e
dini se vizita e engjėllit tė vdekjes ėshtė e
pamohueshme dhe e ditur pėr ne, pa marrė parasysh a
jeton gjatė apo pak?
A nuk e
dini se ne tė gjithė jemi udhėtarė nė kėtė botė dhe ēdo
udhėtar kur udhėton ka dėshirė tė arrijė deri aty ku
ėshtė nisur ai?
A nuk po
e dini se jetės tuaj po i vjen fundi e treni ende do tė
udhėtojė me pasagjerėt e tjerė? Dėgjo se si disa njerėz
tė mirė e tė arsyeshėm thanė pėr ata qė qajnė pėr tė
vdekurin kur ai vdes:
"O sa
ēudi ėshtė me kėta udhėtarė, qajnė pėr udhėtimin e tyre,
sepse ka arritur nė fund tė udhėtimit tė tij pėr ēka
ėshtė nisur qė nga lindja e tij!"
Lus
Allahun e Lartėsuar qė tė mos jesh prej atyre pėr tė
cilėt Zoti ka thėnė:
"E
si do tė jetė atėherė puna e tyre, engjėjt t’ua marrin
shpirtin duke i rrahur fytyrave dhe shpinave tė tyre? E
atė (dėnim) pėr shkak se ata ndoqėn rrugė tė cilėn
Allahu e urren, kurse e urryen atė qė Ai e pėlqen,
prandaj ua asgjėsoi veprat e tyre. A menduan ata qė nė
zemrat e tyre kanė dyshim se Allahu nuk do tė zbulojė
mllefin e tyre?" Muhamed, 27-29.
Ose si nė suren Nahl,
ajetet: 28-29.
"Tė cilėt, duke qenė mizorė tė vetvetes
sė tyre, engjėjt ua marrin shpirtin, e ata shprehin
dorėzimin (nė momentin e vdekjes, duke thėnė): ‘Ne nuk
ishim qė bėmė ndonjė tė keqe!’ (u jepet pėrgjigja) Po
Allahu e di shumė mirė atė qė e punuat ju.
Andaj, hyni nė dyert e xhehenemit, aty do
tė jeni pėrjetė: sa vend i keq ėshtė ai i kryelartėve!”
Tė dashur
vėllezėr muslimanė!
A nuk e
dini se me vizitėn e kėtij vizitori pėrfundon jeta jote
nė kėtė dynja? Do tė ndėrpritet veprimtaria jote,
ngrihen fletushkat e veprave tė tua tė kėsaj bote, e
cila ndoshta tė ka mashtruar e vdekja te gjen tė pa
pėrgatitur. Ēfarė ke punuar nė kėtė dynja mirė a keq
janė mirė tenė tė ruajtura nė ditarin tėnd qė nė tė nuk
mundet tė ketė intervenim e as padrejtėsi. Tė gjitha
vetė do t’i vėrtetosh atėherė kur do tė takohesh ma
Krijuesin tėnd.
A nuk e
di se pas vizitės sė kėtij vizitori nuk mundesh mė tė
fitosh asnjė tė mirė, nuk mundesh mė t`i falėsh as dy
rekate namaz pėr Zotin tėnd, nuk mundesh tė lexosh as
njė ajet nga Kurani famėlartė, nuk mundesh as tė thuash:
subhanallah, elhamdulilah, Allahu ekber, estagfirullah.
D.m.th: nuk mundesh asnjė here tė kėrkosh falje pėr
gabimet e tua qė tė kanė kaluar, nuk mundesh tė agjėrosh
vullnetarisht e as tė lashė borxhin qė tė ka mbetur nga
muaji ramazan, nuk ke mundėsi tė japėsh as sadaka me
dorėn tėnde mė kurrė, sado pak qoftė ajo, nuk mundesh ta
kryesh haxhin e as umren, nuk mundesh mė ta vizitosh
ndonjė tė afėrm a fqinjėt e tu me tė cilėt ke kaluar
jetėn. Tani pėrfundoi koha e veprimtarisė tėnde dhe tė
ka mbetur vetėm dita kur do tė dalėsh pėr tė dhėnė
llogarinė para Allahut tė Lartėsuar pėr ēdo vepėr qė e
ke bėrė nė kėtė dynja, tė mirė a tė keqe do tė
ballafaqohesh me tė dhe do tė shpėrblehesh apo do tė
dėnohesh pėr atė qė e ke bėrė nė kėtė dynja. Shiko
ē’thotė Allahu nė suren Muminun nė ajetet: 99-100: “E
kur ndonjėrit prej tyre i vjen vdekja, ai thotė: ‘O Zoti
im, mė kthe, qė tė bėj vepra tė mira e tė kompensoj atė
qė lėshova!’ Kurrsesi, (kthim nuk ka) e kjo ėshtė vetėm
fjalė qė e thotė ai, e ata kanė para tyre njė perde
(distancė periodike) deri nė ditėn kur ringjallen.”
O vėlla
i dashur !
A
je pėrgatitur pėr
atė ditė ku nata e varrit ėshtė e rėndė
dhe e vėshtirė, ku do tė
pyetesh nga engjėjt e natės sė varrit: Kush ėshtė Zoti
yt? Kush ėshtė libri yt qė me tė ke punuar? Kush ėshtė
pejgamberi yt qė me tė je udhėzuar? Vallė, a do tė dish
tė pėrgjigjesh? Mandej do tė vijė dita e Kiametit, ajo
ditė ėshtė shumė vėshtirė dhe tė pret Dita e Llogarisė
dhe peshoja e veprave tė tua, mbasi ti vet do t’i
lexosh dhe pohosh se ēka ke bėrė nė kėtė dynja, do tė
kalosh nėpėr urėn e Siratit, (ruana Zot prej
taksiratit!) dhe do tė jesh para Krijuesit tėnd e do tė
pėrgjigjesh saktė e nuk mundėsh ta mohosh asgjė nė kėtė
botė se ēka ke bėrė.
Transmetohet njė hadith
nga Adi ibn Hatimi, i cili thotė se Muhamedi (alejhi
selam)ka thėnė: "Ēdonjėrit prej jush do t`ju flasė
Allahu Ditėn e Kiametit pa pėrkthyes."
Vizitori i fundit
Imam Kajimi pėrmend njė tregim nė librin
e tij “Idetus-sabirin” tė transmentuar nga Jerid bin
Mejser:
"Ka qenė
njė njeri i cili kishte tubuar pasuri shumė dhe ishte
njė ndėr mė tė pasurit e asaj kohe, e donte shumė
pasurinė sa qė nuk e shfrytėzonte atė as pėr nevojat e
veta e lėre ma pėr nevojat e familjes apo mė larg. Njė
ditė prej ditėve i erdhi engjėlli i cili merr shpirtrat
krijesave, trokiti nė derėn e tij dhe u paraqit si
lypės. Si zakonisht, doli njė nga ata qė punonte tek ai
prej tė afėrmėve tė tij dhe i tha: ‘Ē’e mirė tė pruri nė
derėn e zotėrisė tonė?’ Ai i tha: ‘Thirrma zotėrinė tuaj
dhe thuaj qė tė dalė deri tek unė.’ Ai ia ktheu: 'T’i
them zotėrisė qė tė dalė pėr ju me kėto rroba tė shqyera
e ti je i varfėr?! Ai nuk del pėr njė sikur ti, kthehu
nga ke ardhur.’ Mbasi e refuzuan herėn e parė engjėlli
kthehet dhe po troket nė derėn e tij pėrsėri, por tani
mė ndryshe, kur doli dikush nga tė afėrmit e tij i tha:
‘Lajmėroje zotėrinė tėnde se unė jam melekulmeuti-engjėlli
i cili merr shpirtrat krijesave tė Allahut tė Lartėsuar,
me caktimin e Tij.’ Kur u lajmėrua se kush i ka ardhur
tek dera e tij pėr vizitė, e diti mirė se ēfarė do ta
gjejė atė tė gjorin. U ngrit nė kėmbė nga frika e madhe
e tij ku as njė here nuk e kishin parė aq tė frikėsuar,
bėrtiti dhe ju tha parisė sė vete: ‘Zbutni fjalėt dhe
silluni mirė me tė!’ Doli ai i afėrmi i pasanikut dhe i
tha: ‘Allahu tė dhėntė bereqet, a nuk gjete tjetėr
pėrveē zotėrisė tonė?’ Ai (engjėlli) i tha: ‘Jo.’ Hyri
tek ai dhe i tha: ‘Ngrihu edhe kryeje amanetin tėnd tė
fundit se kamė ardhur tė tė marr shpirtin. Kryeje ndonjė
amanet, nėse ke, para se tė dalė unė.’ Zotėria kur e pa
se ēfarė po e gjen bėrtiti dhe po qanė me njė zė shumė
prekės ai dhe familja e tij dhe tha: ‘Hapni arkat dhe
kasat (thesaret e mi) tė pasurisė.’ Ia hapėn tė gjitha.
Shkoi tek pasuria e vet dhe po e shikon si armikun mė tė
madh. Filloi duke e qortuar atė dhe po e shante pasurinė
e vet dhe i tha: ‘E mallkuar qofsh moj pasuria ime,
sepse ti je shkaktari kryesor i cili mė bėre tė harroj
Zotin tim! Mė largove nga detyrat qė duhej t’i kryeja
pėr ahiretin tim, e unė sot po vdes dhe po shkoj para
Zotit tim pa asgjė.’
Pasuria e
tij foli duke ia kthyer: ‘Mos mė shaj e as mos mė mallko
mua, a nuk ke qenė i varfėr e ne tė bėmė tė pasur e tė
privilegjuar nė shoqėrinė ku ti jetove? A nuk tė
shikonin njerėzit si njė biznesmen dhe ti u krenoje me
mua? Tė bėra tė prezantosh nėpėr tubime mbretėrore dhe
tė ket vend fjala jote? Shumė njerėz tė mirė e tė
devotshėm nuk kanė mundur tė hyjnė tek ti. Mandej tė
bėra qė ti tė bisedosh dhe ti ndėrrosh edhe gratė tė
ndryshme, bile edhe princesha, e shumė njerėz tė mirė e
tė devotshėm nuk kanė pasur mundėsi tė martohen. A mė
harxhove nėpėr rrugė tė ndaluara- harame, ku Zotin shumė
e ke hidhėruar?! Tani mė ka ardhur koha qė unė me ty tė
hakmerrem. Asnjėherė nė vend tė mirė nuk mė ke harxhuar,
por vetėm nėpėr harame mė ke ēuar. Sikur do tė mė
harxhoje rrugės sė mirė, kurrė nuk do tė kisha
kundėrshtuar, por ti je ai i cili meriton tė jesh mė i
sharė dhe i mallkuar pėr mu e jo unė pėr ty, o i gjori
njeri i cili kurrė nuk dite njėherė Zotin ta
falėnderosh, lėre mė detyrat e tua t’i pėrfundosh. O
biri i Ademi, o i gjori njeri, ti e unė nga dheu jemi e
nė dhe kemi pėr tė shkuar pėrsėri. Le tė bėjmė mirė se
pėr atė jemi krijuar. Kush bėnė mirė a keq do ta gjejė
atė.’ Kėshtu ia ktheu pasuria njeriut i cili kishte
pasur shumė pasuri e nuk diti kurrė tė respektojė
Allahun e t’i kryejė detyrat.” Vėlla mysliman, tė kesh
kujdes nga pasuria e cila nga rruga e Allahut tė largon
e nė rrugė tė djallit ajo tė ēon.
I nderuar
vėlla musliman!
Llogarite
veten tėnde para se tė llogarisė ty dikush se atėherė
ėshtė vonė. Mė sė miri ndalu e mendo, logjiko se edhe ty
sė shpejti ka pėr tė ardhur vizitori i padėshiruar. Puno
dhe pėrpiqu nė kohėn qė e ke sa tė jesh gjallė, ndoshta
arrin diēka se kjo jetė ėshtė shumė e shkurtėr dhe
shpejt i vjen edhe fundi. O Zot na ruaj prej sherrit tė
dynjasė, tė shejtanit e tė njerėzve! Zotin tėnd adhuroje
e namazin respektoje se vdekja papritur mundet tė vijė e
para Tij llogari kemi pėr tė dhėnė. Nuk ka kush qė
mundet tė tė ndihmojė, vetėm vepra jot mundet tė tė
shpėtojė, nėse rrugėn e Allahut e ke respektuar. Pra,
duke e ditur se padyshim ky vizitor do tė na vizitojė
edhe ne, atėherė...
Si ta
presim vizitorin e fundit?
Tė dashur
vėllezėr muslimanė!
Ky
vizitor duhet tė pritet ashtu siē Allahu i Lartėsuar na
ka urdhėruar e Muhamedi (alejhi selam) na ka mėsuar. Tė
jesh musliman ėshtė krenari, t'i kryesh obligimet ėshtė
devotshmėri. Nėse do ti mos tė kesh aspak frikė dhe
exhelin ta presėsh me tė mirė vepro siē vijon:
1. Tė
besosh Allahun Njė, engjėjt e Tij, librat e shenjta, tė
dėrguarit e Tij, tė punosh pėr Ditėn e Kiametit dhe
caktimin e Allahut ta pranosh. Pra, kėto janė gjashtė
kushtet e besimit, tė gjitha duhet t’i besojmė, nėsė
duam tė shpėtojmė.
2. Tė
respektosh namazin, me tė t’i afrohesh Allahut pesė here
nė ditė, t’i biesh nė sexhde dhe tė bashkohesh me
xhemat duke i zbukuruar kėshtu xhamitė se Allahu kėshtu
na ka urdhėruar. Nėse do tė shpėtosh namaz fal e mos
pėrto se pyetja e parė qė ke pėr t’u pyetur ėshtė
namazi, nėse nė tė mirė kalon tė tjerat mė lehtė kanė
pėr tė shkuar. Kėshtu na ka lajmėruar pejgamberi (alejhi
selam).
3. Nėse
Zoti tė ka dhuruar pasuri, atė duhet ta pastrosh me
zekat nė kohėn e duhur dhe sipas kushteve tė vendosura.
Zekati ėshtė detyrė e sheriatit islam, kush e kryen ka
shpėtim e Allahu nuk ka pėr ta dėnuar.
4.
Agjėrimi i ramazanit me iman nė Allahun se pėr tė ka pėr
tė graduar e nė dyer tė xhenetit ka pėr tė dėrguar, pasi
ke agjėruar pėr hir tė Allahut.
5. Edhe
haxhin duhet ta kryej njė here nė jetė ai i cili ka
pasuri. E preferuar ėshtė edhe umra nė ramazan, pasi e
ka shpėrblimin sa njė haxh. Kush i kryen kėto te Allahu
ka pėr t’u shpėrblyer.
6. Ai i
cili bėn nafile-ibadete vullnetare jashtė farzeve,
qoftė: namaz, zekat, agjėrim apo haxh. Allahu i
Lartėsuar thotė pėr kėtė nė njė hadith kudsi: “Robi Im
vazhdon tė mė afrohet me nafile –ibadete vullnetare,
deri sa Unė ta dua atė...”. Pra nafilja ėshtė ibadet
shtesė. Muhamedi (alejhi selam) na ka mėsuar se ai i
cili fal dymbėdhjetė rekate jashtė atyre farzeve qė
janė, Allahu i Lartėsuar ia ndėrton njė shtėpi nė
xhenet. Tė kesh kujdes, vėlla mysliman, se nė ēdo moment
ty exheli po tė afrohet e mendo pėr ahiret se ajo ty e
vetmja ėshtė qė do tė mbesė.
7.
Teubeja dhe istigfari i vazhdueshėm, pasi nuk ka njeri
pa mėkate. Ai i cili bėn teube dhe istigar me sinqeritet
Allahu i Lartėsuar atė ka pėr ta falur dhe njė vend tė
mirė nė xhenet ia bėn, pėr shkak tė pendimit dhe
istigfarit tė tij pas ēdo vepre qė ai e ka bėrė.
8. Tė
jesh i sinqertė nė jetėn tėnde sepse kėtė e dėshiron
Krijuesi dhe ēka tė punosh punoje pėr hir tė Allahut e
jo pėr syefaqe sepse syefaqėsia ėshtė humbje e madhe
pėr ty, o vėlla mysliman, e kjo ty tė shkatėrron.
Allahu
thotė nė suren Bejineh, ajeti 5:
“Dhe ata
nuk u urdhėruan pėr tjetėr, veēse ajo qė duhet tė
adhuronin vetėm Allahun dhe tė mos adhuronin tjetėr
pėrkrah Tij, tė adhuronin Atė me besim tė vėrtetė e me
pėrkushtim tė plotė edhe tė kryenin faljen e detyruar tė
namazit e ta japin zekatin dhe kjo ėshtė feja e drejtė,
e vėrtetė.”
9. Ta
duash Allahun dhe tė Dėrguarin e Tij, sepse nuk ėshtė
besimi i plotė pėrderisa tė mos e duash Muhamedin
(alejhi selam), sepse pėr tė Allahu i Lartėsuar ka
thėnė:
“Thuaj (o
Muhamed)! “Nėse vėrtet e doni Allahun, atėherė mė ndiqni
mua (pranoni Islamin, ndiqni Kuranin dhe Sunetin, rrugėn
time). Allahu do t`ju dojė ju dhe do t`ju falė juve
gjynahet tuaja. Dhe Allahu ėshtė gjithnjė Falės i Madh,
Mėshirėplotė.”
10. Nėse
dėshiron tė shpėtosh e me xhenet tė gradohesh, ta duash
vėllanė tėnd musliman pėr Allahun, e tė mos e duash,
urresh atė qė ėshtė jobesimtar edhe nė qoftė se ėshtė
edhe mė i afėrmi i juaj nga gjaku, sepse ai qė Allahun
nuk e respekton as krijesat nuk i do e ato i mashtron,
por ai nuk e di se vetveten e ka mashtruar, e njė ditė
vet ka pėr t’u bindur kur tė dalė para Allahut Fuqiplotė
pėr tė gjitha ato ēka ka mashtruar.
Ruana Zot
prej dashurisė sė atij qė nuk duhet qė ta duam dhe prej
urrejtjes sė atij qė nuk duhet ta urrejmė!
11. Nėse
ndien kėnaqėsi pėr atė qė Allahu ta ka dhėnė, me to
pėrgatitesh para Tij pėr tė dalė, kjo e tėra ėshtė
devotshmėria – takvallėku ku Allahu ka thėnė:
“O ju qė
keni besuar! Kini frikė Allahun (duke ndjekur urdhėrat e
Tij dhe duke u tėrhequr nga ndalimet e Tij) ashtu siē
duhet pasur frikė nga Ai (bindjuni Atij, falėnderojeni
vazhdimisht Atė dhe kujtojeni Atė gjithnjė) dhe mos
vdisni ndryshe veēse duke qenė muslimanė ( e plotėsisht
tė nėnshtruar ndaj Allahut).” Ali Imran, 102.
12.
Durimi me rastin e goditjes sė sprovimit qė tė ndodh ty,
pa marrė parasysh se ēfarė lloji i sprovimit ėshtė. Ne
besojmė dhe jemi nė dije se nuk mundet tė ndodhė diēka
jashtė dėshirės dhe dijes sė Allahut Famėlartė nė kėtė
dynja. Falėnderoje Allahun e Lartėsuar pėr gjendjen
tėnde ashtu si je.
13. Ai i
cili mbėshtet tek Allahu i Lartėsuar dhe vetėm prej Tij
ndihmė dhe falje kėrkon Allahu atė do ta shpėtojė nė
dynja dhe ahiret. Allahu thotė:
14. Do tė
jesh i shpėtuar edhe nėse ti merresh me kėrkimin e
diturisė sė dobishme dhe e pėrhap atė njerėzve dhe ata
kanė dobi prej saj. Allahu i Lartėsuar thotė: “O ju qė
keni besuar! Kur ju thuhet tė hapni vend nėpėr kuvende,
(hapuni dhe) bėni vend qė Allahu t`ju bėjė vend ( tė
gjerė nė mėshirėn e Tij). Dhe kur ju thuhet tė ngrihen
(pėr falje, pėr xhihad ose pėr ēdo vepėr tė mirė),
atėherė ēohuni pra, qė Allahu t`i lartėsojė ata qė
besojnė dhe ata tė cilėve u ėshtė dhėnė dija nė grada tė
larta. Dhe Allahu ėshtė i Mirėnjohur pėr gjithēka qė ju
punoni.” Muxhadele, 11.
15. Do tė
jetė i shpėtuar ai i cili e mėson Kuranin dhe ua mėson
atė tė tjerėve.
16. Nėse
merresh me xhihadin e shenjtė do te jesh i shpėtuar dhe
do te jesh nga banorėt e xhenetit firdeus.
17. Ruaje
edhe gjuhėn tėnde sepse ajo tė ēon nė zjarr, mos u merr
me pėrgojim as me thashetheme, sepse kėtė Allahu nuk e
do. Ruaje gjuhėn tėnde nga bartja e fjalėve, sharjeve,
ofendimeve, mallkimeve, gjithashtu mos e tepro nė
pėrmendjen e gjėrave tė neveritura, sepse Muhamedi (alejhi
selam) thotė: “Kush beson Allahun dhe Ditėn e Kiametit
le tė flasė mirė apo le tė heshtė...”
18. Nėse
ti premtimin e zbaton dhe amanetin nė vend e ēon Allahu
ty tė do dhe nė xhenet tė ēon.
19. Nėse
do, o vėlla, tė shpėtosh nga zinaja-amoraliteti dhe
alkooli, mos mbyt as njė njeri, mos bė zullum e as pa
drejtėsi, mos e provo kurrė tė bėsh korrupsion, mos u
merr me kamat etj... Nėse tė gjitha kėto nuk i ke,
Allahu nė xhenet ka pėr tė dėrguar dhe me njerėzit e
mirė ka pėr tė takuar. Me fjalė tė tjera, ma shkurt, mos
u merr me harame, por merru me hallalle, sepse hallalli
nė xhenet tė ēon e harami nė xhehenem tė sharron.
Ruaju
vėlla musliman se Allahu ne na do. “O ju qė keni besuar!
Ruaje veten tėnde dhe familjen nga zjarri qė lėndė
djegėze janė njerzit dhe gurėt ...”
20.
Allahu me shumė tė mira na ka graduar edhe babė e nėnė
na i ka dhuruar e ndaj tyre tė sillemi mirė dhe t’i
respektojmė, sepse ai i cili prindėrit nuk i respekton
Allahu atė nuk e do dhe nė zjarr e vendos. Tė nderojmė
farefisin e mos tė shkėpusim vizitat dhe marrėdhėniet me
njeri-tjetrin, sepse ky ėshtė morali i muslimanit.
Pra, kėto
janė disa fjalė sa pėr pėrkujtim, sepse Allahu pėr tė
gjithat na ka treguar e secila ka argumet nė Kuran dhe
Sunet. Nėse i ke kėto tė gjitha, me vizitorin e fundit
mė lehtė e ke.
E jotja,
o vėlla musliman, ėshtė qė veten ta ruash nga pakujdesia
e vdekjes. Mos thuaj se nuk e kamė ditur, sepse Allahu
pėr tė gjitha na ka lajmėruar e pėr kėtė shumė pejgamber
na ka dėrguar edhe libra tė shenjta ka dėrguar, vetėm e
vetėm neve tė na ndihmojnė qė sa ma lehtė nga xheneti tė
shkojmė.
Lusim
Zotin tė na ndihmojė qė orėn e vdekjes ta kalojmė mirė e
nė xhenet tė na dėrgojė! Amin!