3. Agjėrimi pėr tė cilin
ėshtė zotuar i vdekuri[1]
Agjėrimi
pėr tė cilėn zotohet (bėn nedhėr)[2]
muslimani, por nuk ka arritur ta kryejė atė zotim pėr
shkak tė vdekjes. Transmetohet nga Aishja se Resulullahu
(salallahu alejhi ue selem) ka thėnė:
“من
مات وعليه صيام،صام عنه وليه”.)أخرجه
البخاري,
ومسلم(
“Kur tė
vdesė njeriu duke pasur pėr sipėr agjėrim, ia kompenson
me agjėrim pėrgjegjėsi i tij.”[3]
Gjithashtu, transmetohet nga Abdullah Ibėn Abasi se vjen
njė njeri te Muhamedi (salallahu alejhi ue selem) dhe e
pyet: “O i dėrguar i Allahut, nėna ime ka vdekur duke
pasur obligim agjėrimin e njė muaji, a ta kompensoj nė
vend tė tij? Muhamedi (salallahu alejhi ue selem)
thotė: “Nėse nėna jote do tė kishte ndonjė borxh a do
ta kompensoje ti pėr tė? Ai tha: “Po.”
Pastaj thotė:
“Borxhi i Allahut ėshtė edhe mė primar tė kompensohet.”[4]
Sqarim
Ėshtė e
nevojshme tė cekim kėtu se disa nga ulematė kanė lejuar
qė t`i kompensohet tė vdekurit agjėrimi, qoftė ai i
zotuar (nedhėr) apo i Ramazanit.[5]
Kurse
Imam Ebu Hanife dhe disa tė tjerė kanė thėnė se nuk ka
kompensim me agjėrim as pėr nedhėr, as pėr Ramazan, por
kompensimi bėhet vetėm me kefaret (ushqim njė tė varfėr
pėr ēdo ditė).
Ibėn Ebil
Iz Hanefi thotė: “Por Ebu Hanifja (Allahu e mėshiroftė!)
thotė se kompensimi pėr tė vdekurin bėhet me ushqim e jo
me agjėrim, duke argumentuar me hadithin e Ibėn Abasit
dhe kjo ēėshtje ėshtė e njohur nė librat e fikhut.”[6]
Hadithi
me tė cilėn argumenton Ebu Hanifja (Allahu e
mėshiroftė!) ėshtė:
“Mos tė falet asnjėri pėr tjetrin dhe mos tė agjėrojė
asnjėri pėr tjetrin, por (pėr tė kompensuar) le tė
ushqejė pėr ēdo ditė sa njė mud (katėr grushta)
grurė.”[7]
Pra,
ashtu siē e vėrejtėm hadithet nė kėtė janė tė ndryshme
disa lejojnė e disa ndalojnė. Mendimi i saktė ėshtė ai
me tė cilėn bėhet bashkimi i tė gjitha haditheve.
Mendimi
mė i saktė dhe mė tė cilėn punohet me tė gjitha hadithet,
tė cilat ekzistojnė nė kėtė mesele ėshtė se lejohet tė
kompensohet agjėrimi nedhėr (i zotuar) pėr tė vdekurin,
kurse agjėrimi obligativ (i Ramazanit), kompensohet me
ushqim. Ky qėndrim ėshtė edhe thėnie e Abdullah Ibėn
Abasit, Lejth ibėn Sadit, Ebu Thevrit, Ibėn Kajimit dhe
dijetarė tė tjerė.[8]
Allahu e di mė sė miri.
Nė fund
tė kėsaj ēėshtje vetėm dėshirojmė t`ia bėjmė me dije
lexuesit se kompensimi i nedhrit me agjėrim pėr tė
vdekurin nuk ėshtė i detyruar pėr tė afėrmit, por
lejohet apo mė mirė tė themi preferohet. Nėse ata nuk i
agjėrojnė kėto ditė, u lejohet atyre t`i kompensojnė
kėto ditė duke shpaguar me ushqim numrin e ditėve dhe
kjo mund tė bėhet ose duke nxjerrė nga pasuria qė ka
lėnė i vdekuri apo qoftė edhe nga pasuria e tė afėrmve
tė tij.
Alaudin Abazi
29.12.2006
[1]“Err
Rruh” Ibėn Kajim, vėll.II, f.435; “Sherhu akide
Tahavije”, vėll.II, f. 664; ‘Sherhu Fet`hi kadir”,
vėll.II, f. 308; “Hashijetu Ibėn Abidin”vėll.I,
f. 605; “Mexhmu Fetava” Ibėn Tejmije, vėll.XXIV,
f. 306-307; “Tefsir Ibėn Kethir”, vėll. IV, f.
276; “El mugni”, Ibėn Kudame, vėll.III, f. 519;
[1]
“Sherhu sahihi Muslim”, Nevevi, vėll. VII, f.
94; ; “Ahkamul Xhenaiz”, Albani, f. 213; “Fetava
lexhne daime” vėll. IX, f. 26; “Fetava Ibėn Baz”
vėll.XIII, f. 249.
[2]
P.sh.: kur njeriu zotohet se nėse arrin ta
pėrfundojė ndonjė punė tė rėndėsishme, pėr tė do
t`i agjėrojė pesė ditė dhe ai e pėrfundon atė
punė, por nga vdekja nuk arrin t`i agjėrojė ato
ditė. Kėto ditė i lejohet fėmijės tė tij ose
dikush tjetėr t`i agjėroj pėr tė.
[3]
Transmeton Buhariu, Muslimi, Ebu Daudi dhe tė
tjerė.
[5]
Ky ėshtė qėndrimi i Ibėn Hazmit, disa nga
Hanbelit dhe disa nga Shafitė, gjithashtu nė
kėtė qėndrim anojnė edhe disa nga fukahatė
bashkohorė si: Muhamed Muhtar Shinkiti,
ligjėruesi i mirėnjohur nė Xhaminė e Muhamedit (salallahu
alejhi ue selem) nė Medinė .