Tė
shpallurit ligj nga dikush tjetėr pėrveē Allahut
Ēdo kush
qė e bėn diēka uaxhib, ndėrkohė qė Allahu dhe i
Dėrguari i tij (Muhamedi, sallallahu alejhi ue selem)
nuk e kanė bėrė uaxhib, apo bėn diēka tė ndaluar
(haram), ndėrkohė qė Allahu dhe i Dėrguari nuk e kanė
bėrė tė tillė, ai ka bėrė ligj atė qė Allahu nuk e ka
bėrė tė tillė (ligj).
Allahu i Lartėsuar nė suren Shura, ajeti 21, ka thėnė
“A mos kanė ata (zota ose
idhuj) qė u pėrcaktojnė atyre fe, tė cilėn nuk e
urdhėroi Allahu? Po sikur tė mos ishte fjala vendimtare
(e Allahut qė shpėrblimi dhe dėnimi tė jenė nė ahiret),
do tė kryej dėnim i dhembshėm mbi ta. E, megjithatė,
mohuesit do tė kenė dėnim tė dhembshėm.”
Nė
suren Nahl, ajeti 116, Allahu thotė: “Mos
i thoni asaj gėnjeshtrės sė gjuhėve tuaja: ‘Kjo ėshtė
hallall e kjo ėshtė haram’ e tė shpifini ndaj Allahut
gėnjeshtrėn. Vėrtet, ata qė shpifin gėnjeshtėr ndaj
Allahut, nuk kanė shpėtim.”
Argumentet nga Suneti pėr kėtė temė janė tė shumta. Njė
herė Muhamedi (salallahu alejhi ue selem) i ka lexuar
njė ajet Adij ibn Hatim (i cili ishte i krishter, pastaj
e pranoi Islamin) nė tė cilin thuhet: "Ata i
konsideruan "ahbarėt" (priftėr ēifut) tė tyre, "ruhbanėt"
(murgjit e krishterė) tė tyre dhe Mesihun (Isain) birin
e Merjemes, pėr zota pėrveē Allahut, ndėrsa ata nuk janė
urdhėruar pėr tjetėr (nga pejgamberėt) pėrveē pėr
adhurimin ndaj Allahut njė, e qė nuk ka tė adhuruar
tjetėr me tė drejtė pėrveē Tij. I lartė ėshtė Ai nga ajo
qė i shoqėrojnė.” Teube, 31.
Adiu i
tha qė ne nuk i adhuronim ata. Profeti (salallahu alejhi
ue selem) i tha se ata ishin qė ua bėnė tė lejuarėn tė
ndaluar e tė ndaluarėn tė lejuar dhe ata i pasuan. (Tirmidhiu.
Hadithi ėshtė hasen.)
Rregulli
shpjegon dhe sqaron shirkun e bindjes apo nėnshtrimit.
Ky shirk ndodhė kur i bindesh apo nėnshtrohesh
krijesave, ndėrkohė qė e kundėrshton Krijuesin
(Allahun).
Kėtė e
sqaron hadithi, tė cilin e transmeton Aliu, se i
Dėrguari i Allahut (salallahu alejhi ue selem) ka thėnė:
“Nuk ka bindje ndaj krijesės kur kundėrshtohet
Krijuesi.” Hadithin e transmeton imam Muslimi nė
“Sahihun” e tij. Kjo ka kuptimin se bindja dhe
nėnshtrimi ndaj krijesave, kur kundėrshtohet Krijusesi,
quhet shirk i nėnshtrimit dhe bindjes.