Ebu Hurejra, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, tregon se i
Dėrguari i Allahut ka thėnė: “Njė shenjė e
perfeksionimit tė dikujt nė Islam ėshtė tė injoruarit e
asaj ēka nuk i pėrket.” (Ahmedi, Maliku, Tirmidhiu)
Statusi i kėtij hadithi
Ibn Rexhebi ka thėnė: “Ky hadith ėshtė bazė dhe njė
burim shumė i rėndėsishėm pėr sjelljen e mirė nė Islam.”
Muhamed ibn Zejd, njė dijetar i madh i shkollės malikite
thotė: “Katėr hadithe pėrfshijnė njė kod perfekt pėr
sjelljen. Njė prej tyre ėshtė ‘Kushdo qė beson nė Allah
dhe nė tė Dėrguarin e Tij, le tė flasė fjalė tė mira ose
le tė heshtė!’ Hadithi tjetėr ėshtė kur Profeti i tha
njė personi i cili kėrkoi tė kėshillohej: ‘Mos u
zemėro!’ Hadithi i tretė ėshtė: ‘Besimtari dėshiron pėr
vėllanė e tij besimtar atė ēka dėshiron pėr vete.’ I
katėrti ėshtė hadithi i lartpėrmendur.”
Njė shenjė e pėrsosmėrisė nė islam
Shenjė e pėrsosmėrisė sė dikujt nė besim ėshtė tė
injoruarit e asaj qė nuk i pėrket, qoftė kjo e thėnė apo
e kryer. Muslimani duhet tė marrė pjesė vet nė gjėrat qė
i pėrkasin, siē janė pasuria, e drejta, obligimi dhe
gjithēka nėn kontrollin e tij. Tė ndėrhysh nė diēka, do
tė thotė tė ndalosh dhe tė kujdesesh pėr gjėra tė cilat
dikush tjetėr ėshtė lejuar ta bėjė kėtė.
Sa
pėr ēėshtjet qė nuk i pėrkasin ndokujt, ato janė tė
tepėrta. Zakonisht, kur dikush ndėrhyn nė tė tilla
ēėshtje, gjuha e shkakton njė gjė tė tillė. Muslimanėt
janė tė urdhėruar tė flasin vetėm fjalė tė mira, sepse
Allahu thotė: “ Nuk ka fjalė qė ai ( njeriu) tė nxjerrė
nga goja, veēse pėr tė ėshtė njė vėzhgues pranė tij, i
gatshėm (pėr ta shėnuar atė).” Kaf, 18.
Shumė njerėz injorojnė faktin se nė Islam fjalėt
konsiderohen vepra. Njerėz tė tillė nuk kujdesen pėr
gjuhėn e tyre nga tė shprehurit e sė keqes. Muadh ibn
Xhebeli nuk e dinte rėndėsinė e gjykimin pėr fjalėt qė
shprehim ndaj pyeti Profetin (alejhi selam): “A do tė
mbajmė ne pėrgjegjėsi pėr atė ēka themi?” Profeti u
pėrgjigj: “A mundet nėna jote tė tė humbasė ty? Pėr
ēfarė tjetėr do tė tėrhiqen zvarrė njerėzit me fytyrė nė
tokė pėr nė zjarr e kjo si rezultat i asaj qė ata kanė
shqiptuar me gjuhėt e tyre.” (Hasen-sahih nė Irua El
Ghalil)
Neveviu thotė nė librin e tij “Rijad es-Salihin”: “ Dije
qė ēdokush duhet tė flasė vetėm atė qė tė sjell
pėrfitime. Kur e folura dhe heshtja janė tė barabarta nė
pėrfitim, atėherė Suneti ėshtė pėr qetėsinė. Kjo sepse
tė folurit e shumtė tė ēon nė thėnien e sė keqes, edhe
pse fillon me fjalė tė cilat duken sikur nuk janė tė
dėmshme. Secili duhet tė qėndrojė nė anėn e sigurtė,
vend i cili ėshtė i dėshiruar.”
Kur dikush thotė vetėm fjalė tė mira, ai fiton respekt
nė shoqėrinė e tij. Nė tė njėjtėn mėnyrė, nėse ai ėshtė
llafazan dhe kureshtar, rezultati ėshtė mosrespektimi
dhe nami i keq.
Ky
hadith tregon se injorimi i asaj qe s’tė pėrket ėshtė
shenjė e perfeksionimit nė besim. Suksesi nė punimin e
veprave tė drejta dhe shtimi i veprave tė mira vijnė nga
kjo sjellje mė e mirė. Numri i mėkateve do tė pakėsohet
nėse cilido do ta ruaj gjuhėn nga tė thėnėt e sė keqes.
Ebu Hurejra thotė: “Nėse e pėrmirėsoni Islamin tuaj, ēdo
vepėr e mirė do ė shtohet (shumėfishohet) nga dhjetė
deri nė shtatėqind fish si shpėrblim. Nga ana tjetėr,
ēdo mėkat regjistrohet sipas peshės qė ka deri kur
secili tė takojė Allahun, tė Lartin.” (Muslimi)
Tė
njohėsh atė qė nuk tė pėrket ty
E
vetmja mėnyrė pėr tė dalluar tė drejtėn nga gabimi ėshtė
nėpėrmjet ligjit Islam. Profeti (alejhi selam) i ka
quajtur muslimanė tė shkėlqyer ata qė nuk ndėrhyjnė nė
atė qė nuk i takon. Kėshtu, vetėm Islami pėrcakton ēfarė
i pėrket edhe jomuslimanit. Ngaqė shumė muslimanė nuk
mbėshteten nė sheriat qė tė pėrcaktojnė atė qė u takon,
ndonjėherė lenė edhe obligimet e tyre, duke menduar se
nuk u pėrket. Ndonjėherė nuk pėrfillin rregullat e fesė
duke mos kėshilluar vėllezėrit e tyre muslimanė. Pėr tė
dalė nga ky konfuzion, duhet tė konsultohemi me
sheriatin pėr ta ditur ēfarė supozohet tė bėjmė dhe tė
themi.
Pėrfitimet nga ky hadith
1.
Ky hadith i inkurajon muslimanet qė ta pėrdorin kėtė nė
njė mėnyrė e cila i sjell pėrfitime si nė kėtė botė,
ashtu edhe nė tjetrėn.
2.
Muslimanėt duhet qė gjithmonė tė merren me gjėra
themelore dhe prej tė cilave pėrfitohet dhe duhet t’i
shmanget asaj qė nuk sjell pėrfitim dhe nuk e ruan
nderin.
3.
Ky hadith, gjithashtu, inkurajon muslimanėt qė tė
pėrpiqen shumė pėr tė disiplinuar sjelljet e tyre, t’i
braktisin mėkatet, ēnderimin dhe ēdo gjė tjetėr qė ka tė
bėjė me mosrespektimin.
4.
Ky hadith urdhėron nė mosndėrhyrjen nė punėt e tė
tjerėve, sepse ndėrhyrjet e pajustifikuara nė ēėshtjet e
tė tjerėve shkakton ndarje mes muslimanėve.