Falėnderimi i takon vetėm Allahut tė Madhėruar, ndėrsa
paqja dhe mėshira e Tij qofshin mbi tė dėrguarin
Muhamed, familjen e tij, shokėt tij dhe mbi tė gjithė
ata qė e pasojnė rrugėn e tij deri nė Ditėn e Gjykimit.
Sinqeriteti nė jetėn e muslimanit ėshtė njė mjet i
domosdoshėm pėr tė fituar kėnaqėsinė e Allahut tė
Madhėruar.
Allahu i
Lartėsuar thotė nė Kuran:
“E duke
qenė se ata nuk ishin tė urdhėruar me tjetėr, pos qė ta
adhuronin Allahun mė njė adhurim tė sinqertė ndaj Tij,
qė tė largohen prej ēdo besimi tė kotė, ta falin
namazin, tė japin zekatin, se ajo ėshtė feja e drejtė.”
Bejine, 5.
Qė vepra e
muslimanit tė jetė e pranuar tek Allahu i Madhėruar,
duhet qė ai tė jetė i sinqertė nė kryerjen e obligimeve
fetare, ashtu siē na obligon Allahu Fuqiplotė. Besimtari
duhet tė jetė i bindur se ēdo vepėr nė tė cilėn zė vend
sinqeriteti, ajo nuk refuzohet tek Allahu i Lartėsuar
dhe pėr tė do tė shpėrblehet.
Nė njė
hadith Pejgamberi (alejhi selam) thotė:
“Sinqeriteti shpie nė mirėsi, kurse mirėsia shpie nė
xhenet. Vėrtet, njeriu i cili vazhdimisht ėshtė i
sinqertė (nė besim dhe nė tė folur), tek Allahu shkruhet
besimtar i vėrtetė. Gėnjeshtra shpie nė prishje
(morale), kurse prishja shpie nė xhehenem. Njeriu qė
gėnjen vazhdimisht mė nė fund tek Allahu shkruhet si
gėnjeshtar i madh.” Mutefekun alejhi.
Kur
besimtari i frikėsohet Allahut tė Madhėruar nė ēdo vepėr
qė e bėn gjatė jetės sė tij duke e kryer atė sipas
parimeve tė Islamit, zemra e tij do tė jetė e pushtuar
nga sinqeriteti.
Allahu i
Lartėsuar thotė: “O besimtarė, frikėsohuni Allahut
dhe jini me ata qė janė tė sinqertė.”
Frika ndaj Allahut arrihet kur robi
largohet nga gjėrat me tė cilat nuk ėshtė i kėnaqur
Allahu dhe i dėrguari i Tij (alejhi selam).
Pejgamberi
(alejhi selam) nė njė hadith thotė:
“Largohu prej gjithēkaje qė ėshtė e
dyshimtė e pėrmbahu asaj qė nuk ėshtė e dyshimtė.
Vėrtet, sinqeriteti nė besim ėshtė siguri, kurse
gėnjeshtra ėshtė dyshim.” Transmeton Tirmidhiu.
Qė veprat
tona tė jenė tė pranuara tek Allahu i Lartėsuar duhet
qė tė gjithė atė sinqeritet qė e kemi, tė jetė nė
pėrputhshmėri me sunetin e Muhamedit (alejhi selam).
Nė librin
e dijetarit tė njohur Islam Ibėn Tejmije “Tė qenėt rob i
Allahut” pėrmendet Fudejl ibėn Ijad, i cili nė lidhje me
ajetin: “…Pėr t’ju provuar se cili prej jush ėshtė mė
vepėrmirė…” kishte thėnė: “Ka kuptimin mė i sinqerti
dhe mė i sakti.” E pėr kėtė ishte pyetur: O Ebu Ali,
ēfarė nėnkupton mė kėto? Ai ishte pėrgjigjur: “Nėse
vepra ėshtė e sinqertė, por nuk ėshtė e saktė, nuk ėshtė
e pranuar. Nėse vepra ėshtė e saktė, por jo e sinqertė,
sėrish nuk ėshtė e pranuar. Dhe nuk ėshtė e pranuar,
vetėm nėse ėshtė e sinqertė dhe e saktė,”
Neve na
mbetet qė tė punojmė me fjalėn e Allahut dhe tė
dėrguarit tė Tij, Muhamedit (alejhi selam), duke u
ruajtur kėshtu nga syefaqėsia dhe nga gjėrat e tjera tė
dyshimta, tė cilat mund ta zbehin sinqeritetin nė zemrat
tona.
Dashtė Allahu i Madhėruar qė kėto pak
ajete dhe hadithe qė i morėm nga burimi i pashtershėm i
Islamit, tė ndikojnė sado pak nė zbutjen e zemrave tona,
duke na shtuar sinqeritet, i cili, pa dyshim, do tė na
ndihmojė tė fitojmė kėnaqėsi nė kėtė botė dhe shpėrblim
nė botėn tjetėr. Kėtė temė po e pėrfundojmė mė njė
thėnie tė dijetarit tė gjeneratės sė tabiinėve
Hasan el Basriut, i cili kishte thėnė:
“Tė
gjithė njerėzit janė nė humbje, pėrveē atyre qė
punojnė;nga kėta qė punojnė tė gjithė janė nė humbje,
pėrveē atyre qė janė tė ditur; nga kėta tė diturit tė
gjithė janė tė humbur, pėrveē atyre qė janė tė sinqertė
dhe tė sinqertit janė para njė rreziku tė madh.”